Už grotų nebuvo pasiųsti ir todėl, kad taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones rekomenduoja Europos Taryba

Vilniaus apygardos teismas atmetė dviejų nuteistųjų ir prokurorų skundus dėl 2018 metų sausio 29 dieną Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžio, kuriuo buvo nuteisti keturi rajono gyventojai, sostinėje apiplėšę Vilniaus gyventoją, o kaimyniniame Ukmergės rajone – prekes vežantį kurjerį ir pasikėsino įvykdyti dar vieną panašų nusikaltimą.

Grasino pneumatiniu pistoletu

Ikiteisminį tyrimą dėl plėšimo pradėjusi policija išaiškino, kad šiuos plėšimus pakaitomis įvykdė Arminas M., Eugenijus R. ir Jaroslav Š., o organizavo Arminas P.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Arminui P. iš anksto suplanavus, Arminas M. ir Jaroslav Š. 2017 metų sausio 4 dieną Ukmergės rajone, Krikštėnų seniūnijoje, apiplėšė du užsakytus termovizorius pristačiusį kurjerį. Panaudodami daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, plėšikai atėmė šias prekes, kurių bendra vertė – 5530 eurų, taip pat atėmė kurjerio už prekes gautus 686,39 Eur, taip pat mobilųjį aukos telefoną, 453,83 Eur vertės siuntą, kurioje buvo įrankis galvijų svaiginimui ir mėsininko peiliai, taip pat 67,40 Eur vertės siuntą su magnetais ir membranomis. Už šį apiplėšimą Arminas P. vykdytojui Arminui M. davė 820 Eur, o Jaroslav’ui Š. – 720 Eur.

Po kiek laiko, 2017 metų vasario 7-ąją, Arminui P. iš anksto suplanavus, Arminas M. iš vieno sostinės gyventojo paėmė apžiūrėti jo parduodamą 3400 Eur vertės termovizorių, sudavė pardavėjui du smūgius į veidą ir su preke pabėgo. Už tai Arminas P. bendrininkui sumokėjo 500-600 Eur „uždarbį“.

O štai kitas toks išpuolis, suplanuotas 2017 metų kovo 6 dieną, neišdegė. Arminui P. iš internetinės parduotuvės užsakius 3100 Eur vertės termovizorių ir nurodžius jį pristatyti į Ukmergę, o paskui pakeitus pristatymo vietą, kurjerį apiplėšti pasirengusių Armino M. ir Eugenijaus R. laukė policijos pasala – kurjeriu apsimetęs policijos pareigūnas ir Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „ARAS“ pareigūnai.

Nustatyta, kad visas „operacijas“ sumanė ir kruopščiai suplanavo Arminas P. Jis subūrė organizuotą grupę, koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo. Jis specialiai įsigijo mobiliųjų telefonų, skolinosi automobilius, dalijo atlygius. Arminas P. buvo teisiamas ir dėl to, kad įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką – 2017 metų kovo 7-osios pavakarę Kantrimiškių kaime, žinodamas kad Eugenijus R., su kuriuo jis bendravo yra nepilnametis, pasiūlė jam užsidirbti pinigų „apiplėšiant vieną autobusiuką“ kartu su dar vienu žmogumi. Arminas P. nepilnamečiui paaiškino, kad bendrininkas grasins netikru ginklu, o šio vaidmuo bus surišti kurjeriui rankas ir veidą su lipnia juosta, būti su juo kartu autobusiuko kabinoje.

Beje, jau po šio nusikaltimo Eugenijui R. už kitą nusikaltimą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko šių metų sausio 26-ąją, vos trys dienos iki nuosprendžio šioje istorijoje.

Apiplėšimų metu kurjeriui buvo grasinama pneumatiniu pistoletu, skirtu šaudyti 6 mm skersmens rutulio formos sviediniais.

Organizatorius ir pagrindinis vykdytojas liko laisvėje, pagalbininkai iškeliavo už grotų

Išnagrinėję baudžiamąją bylą, Širvintų rūmai visų trijų apiplėšimų dalyviui Arminui M. skyrė galutinę 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėdami 3 metams. Visų nusikaltimų organizatoriui Arminui P. skirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas 3 metams. Abiems nuteistiesiems skirta įvairių įpareigojimų. O štai pagalbininku iki galo taip ir nespėjęs pabūti Eugenijus R. nuteistas galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Per sėkmingai įvykdytą apiplėšimą pagalbininko vaidmeniu tenkinęsis Jaroslav Š. nuteistas galutine subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Prokurorai siūlė už grotų pasiųsti visus

Du už grotų pasiųsti nuteistieji apeliacine tvarka apskundė Širvintų rūmų nuosprendį, prašė jį sušvelninti.

Anksčiau teistas Jaroslav Š. manė, kad jam paskirta griežčiausia bausmė, palyginus su kitais nuteistaisiais, nors jis buvo nuteistas tik pagal vieną baudžiamojo įstatymo straipsnį, o jie nuteisti pagal 4 baudžiamojo įstatymo straipsnius. Anksčiau jau teistas Eugenijus R. tvirtino, kad teismas neatsižvelgė, jog jis buvo tik vykdytojo padėjėjas, o taip pat į tai, kad bausmę pagal paskutinį nuosprendį jis yra visiškai atlikęs. Jis dalyvavo tik viename nusikaltime, o jam inkriminuota veika nebuvo baigta. Jo užduotis buvo surišti kurjeriui rankas ir būti su juo kabinoje, bet jis to nespėjo padaryti, nes buvo sulaikytas.

