Meilė šunims išaugo į svajonės išsipildymą

Moteris mėgsta įsiamžinti su savo augintiniais.

Moteris mėgsta įsiamžinti su savo augintiniais.

Dažnai nutinka taip, kad geriausiais žmogaus draugais tampa gyvūnai. Būtent jie niekada neišduos, niekada nepaliks ir visada spinduliuos ištikimybe šeimininkui. Bene ištikimiausiais žmogaus palydovais laikomi šunys. 

Plačiau apie tai kalbamės su širvintiške Rasa Narijauskiene, kuri jau turi trisdešimties metų patirtį augindama šunis. Moteris nuo pat mažens jautė didžiulę meilę šiems gyvūnams. Laikui bėgant, dalyvavimas įvairiose šunų parodose tapo jos hobiu, o galiausiai visa tai išaugo į kasdienį užsiėmimą ir visą savo dėmesį bei laiką ji skiria būtent šunims. Šiuo metu Rasa yra šunų veislyno „Mažasis karalius“, gyvuojančio jau dešimt metų, savininkė. Veislynas yra registruotas Lietuvos kinologijos draugijoje, taip pat veterinarijos tarnyboje. Gyvūnai atkeliavę iš Anglijos, Olandijos, Prancūzijos, Kanados, Portugalijos, Tailando, Rusijos ir Lenkijos.

– Nuo ko viskas prasidėjo?

– Meilė šiems gyvūnams atsirado turbūt nuo pat gimimo. Nuo mažens svajojau turėti didelį namą, kurio erdvę pripildytų šie gyventojai. Visada sakau – reikia svajoti garsiai, nes tada svajonės pildosi. Tad po truputį, vienas po kito, namuose apsigyveno ne veisliniai šuniukai. Tempiau į namus bene kiekvieną gyvūną. Net ir kaimynus pažinojau ne pagal jų vardus, bet pagal jų augintinių vardus. Kuomet mokiausi šeštoje klasėje, tėvai nupirko vokiečių aviganį. Nuo to momento prasidėjo mano nežymi karjera. Tarybinais laikais buvo tokia organizacija „DOSAAF“. Vienintelė galimybė, kai galėjai pasirodyti sporto varžybose su savo augintiniu. Tad su vokiečių aviganiu dalyvavau varžybose atstovaudama Lietuvai. Tai buvo sąjunginės varžybos, kuriose mums sekėsi ganėtinai gerai ir pirmą kartą pasirodėme Lietuvos mastu.

Asmeniniame Rasos albume galima rasti įvairiausių fotografijų.

Asmeniniame Rasos albume galima rasti įvairiausių fotografijų.

– O koks jūsų požiūris į kitus gyvūnus, ne tik šunis?

– Potraukis, be abejo, yra viskam, kas gyva, tačiau didžiausią prieraišumą jaučiu šunims. Tai toks padaras, kuris žmogaus niekada neužgaus. Nesvarbu, ar tu būsi liūdnas, ar linksmas – šis gyvūnas bet kokioje situacijoje išliks tavo geriausiu palydovu. Šuo kitą kartą supranta kur kas daugiau nei pats žmogus. Dažnai kartoju, kad juo labiau pažįsti žmones, tuo labiau myli šunis.

Štai kokia augintinių laimėjimų gausa puošia Rasos namus.

Štai kokia augintinių laimėjimų gausa puošia Rasos namus.

– O nuo kada gimė idėja užsiimti šunų veisimu? Tai vienintelis jūsų užsiėmimas, ar turite dar kokios papildomos veiklos?

