Jei neturi savo automobilio, atpuola daug rūpesčių – nejaudina degalų kainų šuoliai, priežiūros ir remonto rūpesčiai, o ir pati kelionė neretai kainuoja pigiau. Bet yra ir nepatogumų. Bene pats pagrindinis – nenuvažiuosi kada užsigeidęs ir kur įsigeidęs, turi taikytis prie autobusų tvarkaraščių.
Ypač keblus susisiekimas su Ukmerge. O juk ten daug įstaigų, kurios Širvintų žmonėms labai reikalingos. Visų pirma – ligoninė. Ir pas gydytojus reikia konsultacijoms važiuoti, ir ligoninėje gulinčius artimuosius lankyti. Prireikia ir LESTO, dabar jau – ir Swedbank klientų aptarnavimo, Registrų centro Vilniaus filialo skyrių paslaugų. Apsipirkti didesnės galimybės irgi Ukmergėje. Pasižiūrėkit, kiek širvintiškių važiuoja į Ukmergės turgų – ne tik mėsos. Ir „Eifelyje“ sutiksi ne vieną mūsų kraštietį. Bet dauguma atvažiuoja nuosavais automobiliais.
Kai vyras ilgą laiką gydėsi Ukmergės ligoninėje, lankydama jį išbandžiau visas galimybes – ir kaimynų prašiau, kad nuvežtų, ir taksi samdžiausi. Autobusu labai sunku prisitaikyti. Iš Širvintų dar yra daugiau pakeleivingų reisų – gal kokių dešimt, o iš Ukmergės – vos keli autobusai per dieną užsuka į Širvintas. Per Gelvonus ar per Šešuolius juk nesivažinėsi – ir laikas gaištamas, ir kainuoja. Su Vilniumi susisiekti paprasčiau – Širvintų autobusų parko autobusai važiuoja. Ar negalėtų Širvintų autobusų parko autobusas ir į Ukmergę kursuoti? Jie vis verkšlena, kad neapsimoka, kad reikia bilietus branginti. O ar tyrė keleivių srautus, ar domėjosi, ko keleiviai pageidautų, kaip jiems patogiau? Ar kas mūsų rajone galvoja apie paparastą žmogų? Valdžia gi „maršrutkėmis“ nevažinėja.
Veronika M.
Širvintos