Prie Jaunosios Lietuvos judėjimo ištakų – garsūs kraštiečiai

1928-29 metų Centro valdyba. Viduryje stovi Juozas Šiaučiūnas (nuotr. „Jaunoji karta“, 1929 Nr. 6).

1928-29 metų Centro valdyba. Viduryje stovi Juozas Šiaučiūnas (nuotr. „Jaunoji karta“, 1929 Nr. 6).

Šįmet sukanka 90 metų, kai Kaune buvo įkurta Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“, o Širvintose – šios sąjungos Širvintų skyrius.

Sąjunga „Jaunoji Lietuva“ buvo įkurta kaip Lietuvių tautininkų sąjungos jaunimo organizacija ir tokia veikė penkerius metus (1927-1932 metais), kai vadinosi Lietuvių tautiško jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“. Nuo 1932 iki 1940 metų pakeitė pavadinimą į Lietuvių tautinės jaunuomenės sąjungą „Jaunoji Lietuva“.

Iš tiesų, „Jaunosios Lietuvos“ šaknys gilesnės. 1922 metų lapkričio 11 dieną Lietuvos universitete įsisteigė lietuvių studentų tautininkų korporacija „Neo-Lithuania“, o šiek tiek vėliau Žemės ūkio akademijoje, Dotnuvoje, tuo pačiu tautiniu pagrindu įsikūrė studentų tautininkų korporacija „Jaunoji Lietuva“. Kaip skelbia „Wikipedia“, „studentų pavyzdžiu pasekė aukštesniųjų mokyklų jaunimas, susibūręs į tautinės moksleivijos „Jaunosios Lietuvos“ draugovę, taip pat kaimo jaunuomenė – 1923 metų rugpjūčio 9 dieną įsikūrė Ramygalos tautiškojo jaunimo „Jaunosios Lietuvos“ kuopa.“

Kernaviškis – Centro vadovybės narys

Mums, širvintiškiams, „Jaunosios Lietuvos“ istorija turėtų būti ypač svarbi, kadangi prie jos ištakų stovėjo vienas iškiliausių krašto švietėjų, visuomenininkų – Kernavės pradžios mokyklos mokytojas Juozas Šiaučiūnas.

1926 metais „Neo-Lithuania“ korporacijoje buvo svarstoma, kaip organizuoti visos Lietuvos jaunimą į „vieną plačią tautinio jaunimo srovę“. Buvo sudaryta komisija įstatams parengti, o tai komisijai vadovavo Benediktas Grėbliūnas. 1927 metų spalio 8 dieną įstatai buvo įregistruoti, tad ši data laikoma „Jaunosios Lietuvos“ veiklos pradžia. Pažymėtina, kad, prasidėjus sąjungos veiklai, „Neo-Lithuania“ valdyba suformavo pirmąją Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Centro valdybą, į kurią įėjo B. Grėbliūnas, A. Jančis, A. Vilaniškis, K. Dausa ir nuo 1926 metų Giedraičių valsčiaus Zanėnų pradžios mokykloje mokytojavęs Juozas Šiaučiūnas. 1928-aisiais mokytojas buvo perkeltas į Kernavę, kur išdirbo iki 1941-ųjų.

Dirbdamas Kernavėje, 1930-aisiais, Juozas Šiaučiūnas mokykloje įkūrė muziejų, jam su mokiniais rinko eksponatus.

Aktyviai į visuomeninę veiklą įsitraukęs Juozas Šiaučiūnas išrūpino, kad Kernavėje būtų įsteigta pašto agentūra, vaikų darželis, meteorologijos stotis, įsteigė suaugusiųjų kursus, kuriuose sulenkėję kernaviškiai mokėsi lietuvių kalbos ir įvairių amatų, organizavo įspūdingus susitikimus su įžymiais žmonėmis, rengė vaidinimus, skaitė paskaitas, kėlė krašto kultūrą.

Kurį laiką Juozas Šiaučiūnas „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos Centro vadovybėje ėjo Meno ir literatūros klubo vedėjo pareigas.

Deja, 1941 metų birželio 14 dieną Juozas Šiaučiūnas su žmona Teodora ir dviem mažamečiais vaikais – sūnumi Juozapu Eugenijumi ir dukra Emilija Pajauta – buvo ištremti į Rešiotus Krasnojarsko krašte. Iš tremties mokytojas nebegrįžo – taiga tapo jo žūties vieta. Žmona ir vaikai, ištremti į Altajaus kraštą, vėliau grįžo į Lietuvą.

