Žirnius vogė? O gal – valgė?

Net mažai draugaujantys su biologija iš mokyklų laikų turėtų žinoti bent jau sąvoką Mendelio dėsnis. XIX a. gyvenęs čekų kilmės vienuolis ir savamokslis genetikas išrutuliojo paveldimumo teoriją, kuriai pavaizduoti mokykliniuose vadovėliuose būdavo pasitelkiami žirniai. „Kryžminant“ skirtingų spalvų žirnius, vadovėlyje schematiškai būdavo vaizduojama, kiek ir kokių žirnių turės daržininkas.

Žirniai – viena seniausių žmogaus auginamų kultūrų. Pupinių šeimos žirnių genties vienmetis žolinis augalas Mažojoje Azijoje, Indijoje buvo auginamas dar akmens ir žalvario amžiuose, o štai egiptiečiams ši kultūra nebuvo žinoma. Jo sėklų rasta prie Alpių esančių sričių poliniuose statiniuose. Žirniai buvo vienas svarbiausių senovės graikų ir romėnų, ypač liaudies, maistinių augalų. Maždaug prieš 1000-1200 metų jis išplito Centrinėje Europoje, kur buvo auginami grūdams. Prieš 300 metų žirnius maistui jau plačiai vartojo prancūzai ir anglai, kadangi juose baltymų daugiau nei kitose daržovėse ir nemažiau negu mėsoje. Žalieji žirneliai yra 1,5-2 kartus kaloringesni už kitas daržoves ir bulves. Juose iki 20 proc. baltymų, karotino, ląstelienos.

Žirnių baltymus sudaro labai svarbios aminorūgštys (cistinas, lizinas, triptofanas, argininas, metioninas), kurias sintetina tik augalai. Jos gyvybiškai svarbios tiek žmonėms, tiek gyvuliams.

Žirnių grūduose yra cukraus, fosforo, krakmolo, kalio druskų, riebalų, vitaminų A, B1, B2, C.

2016 metais pasaulyje buvo prikulta 14,36 mln. tonų džiovintų žirnių. Didžiausia žirnių augintoja Pasaulyje yra Kanada. 2016 metų duomenimis, ten buvo prikulta trečdalis visų pasaulio žirnių – 4,61 mln. tonų. Per dvejus metus šis kiekis išaugo net 0,8 mln. tonų, taigi vieną dieną gali pasigirsti rimtas pasiūlymas Kanados vėliavoje klevo lapą pakeisti žirniu.

Nepatikėsite, bet Lietuva tarp žirnių augintojų užima aukštą 8 (!) vietą pasaulyje: nuo 2014 metų žirnių derlius išaugo 4 kartus – 2016-aisiais prikulta 0,4 mln. tonų. Lietuva aplenkė Etiopiją, Australiją, Vokietiją ir Ispaniją. Jei ir toliau žirnių augintojų daugės, pavysime ir aplenksime Prancūziją (0,54 mln. tonų), kuri žirnių derliaus per dvejus metus nė kiek nepadidino.

Tiesa, gali ir nepavykti. Šįmet Lietuvoje buvo deklaruota 112,7 tūkst. ha žirnių pasėlių. Per metus jų sumažėjo net 59 tūkst. ha. Logiška manyti, kad dėl to sumažėjo ir derlius.

Tais pačiais Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šįmet Širvintų rajone deklaruota 2507 ha žirnių pasėlių. Prieš metus jų buvo 258 ha daugiau. Net ir tokio sumažėjimo fone deklaruotų žirnių plotai atrodo įspūdingai, juk 1999 metais Širvintų rajone žirniais buvo apsėta vos 89,1 ha. Dabar Širvintų rajonas žirnių augina dukart tiek, kiek tada augino visa Vilniaus apskritis.

Lietuva „žirnių fronte“ kovoja ne vien tonomis. Kaip 2017-ųjų rašė „Mano ūkis“, iIšaugus žirnių sėklos poreikiui Lietuvoje plečiama žirnių selekcinė programa. Nacionalinį augalų veislių sąrašą papildė nauja, tik pernai registruota lietuviškų sėjamųjų žirnių veislė Jūra DS.

„Tai vienintelė registruota žirnių veislė Lietuvoje, kurios grūdai yra žalios spalvos. Ankstesniais metais į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašytos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto sukurtos sėjamųjų žirnių veislės Simona (2008 m.), Ieva DS (2015 m.). Pasak žirnių veislės Jūra DS autorės – Žemdirbystės instituto jaunesniosios mokslo darbuotojos Kristynos Razbadauskienės, daugelyje užsienio valstybių maistui naudojami būtent žalios spalvos žirnių grūdai. Ūkininkai jau susidomėjo šia veisle, planuoja išaugintus grūdus eksportuoti kaip ekologiškus,“ – rašė „Mano ūkis“.

