Nuomonės

Skundikai savo pasiekė. Dar kartą pabandys stumti saviškį?

Mintys ne tik sau
Skundikai savo pasiekė – dar kartą pabandys prastumti saviškį
Vyriausioji rinkimų komisija šeštadienį 9 balsais prieš 7 nutarė, kad „Širvintų rajone vykusiuose tiesioginiuose merų rinkimuose buvo padaryta šiurkščių pažeidimų“, ir panaikino jų rezultatus.
Pirmąkart surengtuose tiesioginiuose merų rinkimuose Širvintų rajono vadovo postą laimėjo Darbo partijos atstovė Živilė Pinskuvienė.
VRK sprendimas reiškia, kad birželio 8 dieną Širvintų rajone bus surengti nauji mero rinkimai. Ne perbalsavimas, o rinkimai. Išgirdusios rajono rinkėjų jau kartą pasakytą NE, partijos vėl galės kelti kandidatus, o pralaimėjusios – vėl skųstis. Kol meru bus išrinktas (gal būtų tiksliau pasakyti – patvirtintas) tas, kuris galimai įtiks šalį valdančiajam klanui.
Jau po pirmojo turo buvo prognozių, ar netenkantieji valdžios nebandys pasiekti, kad antrojo turo rezultatai būtų panaikinti, jei šie pastariesiems bus nedėkingi. Gal kai kam šios spėlionės buvo panašios į sąmokslo teorijas, tačiau jos pasitvirtino.
Pagrindo manyti, kad valdantieji ir skęsdami iš savo nagų nepaleis mero kėdės, buvo užtektinai. Jau nuo pirmųjų rinkiminės kampanijos dienų į vieną monolitą idėjomis ir interesais suaugę valdantieji darė viską, kad sukirptų rinkimus pagal savo kurpalį. Todėl neatsitiktinai Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ir pavaduotoju buvo paskirti valdančiojoje koalicijoje esančių „valstiečių“ ir „zuokininkų“ atstovai, nors šios partijos tikrai nesublizgėjo nei per ankstesnius savivaldybių, nei per Seimo rinkimus.
Pagal tą patį šabloną buvo sukirptos rinkimų apylinkių komisijos. Štai dvi vieteles rajono taryboje prieš ketverius metus laimėję socialdemokratai gavo net 8 pirmininkų ir 5 pavaduotojų vietas! Ne mažiau atiteko tada tris vietas laimėjusiems „valstiečiams“ – jie gavo 4 pirmininkų ir 6 pavaduotojų vietas. Nepasikuklinta ir dėl tris mandatus pelniusių „zuokininkų“, kuriems teko 6 pirmininkų ir 3 pavaduotojų vietos. Netgi du mandatus iškovojusiai Lietuvos lenkų rinkimų akcijai teko 2 pirmininkai ir 1 pavaduotojas, du mandatus laimėjusiai partijai „Tvarka ir teisingumas“ – 2 pavaduotojai, du mandatus laimėjusiems konservatoriams – 2 pirmininkai ir 3 pavaduotojai, o prieš ketverius metus į tarybą nepatekusiems „liberalsąjūdiečiams“ – 2 pirmininkai ir 1 pavaduotojas. Neįtikėtina, bet tada didžiausią rinkėjų pasitikėjimą gavusiems ir šešis mandatus iškovojusiems „darbiečiams“ buvo atkištos vos 2 apylinkių komisijų pirmininkų pavaduotojų vietos.
Trumpai tariant – valdantieji susitelkė prieš Darbo partiją, kurią pagal savo nustatytas taisykles pasiuntė į ringą kautis surištomis rankomis. Tai ne tušti žodžiai. Apsėdę šias vietas, valdantieji gavo ne tik galimybę spręsti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, bet ir vietoje nuspręsti, kas pažeidė rinkimų tvarką, o kas – ne, kuriam skundui pritarti, kurį – atmesti, kokį rezultatą tvirtinti, o kokio – ne, kur užpjudyti teisėsauga, o kur pažiūrėti pro pirštus. Nors formaliai galutinį sprendimą priima VRK, akivaizdu – vietoje pareikšta nuomonė gali būti svarbi, ypač, jei tos nuomonės reikia užprogramuotam sprendimui pateisinti.
Skundo svarstymo VRK dieną Širvintų rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė „valstietė“ Inga Matukaitė „dėl galimų pažeidimų“ paprašė panaikinti ne tik mero rinkimų, bet ir savivaldybių tarybų rinkimų Širvintų rajone rezultatus. Nesunkiai buvo galima suprasti, kad tai padaryta turint kelis toli siekiančius tikslus: viena, norėta sudaryti įspūdį, kad mūsų rajone pažeidimai tapo sistema; kita – antrojo prašymo netenkinimo atveju visuomenei ciniškai parodyti, kad nederėtų VRK kaltinti tendencingumu, juk priimtas ir kitai pusei naudingas sprendimas. Rypavimams sustiprinti buvo pasikviesta lojalių apylinkių pirmininkų, kai kurie jų savo liudijimais taip atsidėkojo valdantiesiems už neseniai suteiktas privilegijas.
Kaip galima suprasti, priimant sprendimą vis dėlto labiausiai buvo remiamasi faktu, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo rinkėjų papirkimo. Nors tyrimas vyksta mažiau kaip savaitę, dar nėra baigtas ir kažin, ar greitai bus ir kaip bus baigtas, jau nurodyta papirkinėtoja, kuria įvardyta Živilė Pinskuvienė. Tokia greita išvada stebina – dažnai net po kelerių metų vengiama atskleisti netgi nuteistojo pavardę, jei dar nėra baigtas bylinėjimasis aukštesnės instancijos teismuose.
Kad šįkart valdantieji Vyriausiajai rinkimų komisijai darys spaudimą rodė ir Seimo nario Algirdo Syso „manevrai“. Tiesa, prieš savaitę „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Sąmokslo teorija“ šis socialdemokratas priminė bobturgio gandonešį. Tačiau mūsų šalyje tik naivuoliai gali patikėti, kad sprendimus nulemia argumentai. Algirdo Syso primygtini reikalavimai „pamokyti“ Živilę Pinskuvienę ir dviprasmiškos šypsenėlės į barzdelę buvo akivaizdus priminimas, kad prieš kelias dienas socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius apgynė nuo kritikos strėlių VRK ir jos pirmininką Zenoną Vaigauską, taigi būtų pats laikas už tai atsidėkoti.
Nė kiek nenustebino toks Algirdo Syso pasirodymas scenoje ir advokatavimas Širvintų skundikams. Dar prieš kelerius metus šis politikas įkėlė koją į mūsų rajoną, kai Savivaldybėje jam buvo paskirtos … gyventojų priėmimo valandas, nors Algirdas Sysas su Širvintų rajonu susijęs tiek, kad į Seimą yra išrinktas pagal partijos sąrašą, o visoje Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardoje gavo vos 344 pirmumo balsus. Kai kažkada pagal sąrašą į Seimą patekęs „darbietis“ Jonas Pinskus paprašė, kad Savivaldybėje jam būtų sudarytos sąlygos susitikti su rinkėjais, kurie už jį vienmandatėje Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardoje atidavė 2465 balsus, vietos valdžia atsikirto, kad šioje vienmandatėje apygardoje Seimo nariu yra išrinktas „lenkų“ atstovas Michal Mackevič.
Matėsi, kad minėtoje televizijos laidoje dalyvaujantis Algirdas Sysas menkai gaudosi rajono realijose ir pasitenkina perpasakodamas mero Vinco Jasiukevičiaus į pasaulį paleistas neadekvačias paskalas apie „papirktą kaimyną“. Bet vieną dalyką jis puikiai nutuokė ir parodė – tai, ką daro valdantieji, yra pateisinama. Kai jo tarp kitko buvo paklausta, ar normalu, kad populiariausia partija rajone nustumta nuo rinkimų organizavimo, Seimo narys skėstelėjo rankomis. Tą skėstelėjimą buvo galima suprasti tik taip: neieškokite smegenų ten, kur jų nėra, nes toks buvęs komisijos, apie kurios sudarymo ypatumus jau kalbėjome, sprendimas. Žodžiu, tikra „sysiška“ demokratija. Gaila, kad Seimo narys nusišalino nuo spėlionių, kodėl socialdemokratų klanui Širvintų rajonas yra toks geidžiamas kąsnis? Sysui nesvarbu, kad žmonės jų neįsileido pro duris – galima patekti ir pro langą. O gal – per kaminą? Ypač jei tas kaminas – su socdemų atstovais siejamo šilumos ūkio.
„Vieno žmogaus mirtis – tragedija, tūkstančių – jau tik statistika“. Taip ar panašiai yra kalbėjęs Stalinas. Perfrazuojant galima pasakyti, kad šiandieniniai bolševikų anūkai socialdemokratai gerai perprato, jog tragedija yra vieno jų žmogaus nepalaikymas, o tūkstančių žmonių pasirinkimas – tai jau tik statistika…
Gintaras Bielskis

Vyriausioji rinkimų komisija šeštadienį 9 balsais prieš 7 nutarė, kad „Širvintų rajone vykusiuose tiesioginiuose merų rinkimuose buvo padaryta šiurkščių pažeidimų“, ir panaikino jų rezultatus.