Jaunalietuviams – kraštiečio pulkininko paskaita

1999 m. „Lietuvos paštas“ išleido pašto voką Antano Mačiuikos atminimui

1999 m. „Lietuvos paštas“ išleido pašto voką Antano Mačiuikos atminimui

1928 metų liepos 2-3 dienomis Kaune įvyko pirmasis „Jaunosios Lietuvos“ skyrių atstovų suvažiavimas, kuriame paskaitas skaitė garsūs to meto visuomenininkai – kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, profesorius Izidorius Tamošaitis ir iš Gelvonų valsčiaus, Gelvonėlių (Gelvankos) kaimo, kilęs aviacijos pulkininkas, I eskadrilės vadas Antanas Mačiuika (1901-1940), kaip savanoris dalyvavęs Nepriklausomybės mūšiuose ties Širvintomis. Antaną Mačiuiką, ko gero, labiausiai išgarsino 1926 metų gruodžio 17-osios karinis perversmas Kaune. Būtent jis su keliasdešimt karininkų įsiveržė į Seimo posėdį ir įsakė išsiskirstyti.

Nevalia pamiršti, kad 1918-aisiais tuomet septyniolikametis Antanas Mačiuika, Vilniaus gimnazijos gimnazistas, buvo vienas iš skautų organizacijos kūrėjų Vilniuje. Persikėlęs į Kauną, jis laikinojoje sostinėje atgaivino skautų judėjimą ir iki 1928 metų buvo pirmasis Kauno apygardos tuntininkas. Antanas Mačiuika buvo apdovanotas Skautų lelijos ordinu, pakeltas į vyr. skautininkus.

Nuo 1937 metų gruodžio 17 dienos iki 1940-ųjų balandžio Antanas Mačiuika buvo Lietuvoje slaptai veikusios voldemarininkų Lietuvių nacionalistų partijos valdybos pirmininkas. Lietuvių nacionalistų partija pirmą kartą viešai buvo paminėta Antano Mačiuikos laidotuvių metu.

Teko kovoti ir su „valerukais“

Tik įsteigtas, Širvintų skyrius nebuvo veiklus. Tam buvo savų priežasčių. Kaip ne kartą buvo akcentuojama, ypač – iš pradžių, palei demarkacijos liniją su Lenkija veikę skyriai išgyveno didelę vietos gyventojų, taip pat ir jaunuomenės, nutautėjimo krizę. „Valerukais“ čia pašaipiai pravardžiuoti nutautėję jaunuoliai trukdė jaunalietuvių veiklai, dažnai trukdydavo jaunimui apsilankyti jaunalietuvių rengiamuose vakaruose, net prievarta jaunuolius vesdavo į tuo pačiu metu rengiamus savo vakarėlius. Tad to meto spaudoje galima perskaityti ne vieną ir ne dvi istorijas, kaip į jaunalietuvių vakarus atėję „valerukai“ pašaipomis ir nederamu elgesiu keldavo sumaištį, išprovokuodavo peštynes. Kita jėga, trukdžiusi jaunalietuvių veiklai, – klerikalams atstovavę pavasarininkai. Ne metus ir ne dvejus vietos kunigai, jų globojami „pavasarininkai“ agitavo vietos gyventojus neleisti savo atžalų į jaunalietuvių renginius. Smarkiai priešinosi ir Širvintų kunigai. „Jaunojoje Lietuvoje“ jie įžvelgė pavojų jų globojamoms konservatyvioms organizacijoms, o jaunalietuvių organizuojamus renginius dažniausiai vertino kaip nekatalikiškus, nedorovingus, griaunančius patriarchališką bažnyčios tvarką.

1935 m. gruodis. Širvintų rajono jaunalietuvių prezidiumas minint ministro pirmininko J. Tūbelio jubiliejų ir 1926 m. gruodžio 17-osios perversmo sukaktuves. Nuotr. iš „Jaunoji karta“ (1936, Nr. 2).

1935 m. gruodis. Širvintų rajono jaunalietuvių prezidiumas minint ministro pirmininko J. Tūbelio jubiliejų ir 1926 m. gruodžio 17-osios perversmo sukaktuves. Nuotr. iš „Jaunoji karta“ (1936, Nr. 2).

