Gonorėja Širvintų rajone neaptinkama mažiausiai trejus metus

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruoti 625 susirgimai lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI): gonorėja – 70, sifilio – 158, chlamidiozės – 397 atvejai. Lyginant pernai metų sergamumo rodiklius su užpernykščiais, sergamumas chlamidioze išaugo, gonorėja – sumažėjo, sifiliu – išliko stabilus. Beveik pusė (47,5 proc.) visų registruotų susirgimų LPI nustatyta 15-29 metų, t. y. jaunimo amžiaus grupėje. 

Pagal paplitimą – arti didmiesčių

Remiantis apžvalgos duomenimis, vyrų, pernai Lietuvoje susirgusių LPI, buvo daugiau nei moterų – atitinkamai 367 ir 258. Susirgę LPI vyrai dažniau nei moterys nurodė 2-3 ir daugiau lytinių partnerių per metus. Apsaugos priemonėmis, sumažinančiomis LPI riziką, dažniau naudojosi vyrai nei moterys, tačiau dauguma užsikrėtusiųjų LPI prezervatyvais nesinaudoja arba naudojasi retai. Išanalizavus informaciją apie tariamą infekcijos šaltinį, nustatyta, kad moterys dažniau nurodė, jog LPI užsikėtė nuo sutuoktinio – sugyventinio arba nuolatinio partnerio, vyrai – nuo pažįstamo arba atsitiktinio asmens. 4,3 proc. užsikrėtusiųjų gonorėja, 3,2 proc. – sifiliu, 1,3 proc. – chlamidioze, nurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikų parengtoje sergamumo lytiškai plintančiomis infekcijomis 2017 m. apžvalgoje pažymima, kad Širvintų rajonas pagal sergamumą chlamidioze mažai nusileidžia didiesiems miestams. Nors pernai Širvintų rajone buvo užregistruoti tik 2 susirgimai (2014-2016 metais nebuvo), tačiau 10 tūkst. rajono gyventojų teko 1,27 susirgimo. Palyginimui, tiek pat vidutiniškai teko ir 10 tūkst. Šalčininkų rajono gyventojų (iš viso užregistruoti 4 susirgimai), Klaipėdos mieste – 1,6 atvejo (24 susirgimai), Kauno mieste – 1,89 atvejo (55 susirgimai). Tarp rajonų prasčiausia situacija Biržų rajone, kur užregistruoti 4 susirgimai, tačiau 10 tūkst. gyventojų vidutiniškai teko 1,65 atvejo.

Lyderis Lietuvoje – Vilniaus miestas, kur ši liga diagnozuota 248 žmonėms, o 10 tūkst. gyventojų teko 4,54 atvejo.

Pernai – vienas sifilio atvejis

Širvintų rajone per pastaruosius trejus metus (2015-2017) nebuvo užregistruota nė vieno susirgimo gonorėja. Vilniaus apskrityje Širvintų rajonas toks buvo vienintelis.

Pernai didžiausias sergamumas sifiliu užregistruotas Vilniaus ir Šiaulių, gonorėja – Tauragės, Alytaus ir Vilniaus, chlamidioze – Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Beveik pusė (46,8 proc.) sifilio atvejų diagnozuoti ankstyvoje sifilio stadijoje. Tačiau 13 pacientų nustatytas vėlyvasis sifilis ir tai trimis atvejais daugiau nei 2016 metais. Pernai nėščiųjų patikros metu išaiškintos 9 sifiliu užsikrėtusios nėščiosios. Prieš tris metus tokių atvejų buvo trigubai daugiau (26 – 2015m.). Pernai nustatytas vienas įgimto sifilio atvejis, t.y. nėščioji sifiliu užsikrėtusi moteris šią infekciją perdavė savo kūdikiui.

Širvintų rajone per pastaruosius trejus metus diagnozuoti 3 sifilio atvejai: 2 – 2015-aisiais ir 1 – 2017-aisiais. Sergamumas sifiliu (0,64 atvejo 10 tūkst. gyventojų) yra gerokai mažesnis už Vilniaus apskrities vidurkį (0,94), bet didesnis už Lietuvos vidurkį (0,55).

Nuo ligos atsiradimo ŽIV diagnozuota per 3000 Lietuvos gyventojų

Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje per septynis šių metų mėnesius ŽIV infekcija diagnozuota 88 asmenims (69 vyrams ir 19 moterų). Tai 1,6 kartų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (pernai – 142).

Pagal ŽIV plitimo būdą, per heteroseksualius santykius, šiemet ŽIV užsikrėtė – 32 asmenys, per narkotikų vartojimą – 31, per homoseksualius santykius – 10 bei 15 asmenų – užsikrėtimo būdas nežinomas. Kalėjimų departamento pavaldžiose įstaigose šiemet diagnozuota 20 naujų ŽIV infekcijos atvejų ir tai 3,4 karto mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (68). Alytaus Pataisos namuose šiais metais diagnozuoti – 6, pernai per tą patį laikotarpį – 44 ŽIV atvejai.

Iš viso Lietuvoje diagnozuota jau yra 3100 ŽIV infekcijos atvejų, iš kurių beveik kas septintas yra miręs nuo įvairių priežasčių. Beveik 60 proc. visų ŽIV infekuotų asmenų užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 9 pagrindines intervencijas, skirtas ŽIV prevencijai tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų:

1) priklausomybės nuo narkotikų gydymas (pakaitinis gydymas ir kiti metodai);

2) adatų ir švirkštų keitimo programos;

3) tyrimai ir konsultavimas dėl ŽIV;

4) ŽIV ligos gydymas (antiretrovirusinė terapija);

5) lytiškai plintančių infekcijų prevencija;

6) prezervatyvų platinimo programos;

7) tikslinė informacija, švietimas ir komunikacija;

8) virusinių hepatitų prevencija;

9) tuberkuliozės prevencija.

Šios intervencijos gali labiausiai padėti išvengti ŽIV tuomet, kai yra taikomos kompleksiškai.

Nuo 2009 m. valstybinis ŽIV prevencinis atsakas (funkcijų vykdymas) yra decentralizuotas. Tai reiškia, jog dauguma valstybinių įstaigų ŽIV prevencinę veiklą vykdo pagal nustatytas funkcijas bei vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro patvirtintu ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2018-2020 m. veiksmų planu. Pvz., 2017 m. šį planą vykdė 90 institucijų. Veiksmų plane yra numatyta daugiau kaip 70 įvairių ŽIV prevencijos priemonių.

Per pastaruosius trejus metus Širvintų rajone buvo užregistruoti 3 susirgimų ŽIV atvejai – vienas 2015-aisiais ir du pernai. 10 tūkst. rajono gyventojų teko 1,27 atvejo. Palyginumui, Vilniaus apskrityje pernai iš viso užregistruoti 146 ŽIV atvejai, o sergamumo šia liga vidurkis – 1,81 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Vilniaus mieste 10 tūkst. gyventojų teko 2,12 susirgimų ŽIV, Trakų rajone – 1,84, Elektrėnų savivaldybėje – 1,68.

Kadangi visoje Lietuvoje 2017 metais buvo užregistruoti 263 susirgimai ŽIV, daugiau kaip pusė jų teko Vilniaus apskričiai.

Parengta pagal ULAC pranešimus