Vos trys kilometrai nuo Kiauklių, dabartiniame Ukmergės rajone, Bajoruose, 1914 metų sausio 26 dieną gimė kunigas, žurnalistas, publicistas, teologijos daktaras Pranas Gaida-Gaidamavičius, dalį savo gyvenimo susiejęs su Širvintomis.
1999 metais vietinis rajono laikraštis spausdino Prano Gaidos-Gaidamavičiaus prisiminimus apie tai, kaip jis 1924 metais įstojo į Širvintų progimnaziją. Iš jų aiškėja, kad tuo metu dešimtmečio mokytasi Kiaukliuose.
„Vieną dieną ji (Kiauklių pradžios mokyklos mokytoja Butkutė) pranešė, kad Širvintose atidaroma nauja progimnazija. Egzaminai – rytojaus dieną,“ – prisiminė garbus kraštietis. Jis rašė, kad tėvas arkliuku jį nuvežė į Širvintas laikyti egzaminų. Rado progimnaziją, įrengtą dideliame mediniame name. Susirinko nemažai kandidatų mokytis, tarp kurių Pranas buvo bene jauniausias. iš Bajorų buvę tik jis ir Burlėgaitė. Egzaminavo Švietimo ministerijos atsiųstas steigti progimnazijos (keturklasės) jos direktorius Motiejus Gylys. Egzaminuojamieji rašė jo paruoštą diktantą. Visi buvo priimti.
Baigęs Širvintų progimnaziją, Pranas Gaidamavičius išvažiavo mokytis į Kėdainių gimnaziją. Pasirodo, tai irgi turi savo priežastį. Iš Prano Gaidamavičiaus atsiminimų paaiškėja, kad būtent jo klasėje vyko tris dienas trukęs mokinių streikas, nukreiptas prieš mokytoją Kazimierą Karosą, pagarsėjusį dideliu reiklumu ir … patriotiškumu. Karosas pasipriešino, kad mokykloje būtų įvestas lenkų kalbos dalykas, ko pageidavo kai kurie tėvai. Vėliau mokytojui tai buvo skaudžiai priminta. Švietimo ministerijai parašytas skundas, įvairiomis ydomis įvardytas jo reiklumas ir darbo mokykloje metodai, o mokinius priešintis kurstė Širvintų teisėjas Bartoševičius, kurio dukra kaip tik pradėjo lankyti progimnaziją. Skundus vainikavo mokinių streikas, kuriam pasibaigus dar kurį laiką Ukmergės policija tyrė „kairiųjų sąmokslą“ Širvintose. Dėl to baigusieji Širvintų progimnaziją turėjo keliauti mokytis toliau – kas į Kauną, kas į Kėdainius ar Panevėžį. Kadangi Pranas Gaidamavičius buvo tarp streikininkų, su keliais draugais – Ipolitu Čibiru, Stepu Miseliu, Algirdu Gasiūnu – išvažiavo į Kėdainius.
Baigęs Kėdainių gimnaziją, 1931-aisiais išvyko į Kauno kunigų seminariją ir Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti teologijos ir filosofijos.
1937 metais įšventintas kunigu, vos 23 metų jaunuolis metus vikaravo Onuškyje (tuometinėje Trakų apskrityje), o 1938-1940 metais – Širvintose, kur tuo metu klebonu buvo Juozas Juraitis.
Kai Lietuvą užėmė bolševikai, kun. Pranas Gaidamavičius 1940 metų liepos 24 dieną kartu su keliais katalikų veikėjais netoli Palangos slapta perėjo Vokietijos sieną (panašiai kaip Ignas Šeinius) ir daugiau į Lietuvą okupacijos metu negrįžo. Išvykęs, tęsė studijas, 1940-1946 metais studijavo Miunsterio, Freiburgo (Vokietija) ir Liuveno (Belgija) universitetuose. Ten parašė daktaro disertaciją „Religinio žmogaus nerimas“. Po karo kurį laiką gyveno Belgijoje, o 1950 metais išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, bet greitai persikėlė į Kanadą, kur gyveno iki 2010 metų, kada grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaišiadorių vyskupijos administruojamuose namuose Aukštadvaryje (Trakų rajone).
Mirė 2013 metų liepos 24 dieną. Palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje.
1993 metais apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 2002 metais – LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2009 metais – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite sausio 21 d. laikraščio numeryje.