Pirmąkart surengtuose tiesioginiuose merų rinkimuose Širvintų rajono vadovo postą laimėjo Darbo partijos atstovė Živilė Pinskuvienė. Skaityti daugiau »

Gal derėjo sustumti „staliukus į krūvą“?

Balsuokite už vištų ir vištaičių … sąrašą?
Praėję rinkimai į Savivaldybių tarybas parodė, kad politinė silpnaprotystė dar gaji. Pirmiausiai šie simptomai išryškėjo per politinės agitacijos laikotarpį. Galima įtarti, kad ketveri jau benueinančios kadencijos metai davė savo vaisių – taryboje deklaruojama politinių jėgų vienybė ypač buvo pastebima reklaminiuose stenduose. Dažname jų galėjai matyti draugiškai petys į petį surėmusius valdančiajai koalicijai priklausančių skirtingų partijų kandidatus į tarybą, tačiau nė su žiburiu negalėjai rasti tai koalicijai nepriklausančių partijų sąrašų, reklaminių plakatų.
– Kabiname, – tada sakė Darbo partijos Širvintų skyriaus pirmininkė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė. – Įspūdis toks, kad kažkas eina paskui ir nudrasko.
Nuolat turinti iš naujo kabinti agitacinius plakatus tada teigė ir valdančiąją koaliciją palikusi Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Irena Vasiliauskienė. Kadangi po politinių vandalų reidų kitų partijų plakatai vis dar „puošdavo“ reklamines lentas, piršdavosi logiška išvada, kas ir kam prijaučiantys pasidarbuoja. Matyt, atėjo pats laikas prie politinei agitacijai skirtų reklaminių stendų statyti vaizdo stebėjimo kameras ar net vaizdo registratorius, kurie įsijungia reaguodami į judesį, kai kas nors patenka į stebėjimo lauką. Beje, vaizdo registratorius jau naudoja medžiotojai, norėdami išsiaiškinti, kas lankosi medžioklės plotuose.
Pasitaikydavo, kad aršūs politikuotojai, o gal – tiesiog chuliganai, plakatuose (kažkodėl – Darbo partijos) kai kuriems politikams išbadydavo akis, pripiešdavo žeminančių dalykų. Šįmet nueita dar toliau – per vieną naktį dažais buvo išpurkšti 3 didžiuliai Darbo partijos reklaminiai plakatai. Juos pakeitė kiti, tačiau patirta tikrai didelių nuostolių.
Kita vertus, toks vandalizmas pradeda nebestebinti kai sužinai, jog rinkimų dieną viešoje vietoje, stebint pašaliniams, kandidatas į tarybos narius (mūsų žiniomis, jis – viešas asmuo, valdančiąją rajono koaliciją sudarančiai Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) atstovaujantis Mykolas Bildžiukas) kandidatei į rajono merus (Živilei Pinskuvienei) rodė nepadorų gestą. Dėl nedidelio chuliganizmo policija dvi pastarąsias kadencijas rajono taryboje dirbusiam vietos politikui surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, pažeidimą nagrinės teismas.
Negi tai valdančiųjų išgirtos jų politinės kultūros, kurios stoka nuolat kaltindavo opoziciją, pavyzdys?
Nors rajone buvo parinktos vietos, kur galima politinė agitacija, kai kurie reklamavimosi pavyzdžiai ne tiek nustebino, kiek prajuokino. Štai Kernavėje ant įvairiais skelbimais apklijuoto medžio „puikavosi“ valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) reklaminis plakatas, kviečiantis balsuoti už jų kandidatą į merus ir partijos sąrašą. Esmė ne ta, kad visą šį į vieną masę pavirtusį reklaminį bloką kernaviškiai juokais perskaitė „VIŠTAITĖS! VIŠTOS! Kiekvieną SEKMADIENĮ 16.10 val. balsuokite už sąrašą Nr. 11“.
Būtina priminti, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos patvirtintos „Širvintų rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės“ draudžia kabinti ant medžių sūpuokles, virves, kitus daiktus, klijuoti skelbimus arba kitą informaciją (44.6 p.). Šių taisyklių nesilaikymas gali būti baudžiamas administracine tvarka (numatytas įspėjimas arba bauda piliečiams nuo 14 iki 28 eurų ir įspėjimas arba bauda pareigūnams nuo 57 iki 144 eurų). Panašu, kad esantiems valdžioje jų patvirtintos taisyklės tėra popiergalis vienai vietai nusišluostyti. Kaip ir Širvintų rajono tarybos patvirtintos „Išorinės politinės reklamos taisyklės“, kuriose draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą ant statinių, kuriuose yra valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, automobilių keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti pavojų eismo dalyviams. Tik čia juokingų dalykų nėra. Kaip jau esame rašę, viena valdančiųjų partijų (tie patys „zuokininkai“) savo reklamai skleisti pasirinko pastatą Širvintose, kuriame įsikūrusi ne tik Širvintų seniūnija, bet dar kelios valstybės ir savivaldybių institucijos. Tik po ilgų diskusijų ir ciniškų įrodinėjimų, kad juoda yra balta, reklama buvo nuimta. Galima prisiminti ir tos pačios partijos reklamai naudotą priekabą Širvintų miesto Plento gatvėje, ties parduotuve „Maxima“. Pasiskundus, kad tai gali būti pažeidimas, buvo nuspresta, kad atseit čia viskas gerai, priekaba eismui netrukdo, nors kiekvienam vairuotojui ir taip aišku, kad grėmėzdiška priekaba atima bent kelias stovėjimo vietas iš savaitgaliais sausakimšoje „Maxima“ aikštelėje netelpančių automobilių, taip pat užstoja įrengtą kelio ženklą, kuris perspėja apie šiame ruože vaikštinėjančius pėsčiuosius, pagaliau – atitraukia pravažiuojančių automobilių, tarp kurių nuolat manevruoja gatvę kertantys pėstieji, vairuotojų dėmesį. Pabandytų koks prekiautojas čia atitempti ir palikti priekabą su malkomis, pamatytume, koks kiltų triukšmas! Pagaliau „zuokininkų“ partija taip suįžūlėjo, kad reklaminę priekabą į miestą išvežė net tą dieną prieš rinkimus, kai agituoti yra draudžiama įstatymais. Policija surašė protokolą, perdavė nagrinėti Savivaldybės rinkimų komisijai, kuriai, tiesa, vadovauja valdančiųjų statytiniai.
Toks kolektyvinis puolimas ir vienybės, kokią demonstravo valdančiajai koalicijai atstovaujančios partijos, neliko nepastebėta ir „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistės Daivos Žeimytės, rengusios politinių diskusijų laidas. Kai trys konkurentai – save išsikėlęs rajono meras Vincas Jasiukevičius, „valstiečių“ kandidatė į meres Savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė ir „socialdemokratas“ mero pavaduotojas Andrius Jozonis – netikėtai prisipažino iš tiesų esanti viena komanda, vedėja jiems ironiškai pasiūlė nebekalbėti atskirai, o „sustumti staliukus“ į krūvą. Keistoka buvo ir moralumą nuolat deklaruojančio Vinco Jasiukevičiaus pozicija, dar kartą pademonstravusi per pastarąją kadenciją rajone išsikerojusius dvigubus standartus. Užsipuolęs, kad Širvintose gimusi, čia užaugusi, pagaliau – visą kadenciją rajono taryboje išdirbusi Živilė Pinskuvienė su Širvintomis neturi nieko bendro, nes gyvena Vilniuje, meras kažkodėl pamiršo, kad ką tik jo pagirta Seimo narė Rita Tamašunienė, atstovaujanti į valdančiąją koaliciją įeinančiai Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, tik prieš rinkimus gana keistomis aplinkybėmis iš Vilniaus rajonui priklausančios Maišiagalos atseit „migravo“ į mūsų rajone esančią Jauniūnų seniūniją.
Petras Darbelis
Kernavėje vietos gyventojai ant medžio kamieno buvo agituojami ir dėl vištų, ir dėl „zuokininkų“.