Gaila tik, kad žirniai, kaip ne mūsų kraštų kultūrą, sunkiai skynėsi kelią į lietuvių širdis. Lietuvoje turime daugybę vietovardžių, susijusių su kai kuriomis daržovėmis, tačiau primenančių žirnius nėra daug, o ir tie patys – „pritempti“, iškraipyti. Šakių rajone yra kaimelis Žirniai, Kėdainių rajone – Žirnenka, Skuodo rajone – Žirnikai, Marijampolės savivaldybėje -Žirniškiai, Rokiškio, Zarasų rajonuose – Zirnajai, Kelmės rajone – Žirnainiai, Jurbarko rajone – Žirniškiai, Švenčionių rajone – Žirneliškė. Turime ir Žirnajų ežerą, kuris kažkodėl visas priskiriamas Ukmergės rajonui, nors priimta manyti, kad pietinė jo kranto dalis plauna Širvintų rajoną.

Net jei ukmergiškiai ir įrodytų turį teisę į Žirnajus, rajone turime kitą vietovardį, susijusį su žirniais. Tiesa, ir dėl jo tektų pakovoti, kadangi šiandien vietovės tokiu pavadinimu tikrai nerasite. Tai – Jauniūnų seniūnijoje esantys … Žarnavagiai, kurie tokiais tapo tuo metu, kai šios apylinkės su Vilniaus kraštu buvo prijungtos prie Lenkijos. Tačiau net keli seni žemėlapiai mena visai kitą kaimelio pavadinimą. 1892-93 metais sudarytame ir 1916 metais atspausdintame Rusijos imperijos (Vilniaus gubernijos) žemėlapyje šis 11 sodybų kaimelis, esantis tarp Jauniūnų ir Skėterių ar Užublendžių, pavadintas Žirnavagiais (Žirnavogi). Žirnavagių pavadinimu jis nurodytas ir tarpukario Lietuvos žemėlapyje, tiesa, pažymėtas jau už demarkacijos linijos.

Rusijos imperijos žemėlapio fragmentas, kur Žarnavagiai yra Žirnavogi.

Rusijos imperijos žemėlapio fragmentas, kur Žarnavagiai yra Žirnavogi.

Netgi Žirnavagiai, ko gero, gali būti dar ne tikras pavadinimas, kadangi Lietuvoje faktiškai nėra su vagystėmis susijusių vietovardžių, jei neminėti Anykščių rajone esančio vienkiemio Vagilka, turinčio humoristinę prasmę. Gal kažkada tai buvo Žirnavalgiai, vėliau iškraipyti Rusijos imperijos valdininkų?

Aišku, galima būtų pasiūlyti atstatyti istorinį, ausiai daug mielesnį Žirnavagių pavadinimą ir taip atsikratyti asociacijų su nekokį lingvistinį kvapą turinčiomis žarnomis. Žarnavagiai galėjo atsirasti ne tik kaip tyčia iškraipytas, bet ir vietos gyventojus paniekinantis vietovardis. Jei neišeina pakeisti, tai gal būtų galima kaip nors suteikti tikrąjį akcentą. Prieš ketvirtį amžiaus Vilnius žaibiškai išgarsėjo pastatęs skulptūrą pasaulinio garso muzikos virtuozui Frank’ui Zappa’i, gal mes išgarsėtume ties Žirnavagiais pastatę skulptūrą Mendeliui?

Gintaras Bielskis

     

Jau veikia ŠIRVINTŲ KRAŠTO skelbimų lentos. Jomis naudotis gali tiek užsiregistravę lankytojai, tiek Svečiai. Registruotiems vartotojams - daugiau galimybių. Jau įdiegta galimybė į serverį įkelti savo nuotraukas prie dedamų skelbimų. Apie pastebėtas klaidas rašykite Administratoriui: gintaras@sirvinta.net . Ačiū, kad naudojatės Skelbimų lentomis!

Kiti straipsniai:

Pėsčiųjų žygis 1919-1920 metų Musninkų valsčiaus savanorių kovų keliu

Šiandien rajone turime keturis kartus daugiau automobilių, nei anuomet buvo visoje Lietuvoje

Istorija glaudžiai susijusi su fotografija

Viena primiršta vasario 16-osios istorija

Laikas nubėga ir nebegrįžta

Atmintis gyva

Kazys Gaigalas – Lietuvos savanoris ir šaulių būrio vadas

Žirnius vogė? O gal – valgė?

Pašto darbuotojas būdavęs labai svarbus žmogus, autoritetas…

Širvintos pasauliui davė garsų sionistą

Bažnyčia Kiaukliuose buvo keliskart perstatyta

Dariaus ir Girėno tiltas. Bet ne vienintelis…

Kaip alioniškė Zuzana savo nuopelnais prilygo Stalinui ir Brežnevui

Ar kada nors pagerbsime pirmąją Širvintų tarybą ir jos merą?

Širvintų ugniagesių istorija praturtėjo mažiausiai 5 metais

Kernavė pasitinka Lietuvą

Iš tolimo Vietnamo – žinia apie … Širvintų kraštą

Siunčiamas į Širvintas, eilinis paprašė duoti kiek tik gali pakelti šovinių ir granatų…

„Nelinkiu jokiam priešui to, ką teko lageryje patirti…“

Akimirka prabėga ir tikrai niekada nebegrįžta

Istoriko žvilgsnis: jaunuomenė savo krašto istorija turėtų domėtis labiau

Pergalių be aukų nebūna

Bagaslaviškio bibliotekai – 70

„Mokykla yra gerokai daugiau negu tik pastatas sename dvare…“

Didžiosios Kovos Apygardos partizanų ir Nepriklausomybės kovų vietomis

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos