Akimirka iš viešnagės Lenkijoje
Antradienio „Širvintų krašto“ numeryje rašėme, kad šio mėnesio pradžioje Lenkijos miesto Zambruw apskrities Stary Skarżynie miestelyje vyko savanorių ugniagesių 90-ties metų jubiliejinė šventė, kurioje dalyvavo Širvintų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktorius Gintaras Pumputis, Gelvonų bei Musninkų ugniagesių komandų skyrininkai Saulius Avlasevičius ir Albinas Bernotas, ugniagesys gelbėtojas Juozas Andrukaitis.
Į kelis klausimus apie Lenkijos savanorių ugniagesių veiklą sutiko atsakyti Priešgaisrinės tarnybos direktorius Gintaras Pumputis.
– Kaip organizuota savanorių gaisrininkų tarnyba Lenkijoje? Ar pakankamai valstybė jiems skiria pinigų?
– Aplink miestą, kuriame lankėmės sudaryta vienuolika savanorių gaisrininkų komandų, kurios dislokuotos kas penki kilometrai. Kiekvienas bažnytkaimis turi savanorius gaisrininkus. Paklausus apie finansavimą, jie net nežino koks jis, geras ar blogas… Jiems nerūpi finansai. Kada prireikia gesinimo žarnų, naujų švirkštų arba dar kokio inventoriaus, tada nuvažiuoja į parduotuvę, pasiima ko jiems reikia ir nesuka galvos dėl pinigų. Jie net neturi savo buhalterio. Pavyzdžiui, važiuoja savanoriai į gaisrą, o po to iš ten užsuka į degalinę, prisipila pilną baką kuro ir išvažiuoja. Jam neįdomi kuro kaina, nes sąskaitos iš degalinės keliauja tiesiai į seniūniją. Po gaisro mes, savaime aišku, gaisrinius automobilius plauname patys, o jie stebisi: tam juk yra plovyklos… Jeigu reikia remonto, paskambina, atvažiuoja tralas, mašiną išsiveža, suremontuoja. O kiek visa tai kainavo, jie nežino. Matyt, valstybė pinigus su dideliu rezervu skiria seniūnijai, kuri pati tvarko gaisrininkų finansus. Gaisrininkai Lenkijoje ima tai, ko jiems reikia, o visas sąskaitas apmoka seniūnija. Tiesa, lenkai žadėjo pas mus atvažiuoti pasisemti patirties… Aiškinu, kad mums yra skiriamas tam tikras biudžetas, o jie nesupranta, iš kur galima žinoti biudžetą, kaip galima nuspėti, kiek reikės pinigų, nes juk nuspėti kiek, pavyzdžiui, šiais metais kils gaisrų – neįmanoma.
Akimirka iš viešnagės Lenkijoje
Akimirka iš viešnagės Lenkijoje
Akimirka iš viešnagės Lenkijoje
Akimirka iš viešnagės Lenkijoje
Gaisrininkai savanoriai Lenkijoje gyvena tame pačiame miestelyje, kur yra jų tarnybos. Visi savanoriai turi savo įmones, pavyzdžiui – gamina paminklus, turi autoservisą ir panašiai. Jų įmonės atleistos nuo mokesčių. Ką savanoriai uždirba iš išvažiavimų į gaisrą, išleidžia šventėms. Lenkijoje didžiausias dėmesys ir pagarba skiriami būtent savanorių gaisrininkų tarnybai. Savanoris ugniagesys Lenkijoje tarp visų specialybių atstovų yra pirmas žmogus. Jų vaikai jau auga savanoriais, tai šeimos tradicija. Norinčių būti savanoriais labai daug, tačiau jie turi atitikti griežtus sveikatos ir kitus specialiuosius reikalavimus. Jie turi savo krepšinio ir futbolo komandas. Žodžiu, visi jie turi gerus darbus, o savanorių darbas yra lyg ir hobis ar įdomus laiko praleidimo būdas, ir šioje veikloje jie dalyvauja ne dėl pinigų, o dėl prestižo, dėl garbės.
Adomas Žvirblis
Pašnekovo ir zambrowiacy.pl nuotr.
