Rugsėjo 14-oji – Kernavės pradžios mokyklos atidarymo diena

Kernavės pradžios mokykla. architekturalietuvoje.lt nuotr.

1929 metų rugsėjo 14-ąją iškilmingai buvo atidaryta naujai pastatyta Kernavės pradinė mokykla.

Kaip rašoma interneto svetainėje architekturalietuvoje.lt, dėl ekonominių sunkumų didesnio mąsto ir modernesnių mokyklų statymas tarpukario Lietuvoje prasidėjo tik trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių sandūroje. Trečiojo dešimtmečio gale garsus Kauno architektas Jonas Salenekas, palikęs žymų pėdsaką šiame mieste, parengė tipinį dviaukštės mokyklos projektą, pagal kurį įvairiuose miesteliuose buvo pastatytos bent septynios pradinės mokyklos, o šešios iš jų atsirado prie tuometinės Vilniaus krašto demarkacinės linijos. Tikslas – „šioje jautrioje zonoje skleisti lietuviakalbį švietimą.“

Per iškilmingą dviejų komplektų mokyklos atidarymą dalyvavo svečių iš Musninkų valsčiaus, Ukmergės apskrities, sostinės Kauno. Baigiamuosius statybos darbus prižiūrėjo mokyklos vedėjas Juozas Šiaučiūnas.

Mokykloje klasės užėmė 47,8 kv. m, antrame aukšte buvo 2 butai mokytojams, patalpos bibliotekai, mokytojų kambarys ir vedėjo kabinetas. Prie mokyklos buvo įrengta 750 kv. m žaidimų aikštelė ir 3 ha žemės sklypas.

Iki šiol nesutariama dėl tikslios mokyklos atidarymo datos. Įvairiuose šaltiniuose minima, kad mokykla buvo atidaryta rugsėjo 8 dieną, tačiau 1929 metų lapkričio 2 dieną Kernavės mokyklos visuotinio mokinių tėvų bei globėjų susirinkimo rezoliucijoje, nusiųstoje Švietimo ministerijai, minima, kad, mokyklos vedėjui aiškinant, buvo apžiūrėti Kernavės pradžios mokyklos rūmai, atidaryti 1929 metų rugsėjo 14 dieną.

1929 metais rugsėjo 8-oji išpuolė sekmadienį, o rugsėjo 14-oji – šeštadienį. Kuri iš šių dienų galėjo būti labiau tinkama iškilmingam renginiui, galima ginčytis. Rugsėjo 8-oji yra Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), tad būtų labai keista, kad rezoliuciją Švietimo ministerijai rašiusi bendruomenė būtų pamiršusi, jog tokią iškilią dieną buvo atidaryta mokykla jų miestelyje. Juo labiau kad Kernavės Parapija pavadinta Švč. M. Marijos Škaplierinės vardu. Taigi, labiau tikėtina versija, kad mokyklos atidarymo (taip pat ir pašventinimo) iškilmės tada buvo paskirtos rugsėjo 14-ąją, šeštadienį, o ne „suplaktos“ su svarbiu bažnytiniu renginiu.

Pastarajam faktui neprieštarautų ir tai, kad tarpukario Lietuvoje buvo 6 dienų darbo savaitė. Tiesa, iki 1939 metų valstybės įstaigoms buvo nustatyta tik 6 val. darbo diena, bet paskui grįžta prie 7 val. darbo dienos, buvusios 1919-1922 metais.

Svarbu tai, kad rugsėjo 1-oji anuomet nebuvo laikoma mokslo metų pradžia. Pagal Pradžios mokyklų įstatymą mokslo metų pradžią ir pabaigą kasmet turėjo nustatyti Švietimo ministerija.

Kam įdomu, ne tik Lietuva vykdė pasienio mokyklų projektą. Po maršalo Jozefo Pilsudskio (1867-1935) mirties lenkai sumanė Vilniaus krašto kaimuose pastatyti 100 J. Pilsudskio vardo mokyklų, kadangi lenkų nacionalinis lyderis buvo kilęs iš Švenčionių krašto. Per 1936-1939 metus jas pastatė.

Dabartinėje Širvintų rajono teritorijoje buvo pastatytos dvi J. Pilsudskio mokyklos. Tai Maišiagalos gminoje (seniūnijoje) atidaryta Darkuškių 1 klasės mokykla ir Paberžės gminoje atidaryta Pokiškių 3 klasių mokykla.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 9 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top