Birželio 7 dieną Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kuri buvo iškelta dėl vagysčių. Prieš teismą stojo trys asmenys, kurie specializavosi vogdami BMW markės automobilių žibintus. Dėl jų veiksmų buvo apvogti net šeši BMW markių automobiliai, o jų savininkai suskaičiavo 800-1700 Eur siekiančias žalas.
Vienam teisiamajam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, dviems – laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų vykdymas buvo atidėtas. Tarp šių, išvengusių siuntimo į kalėjimą, buvo ir iki tol neteistas Tomas M. Jam teismas skyrė galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 metams, jo vykdymą atidedant tokiam pat laikotarpiui. Nuteistajam pusmečiui skirta intensyvi priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tomas M. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebendrauti su kitu nuteistuoju Tomu R., taip pat įpareigotas per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą, kuri bendrai viršijo 8,1 tūkst. eurų.
Tomui M. skirtos bausmės pabaiga – 2025 metų birželio 27 diena.
Prabėgo vos du mėnesiai nuo nuosprendžio paskelbimo, o Vilniaus miesto apylinkės teismui teko priimti naują verdiktą Tomo M. atžvilgiu. Į teismą kreipėsi Lietuvos probacijos tarnyba su teikimu dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Teikime nurodyta, kad nuo pat priežiūros pradžios šis nuteistasis vengia vykdyti probacijos sąlygas. Kviečiamas į Vilniaus skyrių, jis neatvyko. Kai pareigūnai apsilankė gyvenamojoje vietoje, atidariusi duris moteris paaiškino, kad Tomas M. šiuo adresu jau negyvena, o nauja gyvenamoji vieta jai nežinoma, kontaktų neturi. Po kelių dienų į Vilniaus skyrių atvykęs Tomas M. pasiaiškino dėl vengimo vykdyti probacijos sąlygas, bet pateisinamų priežasčių nepateikė. Buvo sumontuota elektroninio stebėjimo įranga. Tačiau ir toliau Tomas M. netinkamai vykdo intensyvios priežiūros sąlygas – elektroninėmis stebėjimo priemonėmis buvo užfiksuota, kad rugpjūčio 1 ir 2 dienomis nuo 21 val. iki 6 val. jis nustatytu metu nebuvo namuose.
Probacijos tarnyba iš Tomo M. elektroniniu paštu gavo pranešimą, kuriame vienos uždarosios akcinės bendrovės direktorius V. D. informavo, jog tuo metu Tomas M. bus apmokomas dirbti motorine technika bei jos remonto. Pareigūnams susisiekus telefonu su vadovu paaiškėjo, kad įmonės veikla sustabdyta jau 5 metai, o minėtas asmuo V. D. niekada šioje įmonėje nedirbo.
Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu taip pat pateikė įrodymus apie tai, kad Tomas M. tam tikrais laikotarpiais nebuvo namuose ir rugpjūčio 3-6 dienomis, nors pagal teismo nuosprendį privalėjo būti.
Teismo posėdžio metu nuteistasis Tomas M. su teikimu nesutiko ir nurodė, kad augina nepilnametį vaiką, vaiko motina niekur nedirba, šeimą išlaiko tik jis. Dėl darbo įmonėje jis sakė, kad toje uždarojoje akcinėje bendrovėje jis „mokėsi dirbti, todėl tam tikromis dienomis nesilaikė probacijos sąlygų dėl buvimo nakties metu namuose, tačiau tas darbas jam netiko, todėl šiandien planuoja darbintis kitoje įmonėje“.
Kaip atsirado V. D. raštas dėl tariamo mokymosi dirbti naktimis, nepaaiškinta. Kaip ir tai, ar Tomas M. tuo metu kėlė BMW „žibintų išmontuotojo kvalifikaciją“ ir paprasčiausiai susipainiojo detalėse.
Nuteistasis prašė teismo suteikti paskutinę galimybę pasitaisyti, pažadėjo ateityje laikytis probacijos sąlygų, pabrėžė, kad „vakar sudarė grafiką“, pagal kurį mokės skolas nukentėjusiesiems po 100 Eur kiekvienam iki kiekvieno mėnesio 15 dienos, pirmą įmoką planuoja padaryti rugsėjo 15 d., tai yra šiandien.
Nors prokuroras taip pat prašė teismo teikimą tenkinti dėl pažeidimų sistemingumo ir Tomą M. pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmės, teismas pasielgė kitaip. Vienu iš motyvų palikti jį laisvėje buvo tai, kad per tą trumpą laiką naujų ikiteisminių tyrimų Tomo M. atžvilgiu nepradėta. Taip, nuteistasis niekur nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, teigiama teismo nutartyje, tačiau „šeimą išlaiko tik jis“, „planuoja darbintis kitoje įmonėje“, „kritiškai įvertino savo elgesį, gailėjosi“.
Nors Tomo M. elgesys probacijos laikotarpiu nėra pavyzdingas, pripažino teismas, tačiau nagrinėjamu atveju Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, „būtų neproporcinga valstybės reakcija į nuteistojo elgesį“.
Palikdamas Tomą M. laisvėje, Vilniaus miesto apylinkės teismas pabrėžė, kad „sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui“.