Praėję rinkimai į Savivaldybių tarybas parodė, kad politinė silpnaprotystė dar gaji. Pirmiausiai šie simptomai išryškėjo per politinės agitacijos laikotarpį. Galima įtarti, kad ketveri jau benueinančios kadencijos metai davė savo vaisių – taryboje deklaruojama politinių jėgų vienybė ypač buvo pastebima reklaminiuose stenduose. Dažname jų galėjai matyti draugiškai petys į petį surėmusius valdančiajai koalicijai priklausančių skirtingų partijų kandidatus į tarybą, tačiau nė su žiburiu negalėjai rasti tai koalicijai nepriklausančių partijų sąrašų, reklaminių plakatų. Skaityti daugiau »

Porinkiminės pagirios kai kurioms partijoms: jų lyderių rinkėjai lyderiais nelaiko

Porinkiminės pagirios kai kurioms partijoms: jų lyderių rinkėjai lyderiais nelaiko
Praėjusią savaitę įvykę Savivaldybių tarybų ir tiesioginių mero rinkimų pirmojo turo rezultatai įrodė, kas buvo aišku prieš ketverius metus – mero postą paliekantis Vincas Jasiukevičius jau tada neturėjo moralinės teisės imti į rankas rajono vairo.
2011-ųjų rinkimuose šis buvęs konservatorius pasirodė kaip politikos vidutiniokas. Išsikėlęs pats, Vincas Jasiukevičius tada kalnų nenuvertė, nors į tarybą ir pateko – vienintelis iš penkių, kurie rajone valdžią šturmavo individualiai. Tačiau gauti 493 balsai (5,56 proc.) tikrai nebuvo įgaliojimas vadovauti rajonui, kurio didžioji dalis rinkėjų šiam politikui paprasčiausiai atsuko nugarą. Kitas būtų supratęs šį rinkėjų signalą ir savo situaciją, kurioje atsidūrė, tačiau valdžios troškimo ambicijos padarė savo: susivienijusių vietinės politikos autsaiderių išstumtas į lyderius ir galimai pasijutęs labai vertingas, Vincas Jasiukevičius priėmė pasiūlymą vadintis rajono galva.
Žinoma, nemažai rajono gyventojų tai palaikė kaip akibrokštą ir Vinco Jasiukevičiaus pastatymą meru prilygino niekingoms politinėms intrigoms. Galbūt todėl, nejausdamas daugumos rajono rinkėjų palaikymo, Vincas Jasiukevičius tapo valdančiąją koaliciją sucementavusių susitarimų įkaitu, negalėjo įgyvendinti prieš rinkimus dosniai dalytų įsipareigojimų, kaip antai – pažado atsisakyti mero patarėjo pareigybės. Tai buvo pirmas pažadas, kurį politikas pamiršo jau per pirmąjį naujosios tarybos posėdį. Tiesa, patarėjo Savivaldybėje vėliau neliko, bet tik tada, kai valdančiąją koaliciją paliko jos darbu ir produktyvumu nusivylę „tvarkiečiai“, tada į šį postą delegavę savo atstovę.
Blaiviau mąstantys rinkėjai tikėjosi, kad prieš šiuos rinkimus Vincas Jasiukevičius, jei ir norės likti politikoje, šliesis prie kurių nors bendraminčių valdančiojoje koalicijoje. Gal to nenorėjo pats politikas, o gal bendraminčiai prisiminė patarlę, kad arkliui bus lengviau, jei bobos nebus ratuose, aišku viena – Vinco Jasiukevičiaus pavardės neatsirado nė viename rinkimų sąraše. Tačiau meras, galimai pamiršęs, jog į tą patį upės vandenį du kartus neįlipsi, vėl iškėlė savo kandidatūrą, dabar – tiesioginiuose mero rinkimuose. Rezultatas, kokio ir reikėjo tikėtis – Vincas liko vos penktas ir bent ketverius metus pailsės nuo darbo rajono taryboje, o taryba – nuo jo. Tada dar konservatorius Vincas Jasiukevičius rajono politikoje dalyvavo nuo 1995 metų, kai po Nepriklausomybės atstatymo buvo išrinkta pirmosios kadencijos taryba. Jei būtų išrinktas vėl, Vincas Jasiukevičius būtų likęs vienintelis, išlikęs rajono politikoje nuo tų laikų. Antrojo „signataro“, t. y. pirmosios kadencijos tarybos nario – pirmojo „lenkų“ sąrašo numerio Marijan’o Buinicko – bent kol kas nėra tarp išrinktųjų į šią tarybą, o dar vienas „signataras“, socialdemokratas Antanas Lidžius, prieš šiuos rinkimus sceną paliko pats.
Apskritai šie rinkimai parodė, kad kai kurios anuomet atsivėrusios politikos žaizdos dar neužgijo. Viena jų – rinkėjai dar kartą pademonstravo, kad kai kurių partijų lyderių jie tokiais lyderiais nelaiko ar nebelaiko.
Atvirai pasakius, buvo galima tikėtis geresnio socialdemokratų rajono lyderio Andriaus Jozonio rezultato. Prieš ketverius metus jis surinko 256 balsus, sąraše liko antras, bet bendraminčių buvo išrinktas mero pavaduotoju. Nepaisant darbo šiose pareigose, kurios leido būti matomam rinkėjams ir kaupti politinius dividendus, taip pat viešai deklaruojamo „milžiniško partijos populiarumo visuomenėje“, kiek išaugusio rinkėjų aktyvumo ir tiesioginių mero rinkimų, kuriuose jis atstovavo savo partijai, Andrius Jozonis pademonstravo tik politikos vidutiniokui būdingą rezultatą: 471 pirmumo balsas rajone tėra dešimtas – pagal populiarumą jį aplenkė aštuoni Darbo partijos ir vienas „zuokininkų“ kandidatas. Galima pajuokauti, kad antrajame rinkimų į merus ture Andriui Jozoniui iššūkį galėtų mesti net eilinis „darbiečių“ atstovas taryboje.
Apie „zuokininkus“ irgi būtų galima nemažai pasakyti. Nors ši partija ir išsaugojo turėtas tris vietas, rinkėjai pasakė „Ne!“ dviems, atrodytų, nepamainomiems šios partijos banginiams taryboje – Mykolui Bildžiukui ir Algirdui Meško. Tačiau didžiausiu Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) šūviu pro šalį reikėtų laikyti jų kandidato mero rinkimuose pasirinkimą: per savo politinę karjerą darbavęsis ir „valstiečiams“, ir tuometiniams „paulauskininkams“, Jonas Purvaneckas šįsyk jį perėmusių „zuokininkų“ sąraše liko tik trečias. Kaip tai panašu į istoriją apie trečią brolį, kurį du gudresni stumia prieš save ten, kur patys gali gauti į galvą.
Pagal rinkimų rezultatus rajone Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skyrius dar kartą priminė komos ištiktų ligonių palatą. Nors šįkart rinkėjų aktyvumas padidėjo, o partija turėjo savo atstovą tiesioginiuose mero rinkimuose, „valstiečiai“ nebesugraibė daugiau nei dviejų šimtų anksčiau turėtų rinkėjų balsų. Logiška išdava – prarasta dar viena vieta taryboje, o sąrašo lyderė, kandidatė į merus „Širvintų krašto dukra“ Elena Davidavičienė, ir vėl liko tik antra. Matyt, partijai pats laikas pagalvoti apie savo lyderių kaitą, kitaip politikos audrose besiblaškantis jų laivas per kitus rinkimus atsitrenks į rinkėjų abejingumo ledkalnį. Tai, beje, galima pasakyti ir apie nepakeičiamąjį Vytą Šimonėlį. Nors ir vėl partijos sąraše pakilo į pirmą vietą, per praėjusią kadenciją šis politikas prarado daugiau nei du šimtus, o nuo 2000-ųjų, kai sublizgėjo politikoje, – daugiau nei du tūkstančius jam simpatizavusių rinkėjų!
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rinkėjai dar kartą patvirtino taisyklę, kad jie saviškiams bus ištikimi „iki grabo lentos“. Tiesa, jų kandidatė į merus Rita Tamašunienė pirmajame ture liko vos šešta, bet tai ne jos elektorato nusivylimas: rezultatai ne „lenkiškose“ apylinkėse parodė, koks iš tiesų yra šios Seimo narės populiarumas mūsų rajone. Užtat į pirmąją „lenkų“ sąrašo vietą iš antrosios pakilusi Savivaldybės administracijos direktorė Rasa Tamošiūnienė patvirtino, kad nuolatinis buvimas viešumoje turi didelę įtaką.
Dėl prieš rinkimus ištikusio skilimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos rajono skyriuje „krikdemų“ gautą mandatą taryboje derėtų laikyti geru rezultatu. Tačiau netikėta sėkme galima pavadinti „liberalsąjūdiečių“ gautą mandatą. Daugelio nuomone, per rinkimų kampaniją ši partija rajone nepademonstravo nei deklaruojamo idėjų šviežumo, nei savo sveiko proto. Greičiausiai gautą mandatą nulėmė šalyje išaugęs „masiulininkų“ populiarumas. Tai, kad situacija šalies politiniame gyvenime turi įtakos regionuose, parodė partijos „Tvarka ir teisingumas“ pavyzdys. Tiesa, prie „tvarkiečių“ nuopuolio prisidėjo ne tik krizę primenantys įvykiai partijos viršūnėse, bet ir smarkiai „nukraujavęs“ partijos rajono skyrius bei tikro lyderio nebuvimas – Kęstutį Jasevičių iš pirmosios vietos išstūmė Vilma Gudeikaitė.
ŠK informacija