– Na, viskas vyko tuo pačiu laiku, kai namuose po truputį apsigyveno šie gyvūnai. Tai viena, tai kita kalytė atsivesdavo šuniukų, ir ta meilė jiems, tas noras rūpintis mažaisiais – išugdė tai, kas yra dabar. Manau, kad buvau užprogramuota šiai veiklai, dabar galima jau pavadinti darbui ir meile šuniui. Visas gyvenimas buvo susietas su gyvūnais, nes baigiau Veterinarijos akademiją ir visuomet ėjau šiuo keliu. Aišku, turėjau ir kitų užsiėmimų, taip pat dabar dar esu ir ūkininkė, tačiau jau kurį laiką būtent šuniukų veisimas yra vienintelė ir pagrindinė veikla, mano asmeninis verslas, kuriam keliami didžiuliai reikalavimai. Be galo džiaugiuosi, kad hobis, meilė gyvūnams ir tas azartas išaugo į tai, ką dabar turiu, ką pasiekiau savo sunkiu darbu ir didžiuliu noru. Taip pat esu dėkinga savo tėvams, kurie buvo labai geri, toleravo mano hobį ir leido daryti tai, ką norėjau, pritarė mano sprendimams nuolatiniu palaikymu. Tiesiog vieną dieną supratau, kad jau nebegaliu išvykti iš namų, nes gyvūnams reikia skirti labai daug dėmesio ir laiko. O patikėti viso to kitam asmeniui – nenorėjau. Nuo ryto iki vakaro laiką praleidžiu su šiais augintiniais. Kartais būna taip, kad, gimus šuniukams, reikia su jais būti dieną ir naktį. Tad „motinystės instinktas“ niekuomet manęs nepalieka (juokauja Rasa). Aišku, niekas to nemato ir, kas su tuo nesusidūręs, – nežino, kiek visa tai kainuoja pastangų. Dažniausiai žmonės nesupranta ir to, kodėl šunys su dokumentais yra tokie brangūs. Tiesiog, kad pasiektum jų aukštus titulus, atliktum reikiamus tyrimus, išaugintum gerą grynaveislį šunį, reikia nemažų investicijų. Svarbiausia, kad pati esu laiminga dėl to, ką darau.

– Iš tiesų, ne kiekvienas tam pasiryžtų. Sakykite, kokių veislių šuniukų dabar yra jūsų namuose?

Su Čhihuahua Bendeross - trečias gražiausias 2015 m. šuo.

Su Čhihuahua Bendeross - trečiu gražiausiu 2015 m. šunimi.

– Oi, įvairiausių, nuo mažiausio iki pačio didžiausio: Čihuahua – ilgo ir trumpo plauko, Pomeranijos špicai, Šhiba, amerikiečių Akita, Tibeto mastifas ir t.t… Visi šunys yra skiepijami pagal amžių, turi mikroschemas ir kilmės dokumentus. Kartais, kad gautum vieną ar kitą veislę, – tenka vykti ir į kitas šalis. Pasirinkimas yra labai didelis. Nėra tokios vienos patinkančios veislės. Visi šunys yra įdomūs ir gražūs. Savo veislyne turiu neblogus šunis vertinant ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mastu. Su jais dalyvaujame įvairiose parodose ir esame pasiekę aukščiausių rezultatų. Užplūsta begalinis džiaugsmas, kuomet mano šuo dažniausiai užima pirmąsias vietas.

– Koks įsimintiniausias laimėjimas dalyvaujant šunų parodose?

– Turbūt vienas iš jų – trečias gražiausias 2015 m. šuo. Šį titulą laimėjau su ilgaplaukiu Čhihuahua vardu Bendeross. Dar viena labai svarbi ir įsimintina – Čhihuahua klubinė šunų paroda, kuri vyko Latvijoje. Joje teisėjavo žymus ir jau pelnęs pripažinimą veisiant šios veislės šunis – Francesco Cochetti. Jo nuomonė man yra be galo svarbi. Taip pat buvau siųsta Lietuvos kinologijos draugijos atstovauti Lietuvai Baltijos čempionate, kuris vyko Estijoje. Dalyvavau europinėje šunų parodoje Danijoje, kurioje dalyvavo visų šalių geriausi šunys. O šiaip, visos parodos, kurios vyksta beveik kiekvieną mėnesį, įdomios ir įsimintinos.

– Ar turite dar kokių idėjų ateičiai? Galbūt dar žadate veislyną papildyti viena ar kita veisle?

– Dabar veislyne esu surinkusi visas veisles, apie kurias svajojau, tad apie naujas tikrai negalvoju. Belieka ir toliau didžiulis darbas su esamais šuniukais: esamų veislių gerinimas, jų veisimas ir nuolatinis siekimas geriausių laimėjimų parodose.

– Dėkoju Jums, Rasa, už be galo šiltą ir nuoširdų pokalbį. Nenustokite siekusi vis daugiau ir įveikite aukščiausius barjerus.

Odeta Kuročkina
Nuotraukos iš asmeninio Rasos albumo

Sending
Skaitytojų įvertinimas
2.3 (10 įvert.)

1 Atsakymas į "Meilė šunims išaugo į svajonės išsipildymą"

  1. jo parašė:

    kaip neįdomu skaityti iš diktofono perspausdintą medžiagą…

Comments are closed.

scroll to top