Kas suvalgė … stadioną?

Jau greitai nusiskundimų, kad Širvintų rajone esančios sporto bazės neatitinka šiandienos reikalavimų, sumažės, mat dar šiais metais Širvintų mieste, Kalnalaukio gatvės rajone, priešais Sporto mokyklą, atsiras nauja dirbtinės dangos aikštė, kuria ypač apsidžiaugs patys mažiausi sportininkai. Kūno kultūros ir sporto departamentas šalies savivaldybėms dovanoja gal dešimtį dirbtinės dangos aikščių, kurių dydis – 20X40 m. Kartu dovanojama ir tvora toms aikštėms aptverti. Panašiu principu prieš dešimtmetį aikštes dovanojo Futbolo federacija. Būtent tada viena tokių aikštelių atsirado prie dabartinės „Atžalyno“ progimnazijos. Nors ji skirta tik individualioms sportininkų treniruotėms ir neoficialiems žaidimams, ši aikštelė tapo svarbiausiu čia esančios „sporto bazės“ akcentu.

Suprasdama, kad siūlomų išmatavimų dirbtinės dangos aikštė yra gerokai per maža, rajono taryba nusprendė prisidėti savo lėšomis, jog Širvintose atsirastų bent minimalių išmatavimų dirbtinės dangos aikštė. Buvo nutarta nupirkti papildomai dangos, kad aikštė padidėtų bent iki 30X60 m. Taigi vietoje 800 kv. m Širvintose bus patiesta 1800 kv. m dangos. Netgi šių išmatavimų aikštė dar neatitiks žolės riedulio aikštei keliamų reikalavimų (55X91,5 m), tačiau jau leis rengti oficialias vaikų ir jaunučių varžybas.

Kol kas neskelbiama, kiek visa tai kainuos rajono biudžetui. Prognozuojama tik, kad rajonas turės rasti mažiausiai kelis šimtus tūkstančių litų, kad galėtų įrengti aikštės pagrindą, papildomai nupirktų dangos ir tvoros, įrengtų apšvietimą.

Kaip ir reikėjo tikėtis, nuomonės, ar Širvintoms reikalinga „neprinokusi“ dirbtinės dangos aikštė, išsiskyrė. Vieni kalbinti sporto specialistai ir entuziastai manė, jog Savivaldybei vis dėlto reikėjo paimti paskolą ir įrengti standartus atitinkančią žolės riedulio aikštę. Kiti buvo įsitikinę, jog reikia imti tai, kas šiuo metu įmanoma, o stadiono viziją ir vėl atidėti „geresniems laikams“. Ir vieni, ir kiti sutiko, kad pagrindinė rajono bėda – rezervų, kurių sąskaita galima būtų atnaujinti sporto aikštynus, nebuvimas.

Tačiau rezervų visada galima būtų rasti, jei tam būtų politinė išrinktųjų valia. Paradoksas, tačiau dirbtinės dangos aikštės kainą šiuo metu simbolizuoja vos du … valdininkėliai, kurių išlaikymas mažyčio, susitraukusio ir skurstančio rajono savivaldybei bent šiuo laikotarpiu galimai yra per didelė prabanga.

Tie du valdininkėliai – tai rajono mero ir Administracijos direktoriaus pavaduotojai. Didesniam rajonui su išplėtota pramone ir ūkiu, plačia paslaugų infrastruktūra tokie etatai greičiausiai yra reikalingi. O štai ką pavaduotojams daryti Širvintose, jei net jų tiesioginiai viršininkai dažnai iš dyko buvimo alkūnėmis badosi šonus kultūriniuose renginiuose ar kabindami medalius sportininkams ir su jais fotografuodamiesi, tarsi tas sportines pergales nulėmė ne kas kita, o aktyvi valdančiųjų parama.

Savivaldybės interneto svetainės duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį mero pavaduotojo alga „ant popieriaus“ siekė beveik 4000 litų, Administracijos direktorės pavaduotojos – keliasdešimt litų mažiau. Neskaičiuokime kitų uždirbtų pinigų, suskaičiuokime tik, kiek šie valdininkai kainuoja biudžetui, tai yra – eiliniams mokesčių mokėtojams. O ši suma, pasirodo, nėra tokia maža – dviejų pavaduotojų darbo vietų išlaikymas kas mėnesį biudžetui atsieina kone 10,5 tūkst. litų, per metus – 125 tūkst. litų, t. y. tiek, kiek Širvintų savivaldybei kainuos vien tik papildoma danga su tvora, jog rengiama dirbtinės dangos aikštė atitiktų bent vaikų varžyboms keliamus reikalavimus.

O jeigu šią sumą padauginsime iš ketverių metų kadencijos? Tada gausime dar įspūdingesnį skaičių – pusę milijono litų! Gal net daugiau, mat reikėtų pridėti ir kitas sutaupytas lėšas, iš kurių minėtiems pavaduotojams mokami įvairūs priedai, perkamos kanceliarinės medžiagos, organizacinė technika, apmokamos komandiruočių, transporto, ryšių išlaidos. Žinoma, ir už tiek per vieną kadenciją sutaupytų lėšų dar neįsirengtume stadiono, kaip buvo įrengtas Rudaminoje. Ten atsirado ne tik dirbtinės dangos aikštė, bet ir bėgimo takai, krepšinio aikštelė, rutulio stūmimo sektorius. Tačiau ir tas „iš niekur“ atsiradęs „plikas“ stadionas būtų toks, kokio Širvintos dar lauks metų metus, o gal ir niekada nesulauks…

Bet ar atsiras partija, kuri pasiųs žinią rinkėjams, jog, laimėjusi kitąmet rengiamus savivaldybių rinkimus, atsisakys brangiai kainuojančių „medalių kabinėtojų“ etatų, o dėl to sutaupytus pinigus investuos ten, kur paprastai tų lėšų trūksta? Tikimybė labai maža, mat šie du etatai yra labai viliojantis kąsnis, jei ne pagrindinė sąlyga įvairių vaivorykštinių koalicijų sudarinėtojams. O ir pačios mūsų valstybės požiūris į valdininkus kol kas yra kitoks, nei rinkėjų. Štai šią savaitę buvo pranešta, kad Valstybės tarnybos departamentas pasiūlė valstybės aparato reformą, kuri atėmė žadą net prie visko jau įpratusiems piliečiams. Pasirodo, buvo pasiūlyta perrašyti Valstybės tarnybos įstatymą, sukuriant atskirą valdininkų kastą – vadinamuosius „aukštesniuosius vadovus“, kurie į pareigas būtų priimami be konkurso. Negana to, norint patekti į šį valdininkijos elitą, reikėtų patekti į specialų sąrašą, kurį tvirtina ir koreguoja Vyriausybė. Maža to, Departamentas užsimojo padvigubinti ir kai kurių įtakingų valstybės tarnautojų algas… Nors kol kas kalbama apie reformas ministerijų lygyje, niekas negali garantuoti, kad pagal panašų modelį reorganizacija nebus nuleista ir į žemesnę valdininkijos grandį, kuri vien tik „pavaduodama“ kaupia priedus už valstybei „ištarnautus“ metus. Valdininkijos, kuri suvalgys dar ne vieną stadioną, gatvę ar mokyklą…

Gintaras Bielskis

Už lėšas, per ketverių metų kadenciją skiriamas mero pavaduotojui Andriui Jozoniui ir Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojai Rasai Tamošiūnienei išlaikyti, rajone būtų galima įrengti šiuolaikinę žolės riedulio aikštę...