Praėjusią savaitę įvykę Savivaldybių tarybų ir tiesioginių mero rinkimų pirmojo turo rezultatai įrodė, kas buvo aišku prieš ketverius metus – mero postą paliekantis Vincas Jasiukevičius jau tada neturėjo moralinės teisės imti į rankas rajono vairo. Skaityti daugiau »

Tėvų rūpesčiai – ne valdančiųjų galvos skausmas

Sprendimai ir nuomonės
Tėvų rūpesčiai – ne valdančiųjų galvos skausmas
Rajono tarybos opozicijos nuomone, vasario 20 dienos posėdyje valdančioji dauguma daugeliu svarbių klausimų „nusiplovė rankas“ – esą, jei kas netenkina, tegu tai sprendžia naujoji rajono taryba. Atsainumas jautėsi netgi tvirtinant  svarbiausią šių metų Savivaldybės finansinį dokumentą – 2015 metų rajono biudžetą. Panašu, kad dabartiniai valdantieji ir nebesitiki grįžti prie valdžios vairo, tačiau vadovautis posakiu „Po mūsų nors ir tvanas“ – mažų mažiausiai nepadoru.
Neseniai Širvintų miesto lopšelyje-darželyje “Buratinas” vykusiame kelių grupių tėvų susirinkime direktorė Vaclava Vaskelienė informavo, kad liepos mėnesį darželis nedirbs, ne nėra lėšų darbuotojų pavadavimui. Tėvų noras – vienareikšmis: kad darželis dirbtų visą vasarą. Jie įpareigojo darželio direktorę dėl tokios padėties kreiptis į rajono tarybą, kad tvirtinant rajono biudžetą būtų skirta papildomų lėšų darbuotojų pavadavimui. Taip pat tėvai kreipėsi ir į rajono tarybos narę Živilę Pinskuvienę, prašydami padėti  išspręsti šią svarbią problemą.
„Darbiečių“ iniciatyva į rajono tarybos posėdį, svarstant rajono biudžetą, buvo iškviesta lopšelio-darželio „Buratinas“ direktorė Vaclava Vaskelienė. Ji patvirtino, kad vasarą prašoma tėvelių nevesti vaikų į darželį. O ar veiks darželis šią vasarą, esą nuspręs taryba, ji, direktorė, tik teiks siūlymą. Živilė Pinskuvienė pasitikslino: „Tai jūsų siūlymas bus vieną mėnesį uždaryti darželį? O jei būtų lėšų pavadavimui, to nereikėtų?“ Buvo atsakyta – taip. Tad kodėl nepasinaudota proga kreiptis į rajono tarybą tvirtinant rajono biudžetą?
Iškart iš valdančiosios daugumos pusės pasigirdo šurmulys: neva nereikia kelti audros iš anksto, prie šio klausimo geriau grįžti po kelių mėnesių. Meras pareiškė, kad vaikams bus labai gerai, jei daugiau laiko praleis namuose su tėvais, o K. Pakalnio siūlymas dabar netrukdyti laiko, suprask – tegu sprendžia naujoji taryba, nuskambėjo kaip savotiškas pasityčiojimas…
Opozicijos atstovė Marija Gudonienė bandė apeliuoti į valdančiosios daugumos sveiką nuovoką: „Nesutinku, kad anksti šį klausimą svarstyti. Darbdaviai reikalauja planuoti atostogas iš anksto, tad tėvams labai svarbu  jau dabar žinoti, kaip vasarą dirbs darželis.“ Tačiau valdančiųjų valia ši problema taip ir liko neišspręsta.
Nors  Živilės Pinskuvienės manymu, pinigų galima numatyti. Pavyzdžiui, atėmus iš reprezentacinių ir kitų rajono išlaidų ar leidybos reikmių: „Ar kas nukentės, jei bus mažiau išleista kokių nors lankstinukų ar pan.?“
Naujajai rajono tarybai paliktas ir socialinių darbuotojų papildomo apmokėjimo klausimas. Socialinių paslaugų centro direktorė Aldona Bubelevičiūtė kreipėsi į rajono tarybą prašydama 500 Eur socialiniams darbuotojams, dirbantiems su rizikos šeimomis, mat ir taip menkus atlyginimus gaunančios darbuotojos pačios turi susimokėti už telefoninius pokalbius ir pan. Tačiau valdantieji ir vėl nė kiek nepasivargino paieškoti bent šiek tiek papildomų lėšų. Esą tegu suka galvas po rinkimų ateisiantys prie valdžios vairo.
Dar vasario pradžioje vykusiame komitetų posėdyje, kai buvo svarstomas šių metų biudžeto projektas. Darbo partijos frakcija pasiūlė padidinti lėšų verslo skatinimui, jaunimo reikalams, ūkininkams. Į šį siūlymą buvo iš dalies atsižvelgta, lėšų padidinta. Tačiau rajono tarybos narės Marijos Gudonienės teigimu, kitos savivaldybės svarbiausioms sritims sugeba surasti gerokai daugiau pinigų.
– Verslo skatinimui Darbo partijos frakcijos siūlymu pridėta 1000 eurų, taigi skiriama 1800 eurų, bet vis tiek, palyginti su kitomis savivaldybėmis, tai yra menka suma,- sakė Marija Gudonienė. – Domėjausi, kaip verslą skatina mūsų kaimynai. Išties skaičiai daug įspūdingesni. Molėtų savivaldybėje tam skiriama 55 000 Eur (kartu su Verslo centru), pernai buvo skyrę 140 000 tūkst. litų. Elektrėnų savivaldybė šiemet verslą parems 10 000 eurų. Šių ir kitų rajonų, kuriuose verslo skatinimui skiriamos ženkliai didesnės lėšos, verslininkai gali pasinaudoti parama ne tik keisdami įstatus ar kitiems smulkesniems reikalams,bet ir kad išsipirktų vietas dalyvauti parodose, jose galėtų reklamuoti savo produkciją. Savivaldybės garbės reikalas sudaryti palankias verslo sąlygas, skatinti privačią iniciatyvą kurti darbo vietas, labiau remti pradedančiuosius, jaunus  verslininkus, kad jie būtų suinteresuoti kurti verslą mūsų krašte. Širvintų savivaldybėje – vienas žemiausių gyventojų verslumo lygių tarp Vilniaus apskrities savivaldybių. Manau, kad trūksta valdžios dėmesio ir konkrečių veiksmų. Juk viena darbo vieta, įkurta regione, kur aukštas nedarbo lygis, yra nepalyginamai vertingesnė nei dideliame mieste.
Pasak rajono tarybos narės Živilės Pinskuvienės,atidžiai išnagrinėjus kiekvieną rajono biudžeto eilutę, lėšų tikrai galima rasti – tai nėra problema, tik reikia noro ir šeimininkiško, o ne atsainaus požiūrio.
Alius Morkus
Rajono tarybos narė Marija Gudonienė atkreipė dėmesį, kad kituose rajonuose verslo skatinimui skiriama nepalyginamai daugiau lėšų.

