Atšilus orams ir gausiai palijus, suaktyvėja nuo 2001 metų invaziniu augalu paskelbto Sosnovskio barščio vegetacija. Todėl tuo metu Aplinkos ministerija atgaiviną temą apie jo paplitimą Lietuvoje ir būtinybę naikinti augimvietes.
Apie Sosnovskio barštį yra rašęs ir „Širvintų kraštas“. Ši problema pas mus irgi egzistuoja, nors pats Sosnovskio barštis nėra ypač smarkiai paplitęs.
Šįmet jau trečius metus iš eilės 16 šalies savivaldybių pavasarį pradėjo Sosnovskio barščių naikinimo darbus. Šie metai paskutiniai, kai, gavusios finansavimą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, savivaldybės per 3 metus (2021-2023 m.) įsipareigojo naikinti Sosnovskio barštį daugiau nei 330 ha plote.
Tik ką rą reiškia 330 ha šalies mastu? Vidutiniškai tenka po 20 ha kiekvienai į kovą stojusiai savivaldybei. Prisiminus, kad iš tų 16-kos penktadalis (64 ha) yra Kėdainių rajone, likusioms tenkantys Sosnovskio barščiu užžėlę plotai dar menkesni.
Pasinaudojus valstybės parama, šis invazinis augalas, kuriuo sovietai planavo šerti karves, jog būtų galima „pavyti ir aplenkti Ameriką“, šiuo metu naikinamas Vilniaus ir Šiaulių miestų bei rajonų, Kaišiadorių, Mažeikių, Alytaus, Anykščių, Kėdainių, Švenčionių, Telšių, Klaipėdos, Trakų, Ignalinos, Marijampolės ir Zarasų rajonų savivaldybėse.
Nors Širvintų rajono savivaldybė nebuvo tarp tų 16-kos, kova su Sosnovskio barščiu vykdoma ir pas mus. 2017 metų rugpjūtį Savivaldybės tarybai patvirtinus Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos finansavimo pajamų ir išlaidų planavimo, lėšų apskaitos, vykdymo ir kontrolės, ataskaitų teikimo tvarkos aprašą, numatyta, kad programos lėšomis finansuojami ir Sosnovskio barščio kontrolės įgyvendinimo darbai. Kaip dar pernai mus informavo Savivaldybė, numatyta ir patvirtinta Širvintų rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2022 metų priemonių lėšų suma buvo 4000 eurų.
Mūsų savivaldybė kasmet skiria dėmesio ir Sosnovskio barščio prevencijai. Pavyzdžiui, pernai priminta, kad pagal Širvintų rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių 25.15 punkte nurodytus reikalavimus, draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą, naudojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą. Šių taisyklių reikalavimus pažeidę fiziniai ar juridiniai asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatus.
Apie problematiką aplinkos ministras Simonas Gentvilas buvo paklaustas per Seime vykusį Vyriausybės pusvalandį, kurio glamūrine viršelio nuotrauka būtų galima laikyti konservatorių ministrės Monikos Navickienės užsitęsę žaismingi susimojavimai su draugutėmis balkone.
Pastaruoju metu planais dėl verslinės žvejybos naikinimo ar apynasrių automobilininkams dėjimo gyvenantis jaunasis Gentvilas nedaugžodžiavo dėl augalo, kuris žmonėms pavojingas dėl stipraus jo sultyse esančio alergeno – furanokumarino. Atsidūręs ant odos, šis alergenas gali sukelti net 1-3 laipsnio nudegimus.
Ministras leido suprasti, kad kova su invaziniu augalu vegetuos, tik tam reikia europinių lėšų. Žodžiu, sekite naujienas, rašykite programas, o kol kas didesnį pavojų kelia šimtmečiais žvejybos tradicijas Kuršių mariose palaikantys pamario žvejai. Pirmiausia, juos reikia išstumti iš šio verslo, net sumokant „išeitines“ kompensacijas (aišku, iš mūsų visų kišenės), o Sosnovskio barštį naikinsime, jei Europa duos lėšų.
2019-aisiais pasirodė žinia, kad sukurtas interaktyvus Sosnovskio barščio paplitimo Lietuvoje žemėlapis. Ta tema spekuliacijų buvo ir vėliau. Mums aiškino, kad jis kuriamas, kad bus dar kuriamas, gal tas pats, o gal kitas, tik rezultatas tas pats: žemėlapis egzistuoja su jame dar 2014 metais užfiksuotais duomenimis. Galite nutuokti, kiek šiandien jie aktualūs ir ar apskritai buvo aktualūs tuo metu, kai žemėlapis dar nebuvo pasenęs.
Prieš dešimtmetį Širvintų rajonas buvo pažymėtas kaip santykinai „neužkrėstas“. Būta augimviečių palei Kernavę, Musninkus, Bagaslaviškį, Gavėnius, Kriaunaitiškius, prie magistralės viaduko Rimučiuose.
Tačiau yra ir kitų skaičių.
2016 metais Aplinkos ministerijos duomenys buvo panaudoti Jolantos Kudulytės baigiamajame bakalauro projekte. Jos parengtame situacijos žemėlapyje Jauniūnų seniūnija išskirta kaip labiausiai Sosnovskio barščio „apsėsta“ mūsų rajone, nors pirma paminėtame žemėlapyje buvo pažymėti tik Medžiukai ir miškelis prie kelio į šią gyvenvietę. Naudojant Aplinkos ministerijos duomenis teigta, kad Jauniūnų seniūnijoje 1 kv. km vidutiniškai tenka nuo 8 iki 18 a pažeistų plotų, kurių bendras plotas seniūnijoje svyravo nuo 8 ha iki 25 ha. Musninkų seniūnijoje suskaičiuota nuo 0,85 ha iki 1,83 ha Sosnovskio barščių augimviečių, toks pat plotas teko ir Kernavės seniūnijai.
Iš pastarojo žemėlapio taip pat sužinome, kad Širvintų rajone Sosnovskio barščiai pirmą kartą buvo pastebėti 2010-2014 metais. Kiek tiesos tame pastebėjime – irgi kitas klausimas.
Gintaras Bielskis
Nuotr. iš archyvo
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gegužės 26 d. laikraščio numeryje.
