Spalio 10-oji – Vietos savivaldos diena

Ukmergės apskrities valsčių viršaičių ir sekretorių tarnybinio susirinkimo dalyviai. Pirmoje eilėje sėdi pirmas iš kairės – Gelvonų valsčiaus viršaitis Mykolas Jakučiūnas, antroje eilėje septintas iš kairės – Gelvonų valsčiaus sekretorius Bronius Fedaravičius, dešimtas – Musninkų valsčiaus viršaičio padėjėjas Petras Grigas, stovi paskutinėje eilėje pirmas iš kairės Širvintų valsčiaus viršaitis Petras Pečiulis, septintas – Musninkų valsčiaus sekretorius Aleksandras Kubilius, devintas – Širvintų valsčiaus sekretorius Vladas Misiūnas. „Savivaldybė“ (1940 m.) nuotr. (Paspauskite pasididinti)

Nuo 2007-ųjų metu Lietuvoje minima Vietos savivaldos diena. Šią dieną galima laikyti savivaldybių tarnautojų profesine švente, tačiau kartu tai ir visų žmonių šventė, nes visi gyvename tam tikroje savivaldoje.

Savivaldybės Lietuvoje kūrėsi 1918-1919 metais. 1939 metų spalio-lapkričio mėnesiais baigėsi paskutinės tarpukario Lietuvos savivaldybių kadencijos, o nauji rinkimai, remiantis tuomet galiojusi Vietos savivaldos įstatymu, apskričių viršininkų įsakymais buvo paskelbti 1940 metų vasario 22-24 dienomis, likus maždaug keturiems mėnesiams iki Lietuvos aneksijos.

Tarpukariu rinkimai buvo kitokie, nei mums įprasta. Į valsčiaus tarybas (tuo metu mūsų rajono teritorijoje veikė Širvintų, Musninkų ir Gelvonų valsčiai, o kai kurios dabartinės teritorijos priklausė Giedraičių, Šešuolių, Pabaisko, Veprių valsčiams) būdavo renkami seniūnijų atstovai. Nors Vilnius jau buvo grąžintas Lietuvai, Vilniaus srityje, taigi ir dalyje dabartinių Jauniūnų, Alionių, Širvintų seniūnijų, savivaldybių rinkimai dar nebuvo vykdomi, nes ten dar nebuvo iki galo išspręsti pilietybės klausimai.

Rinkimai vyko seniūnijose pagal krivūlių, t. y. susirinkimo principą. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, atstovą į valsčiaus tarybą rinkti galėjo ne jaunesni kaip 24 metų Lietuvos piliečiai, tame valsčiuje, kuriame yra seniūnija, išgyvenę ne mažiau kaip metus. Be to, jie turėjo ar privalėjo mokėti nekilnojamojo turto, žemės, prekybos, pramonės, amato, asmens pajamų arba buto savivaldybės mokesčius. Teisę rinkti turėjo ir valstybės ar savivaldybės tarnautojai, arba baigusieji aukštąjį ar specialųjį žemės ūkio mokslą.

Buvo sudarytos ne tik valsčių, bet ir apskričių tarybos. Į Ukmergės apskrities tarybą buvo išrinkta 20 tarybos narių. Tarp 1940 metų „Savivaldybėje“ spausdintų tarybos narių pavardžių galima rasti ir žinomų to meto Širvintų krašto atstovų – atsargos pulkininko, ūkininko Juozo Plentos, atsargos pulkininko, pramonininko Vlado Skorupskio, 1933-1938 metais Čiobiškyje kunigavusio ir rinkimų metu Dubingiuose gyvenusio Jono Žvinio, Vinkšnabrasčio dvare sklypą gavusio atsargos majoro, ūkininko Edmundo Navicko, Pabaisko pradžios mokyklos vedėjo Juozo Cimbolaičio, 1940-ųjų rudenį sovietų valdžios atkelto mokytojauti į Vinkšnabrastį, pavardes.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite spalio 7 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)
scroll to top