Rinkimų apylinkių pirmininkai – pagal „myliu-nemyliu“ principą?

Rinkimų apylinkių pirmininkų skyrimas, kuriam vadovavo Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkės pavaduotoja Meilutė Saidienė, atrodė panašus į būrimą „myliu-nemyliu“.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. Sp-52 patvirtinta Širvintų rajono savivaldybės rinkimų komisija Nr. 48, kuri organizuos gegužės 11 dieną vyksiančius Respublikos Prezidento rinkimus ir gegužės 25 dieną numatytus rinkimus į Europos Parlamentą. Širvintų rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininke patvirtinta – Anna Kuznecovienė (Lietuvos socialdemokratų partija), nariais: Liudmila Braškienė (Darbo partija), Kęstutis Jasevičius (Partija „Tvarka ir teisingumas“), Sigitas Kirtiklis (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), Laimutė Griškienė (Administracijos direktorius), Evelina Lesutytė (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Virginija Masiukienė (Administracijos direktorius), Rūta Mišeikienė („Drąsos kelias“ politinė partija), Meilutė Saidienė (Lietuvos teisininkų draugija) ir Rasa Tamošiūnienė (Lietuvos lenkų rinkimų akcija).

Primename, kad 2012 metų rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ir Darbo partija. Per rinkimus į Savivaldybės tarybą Darbo partija gavo 6 mandatus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 3, Liberalų ir centro sąjunga – 3, Lietuvos socialdemokratų partija – 2, Partija „Tvarka ir teisingumas“ – 2, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 2, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 2. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Liberalų ir centro sąjunga, galima sakyti, iš aktyvaus Lietuvos politinio gyvenimo išnyko, nes Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi vieną Seimo narį, o Liberalų ir centro sąjunga – nė vieno. Tiesa, Širvintų rajono savivaldybėje šios partijos turi po kelis mandatus. Kadangi gegužės mėnesį vyks Respublikos Prezidento rinkimai ir rinkimai į Europos Parlamentą, o ne Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai, todėl, logiškai mąstant, šiuo atveju minėtoms partijoms nederėtų į rinkimus net „nosies“ kišti.

Pažvelgus į Širvintų rajono savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 48 sudėtį, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad minėtos partijos į rinkimų procesą ir nesikiša, nes komisijos nariai atstovauja toms partijoms, kurios 2012 metų rinkimuose į Seimą „peršoko“ penkių procentų rinkėjų balsų barjerą. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio taip atrodo. Du komisijos nariai yra pasiūlyti administracijos direktorės Elenos Davidavičienės, kuri priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. O rinkimų komisijos posėdžiui tą dieną, kai buvo renkami apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai, vadovavo komisijos pirmininko pavaduotoja Meilutė Saidienė, kurios politinės simpatijos ir antipatijos daugeliui širvintiškių, matyt, gana aiškios. O ir tam tikra „patirtis“ iškalbinga.

Pravartu prisiminti 2008 m. Seimo rinkimus, kai Širvintų – Vilniaus rinkimų apygardai vadovavo būtent Meilutė Saidienė. Apylinkių rinkimų komisijų sudėtys buvo taip supainiotos, kad vėliau Vyriausioji rinkimų komisija turėjo gerai pasukti galvą, kaip viską užglaistyti. Tuomet būta ir daugiau pažeidimų, dėl kurių Vyriausiojoje rinkimų komisijoje netgi buvo pateiktas siūlymas M. Saidienę „už aplaidumą ir netinkamą pareigų vykdymą“ atleisti iš apygardos komisijos pirmininkės posto (tokiu atveju ji kuriam laikui būtų praradusi galimybę dirbti komisijoje). Tačiau VRK vis dėlto apsiribojo neskirti jai, beje, vienintelei Lietuvoje, skatinimo išmokos.

Tačiau grįžkime prie šių dienų aktualijų. Širvintų rajono savivaldybės rinkimų komisijos reglamente pasakyta: „Komisijos posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja Komisijos pirmininkas…, o kai jo nėra pirmininko pavaduotojas…“ Kažkodėl Širvintų rinkimų komisijos posėdžiui pirmininkavo Meilutė Saidienė, nors šalia sėdėjo ir net kalbėjo rinkimų komisijos pirmininkė Anna Kuznecovienė. Taigi, posėdyje dalyvavo sveika ir gyva komisijos pirmininkė, tačiau neaiškiais (o gal ir aiškiais?..) sumetimais posėdžiui vadovavo jos pavaduotoja.

Širvintų rajono savivaldybės rinkimų komisija Nr. 48 tą dieną rinko 24-ių rajono rinkimų apylinkių komisijų pirmininkus. Komisijos narė nuo Darbo partijos Liudmila Braškienė pasiūlė bent šiek tiek atsižvelgti į Lietuvos gyventojų atiduotus balsus Seimo rinkimuose ir rekomenduoti kandidatus pagal atstovaujamų partijų narių skaičių parlamente arba nors paisyti savo rajono žmonių balsų renkant savivaldybės tarybą. Pasak komisijos narės Liudmilos Braškienės, atlikus kai kuriuos nesudėtingus aritmetinius veiksmus, galima būtų be jokių ginčų ir išankstinių nusistatymų Lietuvos socialdemokratų partijai numatyti šešias, Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionių demokratams ir Darbo partijai – po penkias, partijai „Tvarka ir teisingumas“ bei Lenkų rinkimų akcijai – dvi, Liberalų ir centro sąjungai, „Drąsos keliui“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – po vieną vietą. Deja, į šį siūlymą nebuvo atsižvelgta.

