1889 metų balandžio 3 dieną Šeiniūnuose, netoli Bagaslaviškio, gimė būsimasis Lietuvos diplomatas, žurnalistas, rašytojas Ignas Jurkūnas-Šeinius. Apie jo gyvenimą rašyta tiek daug, kad būtų sunku pateikti kažką naujo, dar negirdėto. Anksti išvykęs iš gimtinės, rašytojas vėliau ją perteikė savo kūriniuose, o viename jų, 1940 metais Švedijoje išėjusiame „Raudonajame tvane“, net dokumentiškai aprašė. Tiesa, ne gimtuosius Šeiniūnus, ne Gelvonus ir Musninkus, kur jis mokėsi, o Širvintas, kur šiandien stovi jam skirtas paminklas.
„Pravažiuojam Širvintas. Trijų kilometrų ilgio miestelis nusidriekęs palei žalią ir vingiuotą Širvintą. Prieš pirmą didįjį karą čia buvo javų, linų ir kitų žemės ūkio gaminių supirkimo centras. Iš čia buvo tiekiama Vilniui. Dabar, pusiau aštuntą valandą ryto, Širvintos dar tebemiega, kaip ir kiti miesteliai, kaimai ir vienkiemiai. Matyt, kad vakar miestelio būta pasipuošusio tautinėmis vėliavomis. Progimnazija, amatų mokykla, naujas didokas vartotojų bendrovės pastatas ir valdiškos įstaigos buvo iliuminuotos. Paskiros vėliavos, lietaus priplaktos prie stiebų, tebekybo pamirštos. Vis tiek šiandien jos taip pat plevėsuos, spalvindamos didelės šventės nuotaiką. Visą savaitę bus švenčiamas Lietuvos kariuomenės ir įstaigų įžengimas sostinėn Vilniun. Širvintoms yra dvigubai ko džiaugtis,“ – taip Ignas Šeinius „Raudonajame tvane“ rašė apie 1939 metų spalio 29 dienos kelionę į Lietuvai sugrįžusį Vilnių.
1940-1945 metais Švedijoje skirtingais pavadinimais buvo išleisti net trys „Raudonojo tvano“ leidimai.