Rajono tarybos opozicijos nuomone, vasario 20 dienos posėdyje valdančioji dauguma daugeliu svarbių klausimų „nusiplovė rankas“ – esą, jei kas netenkina, tegu tai sprendžia naujoji rajono taryba. Atsainumas jautėsi netgi tvirtinant  svarbiausią šių metų Savivaldybės finansinį dokumentą – 2015 metų rajono biudžetą. Panašu, kad dabartiniai valdantieji nebesitiki grįžti prie valdžios vairo, tačiau vadovautis posakiu „Po mūsų nors ir tvanas“ – mažų mažiausiai nepadoru.   Skaityti daugiau »

Jau atsibodo…

Skaitytojų nuomonė
Jau atsibodo…
Mažne 10-metį Širvintų miesto Vilniaus g. Nr.45 daugiabučio namo gyventojai verčiami renovuoti namą, nors dauguma butų savininkų tam nepritaria (gyventojų parašai buvo pristatyti tiek anuomečiam merui K. Pakalniui, tiek merui V. Jasiukevičiui, Savivaldybės administracijos direktorei, Komunaliniam ūkiui). Dauguma gyventojų norėjo remontuoti namą savo lėšomis, ir tai daroma. Beveik visi langai pakeisti stiklo paketais, tvarkomos durys, nors jos ir taip buvo tvarkingos, kalbama ir apie kitus rimtesnius darbus, kuriuos mums organizuoti, manau, padėtų Komunalinis ūkis. Kiek tenka kreiptis į jo vadovą D. Pečiulį, jis visuomet supranta gyventojų bėdas ir rūpesčius. Atsitiko kas nors – skambini, tuojau sureaguoja ir dar padėkoja, kad pranešei. Taip dirbti turėtų visi rajono tarnautojai, bet toli gražu iki to. Jie tik iki rinkimų gražiai „suokia“, o paskui, kai kurie iš jų, pamiršę savo lozungus, kad „svarbiausia – žmogus“, su gyventojais elgiasi lyg su kokiais įkaitais – žmonių nuomonė pasidaro nebesvarbi, tavo turtas pasidaro jų nuosavybė – peršasi tokia išvada: ką norėsiu, tą su jumis ir darysiu. Nepamirškite, yra Civilinis kodeksas, kuris gina žmonių teises ir nuosavybę.
Grįžtu prie renovacijos temos ir noriu pasakyti tam vargšui valdininkui, kuris ir poilsio dienomis „dirba“ (vaikšto po butus ir renka parašiukus, vėl žadėdamas „žemas“ kainas), kad visų pirma reikėtų žinoti, kokie čia gyvena butų savininkai, ar jie bus pajėgūs tas „žemas“ paskolas grąžinti. Juk šiame daugiabutyje 50 proc. butų savininkų – pensininkai, apie 20 savininkių – pensininkės našlės, yra įvairiomis ligomis sergančių žmonių. Žmonės vos galą su galu suduria, tai kaip paskolą grąžinti? Gal žmogus ir nėra socialiai remtinas, turi kažkokį sodą ar žemės gabalėlį, bet ar tas padės? Pagaliau, tu šiandien dirbi, o ryt gali papildyti bedrabių gretas, tu šiandien sveikas, bet kas žino kokia tavo sveikata bus rytoj…
Taigi, matykime ir girdėkime ne tik save, bet ir šalia mūsų gyvenančius žmones. Apie renovaciją daug skaičiau, mačiau, girdėjau, todėl noriu pasidalinti savo mintimis ir paaiškinti, kodėl aš jos nenoriu. Visų pirma, dėl tos prievartos: jeigu jau esame europiečiai, tai ir imkime pavyzdį iš jų. Štai kad ir Danijoje – jeigu nors vienas iš daugiabučio butų savininkų nesutinka su namo renovacija (kur gyventojams už renovaciją net mokėti nereikia), tame name renovacija nedaroma. O pas mus?! Mažne dešimtmetis nepaleidžia vieno ir to paties namo nuo renovacijos grandinės. Ir vėl skelbimas laiptinės skelbimų lentoje: 02. 26 susirinkimas – pateikiami nauji projektai svarstymui. Įdomu, kas, kada prašė tuos projektus paruošti, jeigu buvo pristatyti gyventojų parašai apskritai prieš renovaciją. Nebesuprantu, kas čia darosi…
Esu kategoriškai prieš renovaciją ir ypač prieš mūrinio namo sienų apšiltinimą. Kodėl?
1) Todėl, kad viskas, kas nenatūralu, yra nesveika nei namui, nei žmogui. Drėgmė kaupiasi viduje, sienos ima pelyti, pradeda veistis grybelis, o tai labai kenkia žmonių sveikatai.
2) Vaizdelis iš pradžių gražus, tačiau jis greit suprastėja, tas 2 mm tinkas, kuris dedamas ant apšiltinimo medžiagos, greitai ima byrėti: pastatys neatsargiai žmogus dviratį, mes padauža akmenuką. O kaip smūgiuojama futbolo kamuoliu į mūsų namo sieną – ir po viso grožio. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: neseniai renovuotas Kultūros namų pastatas ir Knygynas, kurių pamatai jau išspardyti, kultūrnamio sienos jau apsinešusios ir vietomis naujai užlopytos. O šalimais stovintis paštas dar stovės, užtenka jį tik perdažyti.
3) Apšiltinus namo sienas, nebus galima matyti, kokie defektai atsiranda ant mūrinio namo sienų: gal jos trūkinėja, irsta, gal jas reikia gelbėti.
4) Sintetinės medžiagos, laikui bėgant, veikiant įvairiems orų bei temperatūrų pokyčiams, ima dūlėti, byrėti, pradeda veistis graužikai; kitos sukrinta, dėl to deformuojasi.
5) Sintetinės medžiagos nepaprastai greitai dega ir degdamos išskiria labai nuodingas medžiagas. Per televiziją teko matyti gaisrą Maskvos daugiabutyje – ugnis liejosi kaip vanduo. Gaisrininkai dažnai sako: „Jei namas būtų buvęs neapšiltintas ir neapkaltas plastikinėmis lentelėmis, dar būtų buvę galima jį išgelbėti, o dabar šeimininkas vos spėjo iššokti pro langą – viskas sudegė.“
6) O apšiltinti buto sienas iš vidaus juk niekas nedraudžia. Tokių jau ne vienas yra ir mūsų name, tačiau šiltinant iš lauko pusės jiems jau savo apšiltintas sienas tektų išmontuoti, nes apšiltinimas iš dviejų pusių sienai labai kenkia (kaupiasi drėgmė, mūras ima irti). Apšiltinimas iš vidaus bus saugiau, išsilaikys ilgai, o šildymo kaina tikrai sumažės. Kodėl? Paaiškinu. Apšiltinu sienas, padarau oro tarpą, išviečiu komisiją, kuri permatuoja buto kvadratūrą. Ji sumažės, mokėsite mažiau. Kaip norit, taip galvokit, ar rimtai, ar juokais.
7) Renovuojant namus, dažnai gyventojai skundžiasi, kad superkamos pačios prasčiausios medžiagos, o kainos kaip už geriausias. Daug broko, nesąžiningumo atvejų, matome, kaip didesnių namų renovacijos darbai tęsiasi metų metais, pritūkstama pinigų ir t.t.
Yra tokios lietuvių liaudies patarlės: „Neskubėk ir būsi pirmas“ arba „Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis“. Todėl sakau: reikia galvoti, o ne žavėtis spalvingu muilo burbulu. Visada žavimės tuo, kas nauja, gražu, bet pagalvokime, ar tai ūkiška, sveika, naudinga… Gerai prisimenu, kai tarybinias metais pasirodė apšiltinimo medžiaga stiklo vata. Vieni tuojau puolė apšiltinti garažų lubas, medinių vasarnamių sienų tarpus. Koks rezultatas? Stiklo vata prisigėrė drėgmės, sukrito, medinės lentelės supuvo, ir žmonėms teko keisti bei perstatinėti sienas. O tų, kas neskubėjo ir nedarė to apšiltinimo, ir šiandien sienos sveikutėlės. Štai tau ir naujovės! Taigi: „Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis“. O šiuolaikinis sienų apšiltinimas – tai darbo vietų sukūrimas statybininkams ne tik dabar, bet ir ateičiai, nes sienas teks remontuoti ir remontuoti, gera proga statybinių medžiagų gamintojams ir pardavėjams atsikratyti savo šlamšto ir uždirbti.
Akivaizdžiai matome, kad tokių renovacijos modelių žmonės nenori palaikyti. Tiek Vyriausybė, tiek rajonų valdžia turėtų galvoti apie kitokius daugiabučių atnaujinimo ir modernizavimo metodus. Ko gi negerai rajonui ar Lietuvos vyriausybei, jei žmonės už savo pinigėlius stengiasi paremontuoti daugiabutį. Jie patys sužino, kiek visa tai kainuoja ir, aišku, pamato, kad žymiai pigiau, kad susitvarkyti balkoną kainuoja (vis dar skaičiuoju litais) tik 2000 litų, o ne 5000 litų. Verta atkreipti dėmesį į kainų skaidrumą. Taip su kiekvienu darbu, o kur dar palūkanos?
Ar negalim taip padaryti. Na, sakykim, sutariam susitvarkyti balkonus pagal vieną projektą ir tvarkome. Tokiu būdu mes taip pat sukuriame darbo vietas, perkame medžiagas, mokame PVM, tačiau nedarome nereikalingų darbų, neturime reikalų su bankais.
Pagaliau man iškyla dar ir toks klausimas: „Tai kam namus šiltinti ar sandarinti, kai po to 1 kv. m  šilumos kaina pakyla?“ Klausiu todėl, nes žinau, kokia kaina buvo, palyginus su kitų daugiabučių namų kainomis iki 2013 m. Mano manymu, ji buvo beveik mažiausia Širvintų mieste. Tačiau 2013 m. ji kažkodėl pakilo, palyginti su kitų namų, su kuriais buvo lyginama anksčiau. Langus, duris užsandarinome – išėjo atvirkščias rezultatas. Kur šuo pakastas?! Ar tik ne todėl, kad 2013 metais dauguma butų savininkų pasisakė prieš renovaciją, ar išsireguliavo šilumą reguliuojantys prietaisai, ar..?
Bet pakanka… Atsibodo… Alergija… Šunys loja, karavanas eina, o šuns balsas į dangų neina. Reikia permainų mūsų rajone. Artėja rinkimai, tad dalyvaukime, gerai apmąstykime ir rinkime tokius žmones, kurie ir po rinkimų nepamirštų savo programų, kurie dirbtų žmonėms, rajonui. Reikia jaunų, energingų, protingų, jautrių, išsilavinusių, kūrybingų ir veiklių žmonių…
Tiems, kas nori renovuotis, šiltintis – tegul tai daro. Aš manau, „opozicija“ netrukdys. Per televiziją teko matyti tokių namų, kur apšiltintas ne kiekvienas butas. Gana originaliai atrodo: spalvinga, žaisminga, įdomu… Toks namas, atrodo, yra ir Širvintose. Sėkmės!
Vilniaus g. Nr.45 namo gyventoja ir buto savininkė M.A.

