Žaidimo metu reikėjo „slyvą nuskinti“.
Pirmąją pavasario dieną Širvintų kultūros centro Kernavės filiale vyko Kernavės seniūnijos kultūros diena „Lietuvių šokių ypatumai XIX-XX a.“ Nemažai rajono saviveiklininkų svajoja apie didelę sceną, kurioje galėtų laisvai suktis šokėjų poros, apie šviesos ir garso efektus. Pasirodo, galima kuo puikiausiai išsiversti ir be jų.
Kernaviškių vakaronėje net mikrofono nė vienas žmogus į rankas nebuvo paėmęs. Veiksmas rutuliojosi dideliame kambaryje. Palei sieną susodinti žiūrovai jautėsi didelio spektaklio dalimi. Besisukant šokėjų poroms, galima buvo patikusiai merginai už sijono sugriebti ar „pasikėlusiam“ berniokui koją pakišti… Žiūrovų buvo nedaug, tačiau, pasak vienos gerbėjos, iš kur jų paimti, kai beveik pusė Kernavės gyventojų dalyvauja pačiame vaidinime. Tiesa, jokio „vaidinimo“ nebuvo. Saviveiklininkai tarsi atsuko laiko ratą atgal ir perkėlė publiką į mūsų senolių Lietuvą. Ir ten tiesiog gyveno…
Kernavėje „šoko gėrįs, šoko negėrįs, šoko mergaitę insitvėrįs“...
O buvo taip… Bebraidydamos po pievą mergos sutiko būrelį bernų ir juos pakvietė į gegužinę. Vienos, susėdusios ant suoliuko, keistus nutikimus prisiminė, kitos tiesiog „rymojo ir dūmelas dūmojo“. Skriste nuskrido merginų daina palei upę, ir netrukus į gegužinę tarsi netyčia atklydo nemažas būrys bernų. Vakaronėje tapo linksma ir smagu. Net trys močiutės, lyg žvakės besėdinčios greta ant suoliuko, linksmybėms nemaišė. Žiūrovai stebėjosi dar nematytais žaidimais: „Žvirblius gaudyt“, „Vyšnių skynimas“. Svarbiausia, jog visų žaidimų pabaigoje reikėdavo pasibučiuoti… Žaidime „Veselia“ jaunikis rinkdavosi sau porą. Porelės jau seniai buvo vienas kitą nužiūrėję, tačiau juk prie visų akių reikėjo ir pavaidinti…
Kokia gegužinė be muzikantų! Skambėjo „Kerniukų“ smagi polka. Smuikininkės pagriežė už širdies griebiantį „Gimnazistės valsą“. Tik… po kiek laiko pagrindinis muzikantas „pavargo“ ir susiruošė namo. Teko bernams pinigines pakratyti… Vis dėlto pagrindinis gegužinės elementas – šokis. Žiūrovams seilės varvėjo žiūrint į šokio sūkuryje skraidančias poras. Ne veltui šis renginys buvo pavadintas „Lietuvių šokių ypatumai“, nes šokių iš tiesų buvo daug ir įvairių: „Prietemėlėj prietemėlėj“, „Linksmasis“, „Ulanas“, „Padispanas“, „Šeinas“. Vakaronės devizas „Šok gėrįs, šok negėrįs, šok mergaitę insitvėrįs“ tą vakarą pilnai pasitvirtino. Šokėjai nė kiek nepavargo ir būtų per visą naktį šokę ir dainas traukę. Atsidėkodami už suteiktą nuostabią šventę, žiūrovai atsistoję dar ilgai plojo ir prašė pakartoti. Deja…
Vakaronėje dalyvavo nemažas būrys piemenukų iš Kernavės Juozo Šiaučiūno pradinės mokyklos. Jie mokėjo ne tik dūdele groti, tačiau ir mįsles minti, žinojo daug žaidimų, gražiai padainavo. Kernavės seniūnas Stanislovas Gaidakauskas už etninės kultūros puoselėjimą ir sklaidą bei Kernavės krašto garsinimą padėkas įteikė Kultūros centro Kernavės filialo vedėjai bei Kernavės folkloro ansamblio vadovei Kristinai Stankevičienei, Kernavės Juozo Šiaučiūno pradinės mokyklos mokytojai Astai Jurkevičienei ir Kernavės liaudiškos muzikos kapelos „Kerniukai“ vadovui Povilui Velikiui.
Remigijus Bonikatas
Kernavėje daug jaunų ir talentingų žmonių.
