1387 metų vasario 20 dieną tik prieš metus Lenkijos karaliumi tapęs Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila suteikė privilegiją Lietuvos bajorams katalikams.
Kaip rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“, be kitų privilegijų ji „garantavo bajorams jų tėvonijų nuosavybės teisę, pažadėjo neatimti tėvonijų iš bajorų našlių, neištekėjusių antrą kartą, patvirtino giminaičių paveldėjimo teisę (jos ribos tiksliau nenurodytos), leido be varžymo tekinti dukras, giminaites, našles. Bajorai karo prievolę turėjo atlikti iš savo išteklių, buvo atleisti nuo dalies angarijų (kelių tiesimo ir kitų darbų), bet palikta pilių statymo ir taisymo prievolė“.
Mūsų kraštui ši istorinį diena svarbi tuo, kad Jogailos privilegiją Lietuvos bajorams, drauge su kitais kunigaikščiais, pasirašė ir Jogailos brolis, Algirdo sūnus Vygantas. Vygantas tuo metu ir iki mirties 1392 metais buvo Kernavės kunigaikštis.
2020-ųjų rudenį LRT pranešė, kad Netoli Kernavės rasta vieta, kur stovėjo kryžiuočių kronikose aprašyta viduramžių bajoro sodyba. „Archeologų teigimu, tikimasi, kad tyrimai šioje vietoje papildys žinias apie ankstyvąsias pavienes sodybas, nes iki šiol daugiausia žinota apie miestų, piliaviečių raidą,“ – tada informavo nacionalinis transliuotojas apie surastą bajoro Sidaro sodybvietę, paminėtą kryžiuočių žvalgų aprašymuose nuo 14 amžiaus. Aprašymuose paminėta, kad „Kernavėje, nuo karaliaus būstinės per 3 šauksmus aukštyn upe yra brasta, o šalia jos – Sidaro kiemas.
1528 metų kariuomenės surašymo duomenimis, tuometiniame Kernavės valsčiuje gyveno 171 bajoras. 1565 metų kariuomenės surašyme paminėta, kad Kernavės bajorai turėjo savo dalinį, vėliavą ir vėliavininką.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite vasario 18 d. laikraščio numeryje.