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme sakoma, kad „Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo“. Užbėgant už akių galima pasakyti, jog beveik visi partijų siūlomi kandidatai turėjo ir aukštąjį išsilavinimą, ir reikalingą darbo patirtį rinkimuose. Pristatydami savo kandidatus partijų atstovai paminėdavo išsilavinimą, patirtį ir trumpai jį apibūdindavo tokiais „gero žmogaus“ sinonimais: „kruopšti“, „sąžininga“, „tvarkinga“, „pareiginga“ ir t.t. Posėdžio pirmininkė su tokiais apibūdinimais mielai sutikdavo, tačiau po jos žodžių – „mano nuomone“, sekdavo žodžiai: „labai kruopšti“, „labai sąžininga“, „ypatingai pareiginga“. Ir… aiškia balsų persvara, nugalėdavo galimai „reikiamas“ kandidatas. Labai įdomus faktas, jog žodeliai „labai“, „ypatingai“ būdavo pridedami prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir liberalcentristų kandidatų. Jeigu skiriant įsiterpdavo kandidatas nuo Darbo partijos, tai rezultatą galima būdavo nuspėti iš anksto. Posėdžiui pirmininkavusios ponios M. Saidienės nuomone, nors paminėti „darbiečiai“ ir gerai užsirekomendavo ankstesniuose rinkimuose, tačiau asmeniškai ji jų nepažįstanti… Nuostabą keliantis skyrimo ar neskyrimo kriterijus pagal M. Saidienę, ar ne? Tarsi kokiame „uabe“? Tiesa, vienoje – Musninkų rinkimų apylinkėje – pirmininko pareigas gavo ir Darbo partijos atstovė, nes joje kitų partijų kandidatų paprasčiausiai nebuvo, bet, reikia manyti, jei būtų pasiūlytas, sakykim, „valstiečių“, socdemų ar liberalcentristų kandidatas, tai ir šioje apylinkėje Darbo partija komisijos pirmininko vietą būtų mačiusi kaip savo ausis.

Nė viena partija nebuvo pasiūliusi kandidatų į Juodiškių, Gelvonų, Kernavės, Kiauklių ir Viesų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkus. Kadangi net septyniose rinkimų apylinkėse Darbo partijos kandidatai nebuvo patvirtinti, todėl buvo pasiūlyta juos perkelti į tas apylinkes, kurios buvo likusios be kandidatų. Tačiau, pasak Širvintų savivaldybės administracijos direktorės Elenos Davidavičienės, to daryti negalima, nes tada „sugriūtų“ visa informacinė sistema (negi nepataisomai!?..). Per dešimties minučių pertrauką partijų atstovai įnirtingai ieškojo reikiamų (informacinės sistemos „nesugriausiančių“) kandidatų. Ir surado. Tik, žinoma, ne iš Darbo partijos.

Taigi, nepaisant Darbo partijos konstruktyvaus siūlymo rinkimų apylinkių komisijų pirmininkus skirti pagal konkrečius, aiškius ir skaidrius kriterijus, panašu, kad viršų paėmė „myliu-nemyliu“ principas: posėdyje 6 rinkimų apylinkių pirmininkai paskirti nuo Socialdemokratų partijos, 5 – nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, 4 – nuo Liberalų ir centro sąjungos, po 2 – nuo Lenkų rinkimų akcijos ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir po vieną – nuo Darbo partijos, Lietuvos liberalų sąjūdžio bei partijos „Tvarka ir teisingumas“. Gelvonų ir Juodiškių rinkimų apylinkių komisijų pirmininkai posėdyje nebuvo paskirti.

Kyla klausimas, kodėl kai kurios partijos taip aršiai kovoja dėl rinkimų apylinkių komisijų pirmininkų vietų? Gal pirmininkas gali turėti įtaką apylinkės rinkimų rezultatams? Gal jis „varto“ dideles pinigų sumas? O gal tai paprasčiausia „treniruotė“ prieš kitais metais vyksiančius savivaldybių tarybų rinkimus, prognozuojanti ne visai sąžiningą kovą dėl rinkėjų balsų?..

Svarstyti galima visaip. Kad ir dėl piniginio atlygio. Juk rinkimų apylinkių komisijų pirmininkams atlyginimas bus mokamas pagal rinkėjų toje apylinkėje skaičių. Štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai vadovaus abiem Širvintų miesto rinkimų apylinkėms, kurios yra didžiausios rajone… Dėl įtakos rinkimų procesui – vėlgi galimi įvairūs niuansai: ką paskirs savo pavaduotoju, sekretoriumi, kada bus išdalinti rinkėjų lapeliai, kas juos dalins, kas rinks išankstinio balsavimo lapelius ir t.t.

Remigijus Bonikatas

P.S. Trečiadienį, balandžio antrąją, įvykusiame Širvintų rajono savivaldybės rinkimų komisijos posėdyje rinkimų apylinkių komisijų pirmininkai davė rašytinius pasižadėjimus. Buvo paskirti Juodiškių Nr. 3 ir Gelvonų Nr. 8 rinkimų apylinkių komisijų pirmininkai. Juodiškių rinkimų apylinkėje patvirtintas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos o Gelvonų Lietuvos socialdemokratų partijos pasiūlytas atstovas. Taigi dabar socialdemokratų pasiūlyti žmonės vadovaus net 7-ioms, o „valstiečių“ – 6-ioms rinkimų apylinkių komisijoms…