1929-aisiais sąjunga „Jaunoji Lietuva“ jau turėjo daugiau kaip 4000 narių, susibūrusių 122 skyriuose. Po metų, 1930-aisiais, sąjungos narių skaičius išaugo iki 22 tūkst., o šalyje veikė 405 skyriai. Tais pačiais metais Sąjunga suskirstyta į rajonus. 1934 metais joje veikė 31 rajonas, tarp jų – ir Širvintų. Jų vadus skirdavo Sąjunga. 1934 metais Širvintų rajono vadas buvo mokyklų inspektorius Čaikauskas, o 1935-ųjų pavasarį juo buvo paskirtas Širvintų apylinkės teisėjas Balys Vitkauskas.

Rajonams priklausė dešimtys mažesnių skyrių, kurie kasmet įsikurdavo didesnėse ar mažesnėse gyvenvietėse. Skyriai rajonams buvo priskiriami pagal geografinį principą. Štai Širvintų rajonui, be artimesnių gyvenviečių, priklausė Giedraičiai ir jų apylinkės, Krikštėnai. O štai 1929 metų gegužę įsteigtas Gelvonų skyrius, kuriam vadovavo A. Senkus, jau priklausė Ukmergės rajonui. Šiam rajonui taip pat priklausė ir Čiobiškio skyrius, nors kai kada būdavo nurodoma, kad čiobiškiečiai dirba Širvintų rajone.

Įsteigtas 1927 metais, Širvintų skyrius ilgainiui vos gyvavo, tačiau 1931 metais skyriaus veikla buvo atgaivinta.

Širvintų rajone – 36 jaunalietuvių skyriai

„Jaunosios Lietuvos“ Gelvonų skyrius. 1930 m. Antroje eilėje sėdi (iš kairės): sekretorius mokyt. K. Morkūnas, vicepirmininkas mokyt. P. Vasiliauskas, iždininkė J. Jančytė, pirmininkas mokyt. A. Senkus, knygininkas V. Viršulys.

„Jaunosios Lietuvos“ Gelvonų skyrius. 1930 m. Antroje eilėje sėdi (iš kairės): sekretorius mokyt. K. Morkūnas, vicepirmininkas mokyt. P. Vasiliauskas, iždininkė J. Jančytė, pirmininkas mokyt. A. Senkus, knygininkas V. Viršulys.

1934 metų vasarą „Jaunoji Lietuva“ turėjo 846 veikiančius skyrius, per metus 86 skyrių registracija buvo panaikinta juos sujungus su kitais ar uždarius. Tų metų rudenį Širvintų rajone buvo įsteigti 3 nauji skyriai – Barzdžių, Kielių ir Drublionių. Kielių skyrius buvo įsteigtas mokytojos Čekuolienės (žurnalisto Algimanto Čekuolio motinos) iniciatyva, į jį įsirašė 30 narių, daugelis jų užsisakė „Jaunąją kartą“. Įsteigus naujus skyrius, 1934-ųjų pabaigoje Širvintų rajone veikė jau 10 skyrių, tarp jų – Beržės, Alionių, Gavėnių, Zibalų. Pastarasis skyrius veikė nuo 1931-ųjų vasario 22 dienos, tada jo valdybos pirmininku buvo išrinktas V. Jakštys. Apskritai širvintiškiai tuo metu buvo rodyti pavyzdžiu Giedraičių ir Musninkų valsčiams, kuriuose skyrių būta dar mažokai. 1934-aisiais naujuoju Širvintų skyriaus pirmininku tapo Balys Vitkauskas, vicepirmininku – mokytojas Rakauskas, sekretoriumi – mokytojas Pocius, o iždininke – panelė Vojevadaitė. Vitkauskas, kaip galima suprasti, pakeitė iki tol širvintiškiams vadovavusį Pabaisko mokytoją Mockaitį, kuriam iki Širvintų tekdavo atvažiuoti apie 15 km. Toks kelias tuomet nebuvo artimas. Gal todėl dažnokai būdavo pabrėžiama, kad Širvintų skyrius nėra labai veiklus, sunkiai skinasi kelią „aplenkėjusioje“ apylinkėje. 1935-ųjų pradžioje jau randama žinių, kad per metus Širvintų rajone buvo įsteigta 11 skyrių, minimas ir mokytojo St. Jakučiūno vadovaujamas Dienovagių skyrius, taip pat Viesų skyrius.

Apie tikrus veiklos mastus liudija faktas, kad 1935-ųjų viduryje Širvintų rajonui priklausė 23 skyriai iš Širvintų, Giedraičių ir Musninkų valsčių. Sąjungos nariais buvo per 650 žmonių, per 100 narių jau buvo įsigiję uniformas.

1936-aisiais viešai įvardijamas ir nuo anksčiau veikiantis Daubariškių skyrius, kuriam tuo metu vadovavo Antanas Steikūnas.