Mažne 10-metį Širvintų miesto Vilniaus g. Nr.45 daugiabučio namo gyventojai verčiami renovuoti namą, nors dauguma butų savininkų tam nepritaria (gyventojų parašai buvo pristatyti tiek anuomečiam merui K. Pakalniui, tiek merui V. Jasiukevičiui, Savivaldybės administracijos direktorei, Komunaliniam ūkiui). Dauguma gyventojų norėjo remontuoti namą savo lėšomis, ir tai daroma. Beveik visi langai pakeisti stiklo paketais, tvarkomos durys, nors jos ir taip buvo tvarkingos, kalbama ir apie kitus rimtesnius darbus, kuriuos mums organizuoti, manau, padėtų Komunalinis ūkis. Kiek tenka kreiptis į jo vadovą D. Pečiulį, jis visuomet supranta gyventojų bėdas ir rūpesčius. Atsitiko kas nors – skambini, tuojau sureaguoja ir dar padėkoja, kad pranešei. Taip dirbti turėtų visi rajono tarnautojai, bet toli gražu iki to. Jie tik iki rinkimų gražiai „suokia“, o paskui, kai kurie iš jų, pamiršę savo lozungus, kad „svarbiausia – žmogus“, su gyventojais elgiasi lyg su kokiais įkaitais – žmonių nuomonė pasidaro nebesvarbi, tavo turtas pasidaro jų nuosavybė – peršasi tokia išvada: ką norėsiu, tą su jumis ir darysiu. Nepamirškite, yra Civilinis kodeksas, kuris gina žmonių teises ir nuosavybę. Skaityti daugiau »

Valdžia: „Šilumos kainos nemažinti, nes ji ir taip maža“

Sprendimai ir nuomonės
Valdžia: „Šilumos kainos nemažinti, nes ji ir taip maža“
Praėjusiame rajono tarybos posėdyje, vykusiame sausio 29 d., be kitų sprendimų, buvo patvirtinti UAB „Širvintų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos ir vandens įkainiai, konvertuoti į eurus. Šilumos ir karšto vandens kainos nepasikeitė, jos tiesiog buvo perskaičiuotos, taikant oficialų lito keitimo į eurą kursą. Kitaip tariant, taryba atliko paprasčiausią matematinį veiksmą: buvusi kaina litais padalyta iš 3,45280, gautas rezultatas – kainos ekvivalentas eurais. Aritmetiniais tarybos gebėjimais nėra ko abejoti, bet štai loginiais ir bendražmogiškaisiais – vertėtų.
„Širvintų šiluma“ šilumai ir karštam vandenui ruošti naudoja biokurą – smulkintą medieną. Jai apdirbti pasitelkiamos mechanizuotos priemonės ir įrengimai, naudojantys skystą kurą – dyzeliną. Kaip žinia, skystakam kurui gaminti naudojama nafta. O naftos kainos pasaulinėje rinkoje yra gerokai kritusios ir krinta toliau. Nereikia būti finansų analitikui, kad suprastum, jog dyzelino kainos tiesiogiai susijusios su pasaulinėmis naftos perdirbimo produktų kainomis. Pingant žaliavai, kuri naudojama gamyboje, mažėja ne tik degalų kainos, bet turėtų mažėti ir paslaugų bei produktų kainos. Štai šito tarybos valdantieji suvokti negeba.
Logika, kurios nesuvokia valdantieji (V. Jasiukevičius, A. Jozonis, E. Davidavičienė, R. Tamošiūnienė, K. Pakalnis), yra paprasta: mažėjant gamybos kaštams, turėtų mažėti ir galutinio produkto, šiuo atveju – šilumos ir karšto vandens kaina. Taigi, esant tokiai situacijai, būtų pats tinkamiausias laikas ją perskaičiuoti, kad centralizuotos šilumos vartotojų išlaidos atitinkamai sumažėtų. Darbo partijos frakcijos vardu tarybos narys Alfredas Astikas rajono merui priminė apie sumažėjusias naftos kainas ir tuo pagrindu pasiūlė šilumos kainas sumažinti. Pagrindas, nors ir paremtas visuotinai įsitvirtinusiais rinkos dėsniais, pasirodė nepakankamas – meras Vincas Jasiukevičius su jį palaikančiais tarybos nariais kainos mažinti nesutiko ir į jokias diskusijas šiuo gyventojams svarbiu klausimu nesileido.
Bendražmogiško geranoriškumo stygių (arba abejingumo perteklių) taryboje puikiausiai iliustruoja Vyto Šimonėlio pareiškimas: „Kam mažinti kainas, jei jos ir taip mažos?” Valdžioje esantiems ir privačiose pilaitėse įsikūrusiems, nuo eilinio žmogaus rūpesčių atitolusiems asmenims, pasirodo, neįmanoma įrodyti paprasto dalyko: kad gyventojų interesas yra mažesnė kaina. Ir dar: jei kaina atrodo „maža“ V. Šimonėliui, tai dar nereiškia, kad ji yra tikrai maža šeimai, gyvenančiai iš minimalaus atlyginimo.
DSC_5051 (palikti Astiką)
Rajono tarybos narys Alfredas Astikas Darbo partijos frakcijos vardu rajono merui priminė apie sumažėjusias naftos kainas ir tuo pagrindu pasiūlė šilumos kainas sumažinti.

Praėjusiame rajono tarybos posėdyje, vykusiame sausio 29 d., be kitų sprendimų, buvo patvirtinti UAB „Širvintų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos ir vandens įkainiai, konvertuoti į eurus. Šilumos ir karšto vandens kainos nepasikeitė, jos tiesiog buvo perskaičiuotos, taikant oficialų lito keitimo į eurą kursą. Kitaip tariant, taryba atliko paprasčiausią matematinį veiksmą: buvusi kaina litais padalyta iš 3,45280, gautas rezultatas – kainos ekvivalentas eurais. Aritmetiniais tarybos gebėjimais nėra ko abejoti, bet štai loginiais ir bendražmogiškaisiais – vertėtų. Skaityti daugiau »

Pasiskolins ir paleis vėjais?

