Kernavėje kuriamas muziejus po atviru dangumi

XIV amžiaus Lietuvos miesto fragmentas (skansenas)

XIV amžiaus Lietuvos miesto fragmentas (skansenas)

Šiuo metu valstybinė Kernavės kultūrinio rezervato direkcija įgyvendina projektą „Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimas“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai priemonė Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms). Šiam projektui skirta 3,8 mln. Lt lėšų iš ES 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Pokalbio metu Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovas Saulius Vadišis pirmiausia pasidalijo šviežia informacija, neseniai gauta iš Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato: „UNESCO Pasaulio paveldo komitetas 38-osios sesijos, vykusios birželio 15-25 dienomis Dohoje, Katare, patvirtino Kernavės archeologinės vietovės išskirtinės visuotinės vertės aprašą. Tai – didis Lietuvos pasiekimas, įgyvendinant UNESCO tarptautinius įsipareigojimus. Šis dokumentas svarbus planavimo ir projektavimo sąlygų išdavimo procesuose. Džiugu, kad Kernavės archeologinės vietovės išskirtinės visuotinės vertės apraše pažymėtas itin teigiamas šios vietovės valdymo mechanizmas yra dažnai minimas UNESCO Pasaulio paveldo kontekste kaip gerosios praktikos pavyzdys.“ Suprantama, kad tokie dokumentai vien „už gražias akis“ nedalijami. Pasak Kernavės kultūrinio rezervato direktoriaus, nueitas ilgas kelias, įdėta daug pastangų ir tuo malonesnis toks aukštas įvertinimas.

Prie Baltojo kalno (projekto dalis) pastatyta apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria puiki Neries panorama. Šioje vietoje 1279 metais kryžiuočiai kėlėsi per upę ir ją pavadino Baltuoju kalnu.

Prie Baltojo kalno (projekto dalis) pastatyta apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria puiki Neries panorama. Šioje vietoje 1279 metais kryžiuočiai kėlėsi per upę ir ją pavadino Baltuoju kalnu.

Projektas „Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimas“ ruošti buvo pradėtas dar 2011 metų liepos mėnesį. „Kada sužinojome, kad mūsų projektas patvirtintas, tų pačių metų pabaigoje jau turėjome atiduoti techninį projektą. Tik patvirtinus pačią idėją, galima rengti techninį projektą su visomis detalėmis. Juk negalima pradėti leisti pinigus, kol nežinai, ar bus projektas priimtas. Tik tada techninio projekto rengimo išlaidos yra kompensuojamos. Žodžiu, tas pusmetis buvo labai sudėtingas, nes reikėjo didelės apimties darbo, brėžinių, įvairių derinimų. Projekto pradžia – 2012 metų liepos 1-oji, o jo pabaiga numatoma 2015 metų birželio 30 diena“, – pasakojo Saulius Vadišis.

Projekto tikslas – pritaikyti Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritoriją (194, 4 hektaro), UNESCO pasaulio paveldo objektą, pažintiniam kultūriniam turizmui ir lankytojų poreikiams, sudaryti prielaidas intensyviai muziejinei šviečiamajai veiklai, kultūrinių renginių organizavimui, užtikrinant kultūros paveldo vertybių ir kultūrinio kraštovaizdžio apsaugą.

Pasak Kernavės kultūrinio rezervato direktoriaus, projekto esmė – viešosios turizmo infrastruktūros įrengimas, muziejaus po atviru dangumi sukūrimas unikaliame vertybių komplekse sudarys galimybę išsamiai atskleisti UNESCO Pasaulio paveldo komiteto esminėmis pripažintas šias archeologines vertes, geriau tenkinti kultūrinius pažintinius poreikius. Projektas buvo daromas vadovaujantis vyriausybės planavimo patvirtintu dokumentu, todėl Kernavės kultūrinio rezervato direkcija pati išsigalvoti nieko negali.

Projektą sudaro kelios dalys. Pirmiausia, takų infrastruktūra palei Nerį, per Pajautos slėnį, per medgrindą (2,2 kilometrai), laiptų į piliakalnius atnaujinimas, erozijos židinių sutvarkymas (nuošliūžos piliakalniuose) ir paveldo apsauga. Labiausiai intriguojanti projekto idėja – muziejinės ekspozicijos po atviru dangumi kultūrinėje saugomoje teritorijoje sukūrimas. Užsibrėžtas tikslas atkurti viduramžių Lietuvos miesto fragmentą, kitaip vadinamą skansenu. Į projektą taip pat įeina informacinės sistemos sukūrimas bei mažosios architektūrinės formos – suoliukai, šiukšliadėžės.

Šiuo taku galima nusileisti nuo skanseno į Pajautos slėnį.

Šiuo taku galima nusileisti nuo skanseno į Pajautos slėnį.

Visiems statybos darbams skirti 3,5 milijonai. Atlikta jau du trečdaliai darbų. Projektui skirti 3,9 milijonai, tačiau tas likutis buvo skirtas techninio projekto parengimui, konsultacijoms ir kitiems panašiems darbams. Statybas vykdo UAB „Rekreacinė statyba“ iš Vilniaus, kuri specializuojasi rekreacinių objektų projektavime, statyboje, apželdinimo, aplinkos tvarkymo darbuose. „Tai vidutinio dydžio įmonė, tačiau turi reikalingą techniką būtent tokiems darbams, jie specializuojasi būtent dirbdami tokius darbus, nes kai ateina firma, kuri daro viską, tai tada geros kokybės nelauk… – teigia Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovas.

Tikimasi, kad darbai vyks sklandžiai, ir projektas bus įvykdytas laiku.

Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+