1936 metais Širvintų skyrius turėjo 250 knygų biblioteką, kuria galėjo naudotis visi apylinkių gyventojai, taip pat klubą ir skaityklą. Klube tris dienas per savaitę buvo galima pavartyti stambiausius to meto laikraščius, pažaisti stalo žaidimus. Buvo įsteigtas styginių instrumentų orkestras, rengiami vaidinimai, kaukių baliai ir kiti renginiai plačiajai visuomenei, o gaunamas pelnas skiriamas labdarai, ginklų fondui, kariniam mokymui, bendrai veiklai su šauliais. Penktadalis šaulių buvo pasisiūdinę uniformas.

Išgarsino raiteliai ir šokėjai

Ypač plačią veiklą išvystė 1931 metais įkurta Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). Pirmojoje Tautinėje olimpiadoje, įvykusioje 1938 metais Kaune, JSO sportininkai laimėjo 38 aukso, 46 sidabro ir 69 bronzos medalius. 1936 metais sąjungos spaudoje jau randama žinių, kad gerais pasiekimais gali pasidžiaugti ir Širvintų skyriuje įsteigtas JSO klubas, ypač jo jauna futbolo komanda. Tiesa, dėl futbolininkų būta ir savotiškų aistrų. Štai 1937 metais „Jaunoji karta“ (Nr. 31) rašė, kad Širvintų „JSO aikštėje yra įrengta orasvydžio, krepšinio ir futbolo aikštės, kuriose veik kasdien jaunalietuviai vakarais susirenka žaisti. Futbolo komanda perorganizuota, ir nedrausmingieji žaidikai, kurie stengėsi JSO komandai pakenkti, pašalinti. Gaila tik, kad tie pašalinti asmenys rado prieglobstį vienos organizacijos vadovo asmenyje, kur dabar, susidėję su neaiškaus plauko kitataučiais ir pavasarininkais, viešai pradėjo varyti agitaciją ir provokuoja JSO futbolo komandą ir bendrai jaunalietuvius.“

Širvintų futbolo komanda kariuomenės su visuomene susiartinimo šventėje. 1937 m. Nuotraukoje prie R. Antinio paminklo matome grupę jaunalietuvių, o vienas jų prie krūtinės segi „Trijų liepsnų“ žymenį (nuotr. iš limis.lt).

Širvintų futbolo komanda kariuomenės su visuomene susiartinimo šventėje. 1937 m. Nuotraukoje prie R. Antinio paminklo matome grupę jaunalietuvių, o vienas jų prie krūtinės segi „Trijų liepsnų“ žymenį (nuotr. iš limis.lt).

Sportiniai širvintiškių pasiekimai buvo įvertinti ir prizais. Štai, kaip rašyta „Jaunojoje kartoje“, 1934-aisiais jojime (raitųjų sporte) Širvintų jaunalietuviai gerai pasirodė šuolių per kliūtis rungtyje, kuri vyko liepos 7-ąją. 600 m ilgio distancijoje buvo 8 kliūtys. Tarp raitelių komandų Širvintų jaunalietuviai iškovojo I vietą ir pelnė Marijampolės apskrities viršininko įsteigtą pereinamąją statulą su liūtu. Asmeninėse varžybose tarp 70 raitelių geriausiai pasirodė širvintiškis Venslauskas, užėmęs trečiąją vietą ir nusileidęs tik dviems Seinų rajono raiteliams. Kaip ir jie, Venslauskas distanciją baigė be klaidų, tačiau užtruko ilgiau. Pavyzdžiui, nuo antrosios vietos jį skyrė vos penktadalis sekundės. Už 3 vietą širvintiškiui atiteko Marijampolės apskrities viršininko įsteigta statulėlė.

1937-aisiais sąskrydžio metu vykusiame tautinių šokių konkurse širvintiškiai pelnė II vietą, nusileidę vilkaviškiečiams. Konkurso dalyviai šoko „Tryptinį“, „Kepurinę“, „Kalvelį“. Iš viso varžėsi 28 grupės po 8 poras, t. y. 448 šokėjai.

Jaunalietuvių sporto šventė Musninkuose. Kairėje su tamsia uniforma - Antanas Perednikas 1936-06-06. Širvintų fotografo Ibedo nuotrauka (nuotr. iš limis.lt).

Jaunalietuvių sporto šventė Musninkuose. Kairėje su tamsia uniforma - Antanas Perednikas 1936-06-06. Širvintų fotografo Ibedo nuotrauka (nuotr. iš limis.lt).