Tuo tarpu prokurorai prašė Arminui M. skirti galutinę 4 metų 2 mėnesių o Arminui P. – galutinę 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jas atliekant pataisos namuose. Skunde prokuroras nurodė, kad už šį konkretų nusikaltimą nustatyta laisvės atėmimo nuo 2 iki 10 metų bausmė, o sankcijos vidurkis yra 6 metai. Per trumpą laiką buvo padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai. Vienu iš įvykdytų nusikaltimų buvo padaryta žala ne tik nuosavybei, bet ir nukentėjusiojo sveikatai. Visi nusikaltimai įvykdyti tiesiogine iš anksto apgalvota tyčia, savanaudiškais motyvais ir tikslais. Dvi iš trijų nusikalstamų veikų yra baigtos. Arminas M. dalyvavo visuose grupės narių įvykdytuose nusikaltimuose ir buvo aktyviausias, agresyviausias nusikaltimų vykdytojas: jis grasino kurjeriams daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, sudavė smūgius nukentėjusiajam ir jėga atėmė termovizorių. Nors jis iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, tačiau buvo padaręs nemažai administracinių teisės pažeidimų, o tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios ir vėliau iš administracinių teisės pažeidimų darymo peraugo į nusikaltimų darymą. Arminas P. taip pat dalyvavo visuose grupės narių įvykdytuose nusikaltimuose. Nusikaltimai buvo kruopščiai suplanuoti ir įvykdyti pagal numatytą schemą, dėl jų įvykdymo buvo iš anksto susitarta, jų įvykdymą visi grupės nariai aptarė iš anksto, naudojo sunkiai atsekamus telefonus. Visa tai rodo aukštą pasirengimo lygį ir organizuotumą. Armino P. kaip organizatoriaus veiksmai rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, pasižymintį akivaizdžiu visuotinai priimtų elgesio normų ignoravimu, ciniškumu. A. P. veiksmai buvo reikšmingiausi ir pavojingiausi, todėl teismas turėjo skirti griežtesnes bausmes lyginant su kitais bendrininkais.

Administraciniai nusižengimai – ne lemiamas veiksnys

Atmesdamas apeliacinius skundus Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad Jaroslav Š. yra 4 kartus teistas, nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės metu, Eugenijus R. anksčiau teistas 4 kartus už turtinius nusikaltimus, veikos padarymo metu nedirbo ir nesimokė. Vien jau dėl to apylinkės teismo paskirtos bausmės nėra per griežtos ar neteisingos, jų dydis neprieštarauja nei teisingumo, nei proporcingumo principams, jos paskirta tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, o jų mažinti nėra pagrindo.

Pasisakydamas dėl tariamai per švelnių bausmių Arminui P. ir Arminui M., Vilniaus apygardos teismas įvertino, kad abu nuteistieji anksčiau nebuvo teisti, prisipažino padarę nusikaltimus ir gailėjosi, iš dalies atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nors Arminas P. policijai pasidavė jau po jo bendrininkų sulaikymo, tai vis tiek teismo laikoma teigiamai jį charakterizuojančiu požymiu. Tiesa, Teisėjų kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismo argumentui, jog Armino M. padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio. Nusikaltimai buvo kruopščiai suplanuoti ir įvykdyti pagal numatytą schemą, dėl jų įvykdymo buvo iš anksto susitarta, jų įvykdymą visi grupės nariai aptarė iš anksto, naudojo sunkiai atsekamus telefonus, ginklo imitacijas t. t. Kruopščiai suplanuotų ir analogiškų vienas po kito atliktų nusikalstamų veikų negalima laikyti atsitiktinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Tačiau šis neatitikimas nepakeitė Apygardos teismo pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė tinkamo dydžio bausmę, kurios keisti nėra pagrindo.

Pasisakydamas dėl skirtų bausmių atidėjimo, Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms. Apylinkės teismui apsisprendus taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, net ir sunkių nusikalstamų veikų padarymo atveju, administracinių nusižengimų padarymas neturėtų būti lemiamas veiksnys paskirti nuteistiesiems atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Tuo atveju, jei įsiteisėjus teismo sprendimui nuteistieji piktybiškai nesilaikys bausmių vykdymo atidėjimo sąlygų ir darys naujus administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas, bausmės vykdymo atidėjimas jų atžvilgiu visada gali būti panaikintas, o jie pasiųsti atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.

ŠK

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

6 Atsakymai į “Už grotų nebuvo pasiųsti ir todėl, kad taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones rekomenduoja Europos Taryba”

  1. K parašė:

    Siaip tai gerai kad juos isaiskino, nes uzaugtu jie iki kedainiu lygio grazuoliu

  2. Birute parašė:

    kokie jie ponai ? obuolys nuo obels netoli rieda. Kokie tevai – tokie ir vaikai!

  3. Na jo parašė:

    Ir kas po to gali tiketi teismams, jei uz plesimus – lygtinai, o uz vistos vagyst – kalejimas ?????

  4. birute parašė:

    oi tie ponu vaikeliai,viskuo apteke ir dar plesia
    ju vieta uz grotu

  5. Audronė parašė:

    Jaroslavas toks geras buvo vaikas.

  6. KSF parašė:

    Sodint i kalejima reikia, napagavus dar daugiau bedu butu padaryta, neaisku kas toliau bus…

Comments are closed.

scroll to top
+