Šaligatvio įrengimas tarpukario Širvintose – prievolė gyventojams

Šaligatvio įrengimas tarpukario Širvintose – prievolė gyventojams
Įprasta laikyti, kad tarpukariu šalyje buvo vos keli miestai (suprantama, didžiausias jų – Kaunas, paskui – Klaipėda), o visi kiti buvo miesteliai ar kaimai. Panašiai ir buvo. Tačiau, kalbėdami apie tuometinius skirtumus tarp didžiųjų miestų ir miestelių, šios srities žinovai pamiršta pasakyti, kad įspūdis, jog esi didmiestyje, daugiausia susidarydavo tik patekus į jo centrinę dalį, visur kitur Kaunas ar Panevėžys mažai kuo skyrėsi nuo Ukmergės ar Širvintų. Štai Nepriklausomybės pradžioje, apie 1920 metus, Kaunas iš viso neturėjo šaligatvių, tik kai kurios gatvės turėjo grindinį, praktiškai nebuvo kanalizacijos. Štai toks buvo išlikęs Rusijos imperijos pakraščio miestas, kuriame visi namukai, geriausiu atveju, buvo dviejų aukštų, o per Laisvės alėją, taigi – centrinę miesto gatvę, dar iki 1922 metų kai kurie kauniečiai rytais varydavosi savo karves į ganyklas, o vakarais – parsivesdavo. Tik Kaunui tapus laikinąja sostine, imta jį daryti reprezentaciniu šalies miestu. 1924 metais Laisvės alėjoje pradėta tiesti kanalizacija, 1928 metais – vandentiekis. Pastatai pradėti aukštinti, ant jų pastatant antrąjį ar trečiąjį aukštus, langai paverčiami vitrinomis. Apie 1930 metus Laisvės alėja buvo išasfaltuota, pakloti nauji cementiniai šaligatviai, o 1933 metais miesto taryba nustatė, jog Laisvės alėjoje gali būti statomi ne žemesni negu 3 aukštų pastatai.
Vienas to meto „išradimų“ – šaligatviai – neaplenkė ir periferijos. Žinoma, kad 1935 metais Telšiuose, nutarus, kad pradinę mokyklą būtina statyti už miesto, burmistras teigė, jog iki jos reikėtų nutiesti tik 150 metrų vieškelio ir pakloti šaligatvius. „Pirmais metais iki mokyklos pakaktų net vienų šaligatvių,“ – savo argumentus už mokyklos iškėlimą iš miesto centro vietos spaudoje tada grindė burmistras.
Tuomet šaligatviai įėjo ir į širvintiškių gyvenimą. 1937 metų liepos 26-ąją „Lietuvos aidas“ išspausdino žinutę „Gražiai tvarkosi miestelis“, kurioje buvo pasakojama apie pokyčius mūsų mieste:
„Širvintų miestelis savo forma bene pirmas Lietuvoje. Jis turi tik vieną gatvę, kurios ilgis su Kabaldos ir Širvintų km. siekia tris kilometrus, todėl ir miestelio tvarkymas sudaro daug sunkumų, o ypatingai grindinys ir šaligatviai. Bet jau visi miestelio sklypų savininkai įpareigoti dar šiais metais nutiesti šaligatvius, kurių ilgis, skaitant abi puses, sudarys keturis kilometrus. Bus sunaudota per 12.000 šaligatviams plytelių.
Kadangi daugumas sklypų savininkų yra neturtingi, todėl valsčiaus savivaldybė savo lėšomis gamina šaligatviams plyteles 0,5X0,5 m dydžio ir sklypų savininkams pardavinėja po 60 centų plytelę iki dvejų metų išsimokėjimui. Tai didelis palengvinimas neturtingiesiems.
Taip pat šiais metais daug lūšnų nugriauta, namai ir tvoros atremontuoti ir gražiai nudažyti, tad išgrindus šaligatvius liks tik Vilniaus g-vės grindinys sutvarkyti, kuris vietomis labai duobėtas.“
Parengė Gintaras Bielskis
Foto: miestai.net
Į nepriklausomą Lietuvą Širvintos įžengė kaip lūšnomis apstatytas vienos gatvės miestelis.
Tarpukario Širvintų miestelio gatvė, kurioje vietos gyventojų lėšomis buvo pakloti šaligatviai.