Sąskrydžio metu „Jaunosios Lietuvos“ apdovanojimu, „Trijų liepsnų“ žymeniu, buvo apdovanoti judėjimui nusipelnę asmenys, tarp jų III laipsnio apdovanojimą pelnė Širvintų rajono vadas B. Vitkauskas. Jis buvo ne pirmas Širvintų jaunalietuvis, gavęs tokį apdovanojimą. Tokiu pat buvo apdovanotas Alionių skyriaus (1932 m.) steigėjas mokytojas St. Lukoševičius, 1935-aisiais perkeltas į Bagaslaviškį. 1936 metų birželio 13 dieną „Trijų liepsnų“ III laipsnio žymeniu buvo apdovanotas Širvintų rajono vado pavaduotojas Antanas Keldušis, taip pat aktyviai Širvintų apylinkių jaunalietuvių veikloje dalyvavęs Antanas Perednikas, tuo metu vadovavęs Šešuolių skyriui.

„Trijų liepsnų“ žymuo buvo įsteigtas 1935-aisiais, savo vardinių proga (birželio 13-ąją) jį skirdavo „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos šefas Antanas Smetona. I laipsnio žymuo būdavo nešiojamas po kaklu, II ir III laipsnio – kairėje krūtinės pusėje, skirtumas buvo tik tas, kad II laipsnio apdovanojimas dar turėjo rozetę. Kaspinas buvo sudarytas iš trijų – baltos (dorybės), žydros (vyriškumo) ir baltos (jaunystės) – spalvų šilkinių juostų.

Ne mažiau pagarsėjo ir kultūrinė „Jaunosios Lietuvos“ veikla – paskutiniaisiais metais ji turėjo 91 keturbalsį ir 125 dvibalsius chorus, vyko dirigentų konkursai, buvo rengiamos dainų šventės, pradėta gaivinti senąją lietuvių kanklių ir skudučių muziką. Didesnieji skyriai turėjo 18 dūdų, 115 styginių, 47 skudučių orkestrus. Buvo surengta daugybė teatro vaidinimų, didesniuose miestuose dažnai vyko literatūros vakarai, konkursai.

Širvintų Jaunalietuvių draugijos šokėjai dešimtmečio sąskrydyje Kaune. Centre ant pievos sėdi Širvintų plento sargas Antanas Perednikas. 1937-07-29 (nuotr. iš limis.lt).

Širvintų Jaunalietuvių draugijos šokėjai dešimtmečio sąskrydyje Kaune. Centre ant pievos sėdi Širvintų plento sargas Antanas Perednikas. 1937-07-29 (nuotr. iš limis.lt).

1928 metų rugsėjo 15 dieną buvo išleistas pirmasis „Jaunosios kartos“ numeris. Žurnalas buvo leidžiamas kartą per mėnesį, nuo 1930-ųjų – kas dvi savaites, o nuo 1933-iųjų – kas savaitę. Įsteigus skyrius, pirmiausia buvo siekiama surinkti kuo daugiau šio leidinio prenumeratorių, vyko netgi savotiškos varžytuvės, kuriuose skyriuose prenumeratoriais taps visi jaunalietuviai. Tarp tokių ne kartą buvo minimi ir kai kurie Širvintų rajono skyriai. Surinkę daugiausia prenumeratorių jaunalietuviai būdavo skaitinami piniginiais ir daiktiniais prizais.

1938 metais „Jaunoji Lietuva“ įsirengė savo trumpųjų bangų radijo siųstuvą, nors dideliu klausytojų skaičiumi jis vargu ar galėjo pasigirti. Radijo aparatai tuo metu buvo labai brangūs, jų kaina neretai prilygo 4-5 karvių kainai, ypač regionuose trūko radijo detalių, baterijų, be to, tekdavo mokėti valdžios nustatytą radijo aparato mokestį, policija aiškindavosi, kas aparatus turi nelegaliai.

Sovietams okupavus Lietuvą, „Jaunoji Lietuva“ turėjo daugiau nei 1200 skyrių ir per 40 tūkst. narių. Ne paskutinį vaidmenį atliko ir dabartinio Širvintų krašto jaunuomenė. Štai 1937-ųjų vasarą Kaune vyko Jaunosios Lietuvos 10-mečio sąskrydis, kuriame jaunalietuviai sportavo, šoko, dainavo. Pažymėtina, kad Širvintų šokėjų grupė tame sąskrydyje laimėjo prizines vietas.

Parengė Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top