Sprendimai ir nuomonės
Pasiskolins ir paleis vėjais?
Sausio mėnesį Širvintų savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Trakų rajono savivaldybės mero raštą, pritarė prisijungti partnerio teisėmis prie priemonės „Prioritetinių turizmo plėtros regionų E. rinkodara“ planuojamo projekto įgyvendinimo. Šiame projekte dalyvauja savivaldybės, patenkančios į prioritetinius turizmo plėtros regionus. Toks yra ir Vilniaus regionas, apimantis Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Širvintų rajono, Trakų rajono savivaldybes.
Vykdant šį projektą, iš Savivaldybės biudžeto reikės skirti 3,75 proc. lėšų nuo visos projekto vertės, kurios „preliminari“ suma apie 289 620,02 Eur. Kad būtų aiškiau, pavertus šiuos pinigus buvusia lietuviška valiuta, išeitų lygiai 1 000 000 litų. Įspūdinga suma. Širvintų savivaldybei reiks prisidėti 10 860 eurų suma. Jeigu jau projekte yra žodelis „preliminari“, tai ji dažniausiai būna tik didesnė… Šiuos pinigus, žinoma, reikės skolintis.
Taip, prieš metus Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 metų programą, kurioje išvardintos priemonės, turėsiančios skatinti ne tik užsienio turistus atvykti į Lietuvą, bet ir Lietuvos gyventojus daugiau keliauti po savo šalį.
Tačiau, pasak tarybos narės Živilės Pinskuvienės, jei ne Kernavės archeologinė vietovė, įtraukta į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos kultūros paveldo sąrašą, mūsų rajonas į prioritetinį plėtros planą vargiai patektų.
Kokia šio projekto esmė? Pasirodo, tai – rinkodara internete bei rinkodara naudojant mobiliąsias technologijas, reklama elektroniniu paštu, reklama televizijoje… „O kokia tų rinkodaros mobiliųjų technologijų nauda pirmiausia kiekvienam mūsų rajono gyventojui?“ – rajono tarybos posėdyje klausė opozicijos lyderė Živilė Pinskuvienė. Buvo paaiškinta, kad tie, kurie turės išmaniuosius telefonus, gaus informaciją, kaip surasti turizmo objektus… Ar tai tikrai svarbiausia ir reikalingiausia mūsų rajono žmonėms? Ar didžioji jų dauguma naudojasi išmaniaisiais telefonais? Ko gero, ne…
Kam dar bus panaudojami projektui skirti pinigai? Pirmiausia, projektą vykdančių ir administruojančių darbuotojų darbo užmokesčiui ir komandiruotėms… Reikės nusipirkti vertimo, projektavimo, transportavimo, transliavimo paslaugas. O kur dar numatyto įsigyti turto draudimo bei projekto viešinimo išlaidos… Labiausiai šokiruoja išlaidų eilutėje įrašyti žodžiai: „Nematerialus turtas“. Žodžiu, galima manyti, kad pinigus numatoma „paleisti vėjais“, nors pastarąjį žmogus vis tik daugiau ar mažiau dar gali pajusti. Mūsuose ir materialus turtas dažnai išgaruoja kaip kamparas, o čia…
Yra keletas turizmo rūšių, iš kurių populiariausias verslo ir žaliasis turizmas. Apie kažkokį verslo turizmą mūsų rajone ir kalbėti neverta. Žaliojo turizmo tikslas – stebėti ir gėrėtis gamta, susipažinti su vietine kultūra. Iš šio turizmo rūšių – bene populiariausias aktyvusis turizmas: dviračių, vandens, pėsčiųjų. Kitaip sakant, tai keliavimas gamtinėje aplinkoje, naudojantis savo fizinėmis ir dvasinėmis jėgomis.
„Kiekvienas save ir savo bendražygius gerbiantis turistas iš anksto sudaro būsimo žygio planą, pasirenka maršrutą ir lankytinus objektus. Elektroninių žemėlapių ir informacijos internete apstu, todėl galima gana greitai parengti realiai atitinkantį turistinės grupės jėgas maršrutą. Nesuprantu, ar galima rimtai planuoti žygį pagal reklamas televizijoje ar gautas elektroniniu paštu arba, minant dviračio pedalus, semtis žinių išmaniaisiais telefonais. Be to, žygyje reikalinga ir tam tikra paslaptis, kurią sužinai tik nuvažiavęs į objektą ir pakalbėjęs su vietiniais gyventojais“, – kalbėjo tarybos narys Remigijus Bonikatas. Jo manymu, gal reikėtų pirmiausia skirti lėšas dar nebaigtiems projektams? Pavyzdžiui, projektas „Viešosios turizmo infrastruktūros prie Janionių piliakalnio įrengimas“ užbaigtas nevisiškai, nes rudenį ir pavasarį jį pasiekti galima nebent su malūnsparniu. Žinoma, mes, lietuviai, galime ir per pievas bei purvynus prie piliakalnio nubristi, tačiau užsieniečiai tikrai nesirinks tokio objekto. Taigi, pirmiausia reikėtų iki galo sutvarkyti esamus objektus, o tik paskui galima būtų drąsiai juos reklamuoti.
Nors ir sakoma, kad svarbiausias ginklas – informacija, kad jos per daug niekada nebūna, tačiau, sutikite, ką naujo ir įdomaus galima dar (be turimos informacijos internete, enciklopedijose, informaciniuose leidiniuose) sužinoti apie mūsų rajoną? Gal Širvintų administracijai dešimt su pusę tūkstančių eurų – menkniekis, lašas jūroje, tačiau… iš daugybės tokių nedidelių „lašelių“ susideda visas mūsų rajono biudžetas. Galimai išnyks ir šis „lašelis“ – išgaruos pinigėliai, nepalikę jokio pėdsako širvintiškių gyvenime…
Rimas Vieselis
„Nesuprantu, ar galima rimtai planuoti žygį pagal reklamas televizijoje ar gautas elektroniniu paštu arba, minant dviračio pedalus, semtis žinių išmaniaisiais telefonais“, – suabejojo rajono tarybos narys Remigijus Bonikatas.
„Nesuprantu, ar galima rimtai planuoti žygį pagal reklamas televizijoje ar gautas elektroniniu paštu arba, minant dviračio pedalus, semtis žinių išmaniaisiais telefonais“, - suabejojo rajono tarybos narys Remigijus Bonikatas.

„Nesuprantu, ar galima rimtai planuoti žygį pagal reklamas televizijoje ar gautas elektroniniu paštu, arba, minant dviračio pedalus, semtis žinių išmaniaisiais telefonais“, - suabejojo rajono tarybos narys Remigijus Bonikatas.

Sausio mėnesį Širvintų savivaldybės tarybos valdančioji dauguma, atsižvelgdama į Trakų rajono savivaldybės mero raštą, pritarė prisijungti partnerio teisėmis prie priemonės „Prioritetinių turizmo plėtros regionų E. rinkodara“ planuojamo projekto įgyvendinimo. Šiame projekte dalyvauja savivaldybės, patenkančios į prioritetinius turizmo plėtros regionus. Toks yra ir Vilniaus regionas, apimantis Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Širvintų rajono, Trakų rajono savivaldybes.

Vykdant šį projektą, iš Savivaldybės biudžeto reikės skirti 3,75 proc. lėšų nuo visos projekto vertės, kurios „preliminari“ suma apie 289 620,02 Eur. Kad būtų aiškiau, pavertus šiuos pinigus buvusia lietuviška valiuta, išeitų lygiai 1 000 000 litų. Įspūdinga suma. Širvintų savivaldybei reiks prisidėti 10 860 eurų suma. Jeigu jau projekte yra žodelis „preliminari“, tai ji dažniausiai būna tik didesnė… Šiuos pinigus, žinoma, reikės skolintis.

Taip, prieš metus Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 metų programą, kurioje išvardintos priemonės, turėsiančios skatinti ne tik užsienio turistus atvykti į Lietuvą, bet ir Lietuvos gyventojus daugiau keliauti po savo šalį. Skaityti daugiau »

Patikimas metodas – „laikyti už pavadėlio“?..