Įprasta laikyti, kad tarpukariu šalyje buvo vos keli miestai (suprantama, didžiausias jų – Kaunas, paskui – Klaipėda), o visi kiti buvo miesteliai ar kaimai.

Tarpukario Širvintų miestelio gatvė, kurioje vietos gyventojų lėšomis buvo pakloti šaligatviai.

Tarpukario Širvintų miestelio gatvė, kurioje vietos gyventojų lėšomis buvo pakloti šaligatviai.

Panašiai ir buvo. Tačiau, kalbėdami apie tuometinius skirtumus tarp didžiųjų miestų ir miestelių, šios srities žinovai pamiršta pasakyti, kad įspūdis, jog esi didmiestyje, daugiausia susidarydavo tik patekus į jo centrinę dalį, visur kitur Kaunas ar Panevėžys mažai kuo skyrėsi nuo Ukmergės ar Širvintų. Štai Nepriklausomybės pradžioje, apie 1920 metus, Kaunas iš viso neturėjo šaligatvių, tik kai kurios gatvės turėjo grindinį, praktiškai nebuvo kanalizacijos. Štai toks buvo išlikęs Rusijos imperijos pakraščio miestas, kuriame visi namukai, geriausiu atveju, buvo dviejų aukštų, o per Laisvės alėją, taigi – centrinę miesto gatvę, dar iki 1922 metų kai kurie kauniečiai rytais varydavosi savo karves į ganyklas, o vakarais – parsivesdavo. Tik Kaunui tapus laikinąja sostine, imta jį daryti reprezentaciniu šalies miestu. 1924 metais Laisvės alėjoje pradėta tiesti kanalizacija, 1928 metais – vandentiekis. Pastatai pradėti aukštinti, ant jų pastatant antrąjį ar trečiąjį aukštus, langai paverčiami vitrinomis. Apie 1930 metus Laisvės alėja buvo išasfaltuota, pakloti nauji cementiniai šaligatviai, o 1933 metais miesto taryba nustatė, jog Laisvės alėjoje gali būti statomi ne žemesni negu 3 aukštų pastatai.

Vienas to meto „išradimų“ – šaligatviai – neaplenkė ir periferijos. Žinoma, kad 1935 metais Telšiuose, nutarus, kad pradinę mokyklą būtina statyti už miesto, burmistras teigė, jog iki jos reikėtų nutiesti tik 150 metrų vieškelio ir pakloti šaligatvius. „Pirmais metais iki mokyklos pakaktų net vienų šaligatvių,“ – savo argumentus už mokyklos iškėlimą iš miesto centro vietos spaudoje tada grindė burmistras.

Tuomet šaligatviai įėjo ir į širvintiškių gyvenimą. 1937 metų liepos 26-ąją „Lietuvos aidas“ išspausdino žinutę „Gražiai tvarkosi miestelis“, kurioje buvo pasakojama apie pokyčius mūsų mieste:

„Širvintų miestelis savo forma bene pirmas Lietuvoje. Jis turi tik vieną gatvę, kurios ilgis su Kabaldos ir Širvintų km. siekia tris kilometrus, todėl ir miestelio tvarkymas sudaro daug sunkumų, o ypatingai grindinys ir šaligatviai. Bet jau visi miestelio sklypų savininkai įpareigoti dar šiais metais nutiesti šaligatvius, kurių ilgis, skaitant abi puses, sudarys keturis kilometrus. Bus sunaudota per 12.000 šaligatviams plytelių.

Kadangi daugumas sklypų savininkų yra neturtingi, todėl valsčiaus savivaldybė savo lėšomis gamina šaligatviams plyteles 0,5X0,5 m dydžio ir sklypų savininkams pardavinėja po 60 centų plytelę iki dvejų metų išsimokėjimui. Tai didelis palengvinimas neturtingiesiems.

Į nepriklausomą Lietuvą Širvintos įžengė kaip lūšnomis apstatytas vienos gatvės miestelis.

Į nepriklausomą Lietuvą Širvintos įžengė kaip lūšnomis apstatytas vienos gatvės miestelis.

Taip pat šiais metais daug lūšnų nugriauta, namai ir tvoros atremontuoti ir gražiai nudažyti, tad išgrindus šaligatvius liks tik Vilniaus g-vės grindinys sutvarkyti, kuris vietomis labai duobėtas.“

Parengė Gintaras Bielskis

Foto: miestai.net

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+