Sprendimai ir nuomonės
Patikimas metodas – „laikyti už pavadėlio“?..
Prieš palikdami valdžios kėdes rajono vadai nusprendė dar gerokai pataškyti pinigų. Gal nieko čia nebūtų smerktino, jei tų pinigų aruodas rajono biudžete būtų kupinas. Deja, taip nėra. Savivaldybės negrąžintų paskolų likutis 2015 m. pradžioje buvo 2 031 800 Eur. Pinigų verkiant reikia sveikatos priežiūrai, švietimui, kultūrai ir kitoms labai svarbioms sritims, nuo kurių priklauso rajono žmonių gyvenimo kokybė.
Tačiau ketvirtadienį vykusiam rajono tarybos posėdžiui buvo pateiktas sprendimo projektas „Dėl automobilio pirkimo“: leisti Širvintų rajono savivaldybės administracijai įsigyti už 14 500 Eur (be PVM) lengvąjį automobilį, turintį ne daugiau kaip 5 (penkias) sėdimas vietas, išperkamosios nuomos būdu.
Esą Administracijos automobilių parką reikia nuosekliai atnaujinti, o šiuo metu lengvojo automobilio AUDI C4 (valstybinis numeris ARM 844) techninė būklė yra bloga, šis automobilis yra neekonomiškas, sunaudojantis daug kuro ir t.t.
Pinigų šiam automobiliui pirkti Savivaldybė, žinoma, neturi. „Pakabins“ skolą – 17 545 eurų su PVM (60 tūkst. Lt). Bet už tai Jauniūnų seniūnas Vidmantas Grinis važinės nauju automobiliu.
Ir tai dar ne viskas. Juk ne veltui sakoma: „Kad jau davė, tai ir drėbtelėjo…“ Taip galima apibūdinti, panašu, išskirtinį rajono mero, administracijos ir valdančiosios daugumos dėmesį Jauniūnų – Barskūnų kraštui.
Praėjusio ketvirtadienio rajono tarybos posėdyje valdančiosios daugumos balsais Savivaldybei leista imti 585 533 Eur (2 021 728 Lt) ilgalaikę paskolą investicijų projektams vykdyti. Net trys iš tų projektų – Jauniūnų seniūnijoje.
Dar 2013 m. kovą rajono tarybos valdančioji dauguma pritarė projekto „Barskūnų pagrindinės mokyklos naujų patalpų statyba“ parengimui ir įgyvendinimui. Tas pritarimas reiškė, kad Savivaldybė sutinka finansuoti beveik pusę milijono kainuosiančias statybas. Pinigai iš balos nepasemiami –  buvo nuspręsta imti ilgalaikę paskolą, kuri bus skirta Barskūnų pagrindinės mokyklos valgyklos statybai. Tuomet rajono tarybos opozicija svarstė – ar tokių statybų tikrai reikia, ar Barskūnų krašte tikrai planuojamas „demografinis sprogimas“ ir ženkliai padaugės vaikų, kodėl „vieni yra šiek tiek lygesni už kitus“, o ir apskritai – ar tai nėra tikslinga valdančiųjų „dovanėlė“ pataikaujant valdančiojoje koalicijoje ne paskutiniu smuiku grojantiems Lenkų rinkimų akcijos atstovams?
Nė pora metų neprabėgo, kai vėl tiesiama ranka į visų mūsų kišenes. Dar reikia 43 443 Eur (149 999 Lt) projektui „Barskūnų pagrindinės mokyklos naujų patalpų statyba“,  328 058 Eur (1 115 455 Lt) daugiafunkciam centrui Bartkuškyje ir 24 538 Eur (84 725 Lt) gatvių apšvietimo rekonstravimui Jauniūnų seniūnijos Jauniūnų gyvenvietėje.
Svarstant pastarąjį klausimą rajono tarybos posėdyje, opozicijos lyderė Živilė Pinskuvienė paklausė: „Kodėl pasirinkti būtent Jauniūnai, ar meras apie tai kalbėjo su LESTO?“ Į tai buvo numykta, kad esą tai LESTO pasirinko. Opozicijos lyderė neatlyžo: „Manau, kad šiandien rajone yra daug svarbesnių gatvių, kurias reikėtų sutvarkyti, bet, kaip suprantu, meras su LESTO apie tai nediskutuoja.“
Mero platesnio paaiškinimo ir konkretaus pagrindimo šiuo klausimu rajono tarybos nariai neišgirdo, tad valdančiųjų balsais sprendimas priimtas.
O juk, be visų jau minėtų šiame krašte vykdomų projektų, dar nereikėtų pamiršti ir anksčiau palaimintų – Barskūnų gyvenvietės Mokyklos gatvės bei kelio Paberžė-Barskūnai-Medžiukai rekonstravimo.
Argi kiti rajono kampeliai ir jų žmonių gerovė bei saugumas valdžiai nėra tokie svarbūs?
O gal išties ne veltui sklando kalbos apie dviejų Jauniūnų-Barskūnų krašto rajono tarybos narių galimus gebėjimus meistriškai laikyti merą „už pavadėlio“?
„Širvintų krašto“ replika

Prieš palikdami valdžios kėdes rajono vadai nusprendė dar gerokai pataškyti pinigų. Gal nieko čia nebūtų smerktino, jei tų pinigų aruodas rajono biudžete būtų kupinas. Deja, taip nėra. Savivaldybės negrąžintų paskolų likutis 2015 m. pradžioje buvo 2 031 800 Eur. Pinigų verkiant reikia sveikatos priežiūrai, švietimui, kultūrai ir kitoms labai svarbioms sritims, nuo kurių priklauso rajono žmonių gyvenimo kokybė. Skaityti daugiau »

Gal reikėjo pakoreguoti grafiką?

Skaitytojų nuomonė
Gal reikėjo pakoreguoti grafiką?
Kur jau kur, o seniūnijų „baliuose“ mūsų valdžios ketveriukę tai jau visada sutiksi. Kartais visą „komplektą“, kartais pasidalijusius po du. Matyt, įsivaizduoja, kad kaimiečiams didelę garbę savo apsilankymais suteikia? Jei taip dėmesingai žmonių problemų spręsti imtųsi, rajone tikrai gyvenimas pagerėtų…
Nors ir abejojau, bet širdies gilumoj vis tiek tikėjausi, kad šiemet senūnijų kultūros dienos bus nukeltos po rinkimų. Tradicijos tradicijomis, bet reikėtų atsižvelgti ir į laiką – pats Savivaldos rinkimų agitacijos įkarštis. Vien jau visų rajono vadovų – kandidatų į merus ir į tarybos narius – pasirodymą viešai jau galima laikyti rinkimų agitacija. Ogi dar neištvers ir gražių kalbų „nesuokę“ ar bent jau žmogeliams rankos nepaspaudę, prie bendro stalo stikleliu nesusidaužę… Galimi visokiausi scenarijai. Ir tai ne iš fantastikos srities, o iš daugelio metų pastebėjimų, netgi ir nuotraukomis „prisiminimui“ iliustruotų. Kiti, eiliniai kandidatai į rajono tarybą, matyt, irgi nepraleis tokios palankios progos savireklamai. Vieni bus principingai pastebėti ir apskųsti, kiti – ne, kils šaršalas. Kam to reikia?
Užtai ir manau, kad vis dėlto šįkart reikėjo tą tradicinį grafiką pakoreguoti. Toliau nuo pagundų.
D. P.

Kur jau kur, o seniūnijų „baliuose“ mūsų valdžios ketveriukę tai jau visada sutiksi. Kartais visą „komplektą“, kartais pasidalijusius po du. Matyt, įsivaizduoja, kad kaimiečiams didelę garbę savo apsilankymais suteikia? Jei taip dėmesingai žmonių problemų imtųsi, rajone tikrai gyvenimas pagerėtų… Skaityti daugiau »

Valdžios dėka – amžino prašytojo dalia

Širvintų rajono tarybos narys Alfredas Astikas

Širvintų rajono tarybos narys Alfredas Astikas

Man, kaip rajono Savivaldybės tarybos nariui, kaip piliečiui ir kaip mokyklinio amžiaus vaiko tėvui, didelį susirūpinimą kelia Širvintų švietimo sistemos situacija. Švietimas neabejotinai yra viena pagrindinių, svarbiausių visuomenės gyvenimo sričių – su tuo tikrai nesiginčytų niekas, nebent Širvintų valdžia – meras, mero pavaduotojas, Savivaldybės administracijos direktorė, Švietimo komiteto pirmininkas (K. Pakalnis). Juk kiekvienam, atrodytų, turi rūpėti, kaip, kokiomis sąlygomis, kokias priemones pasitelkiant yra mokomi ir ugdomi mūsų vaikai – tik valdantieji, deja, į tai užsimerkia. Rajono švietimo sistema ne tik šlubuoja, bet apskritai vos velkasi, kaip persenusi elgeta su išmaldai ištiesta ranka. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos