Istoriko žvilgsnis: jaunuomenė savo krašto istorija turėtų domėtis labiau

Mokytojas Jonas Stankevičius pasakoja apie eksponatus.

Mokytoju lyderiu, savo srities profesionalu galima pavadinti Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos istorijos mokytoją Joną Stankevičių. Tai pedagogas, kuris geba kurti palankią mokinių mokymuisi ir veiklai aplinką, panaudojantis sukauptas žinias ugdymui, pelnęs mokinių bei kolegų pripažinimą ir pagarbą. Apsilankyti Jono įkurtame istorijos kabinete paskatino gimnazijos kolegės, besidominčios Lietuvos istorija ir kraštotyra. Pasak pedagogių, kolega Jonas istorijos kabinete Nr. 1 įrengęs tikrą etnografijos muziejų.

Jonui Stankevičiui - ketveri. Sutkiškių kaimas. 1958 m.

Pirmiausia domėtis reikia šeimos istorija

Pasidomėjus, kaip pavyko sukaupti kabinete daugybę istorinę vertę turinčių eksponatų, retų leidinių, mokyklos istorijos albumų, mokytojas Jonas Stankevičius sakė:

– Tai ne mano vieno nuopelnas. Tai visos mokyklos kolektyvinis darbas. Eksponatai buvo renkami daugybę metų, prie to prisidėjo buvęs istorijos mokytojas Stanislovas Dačka, kiti mokytojai. Viskas per daugybę metų buvo sukaupta mokyklos muziejuje. Darant rekonstrukciją, muziejui gimnazijoje neliko vietos, todėl visi eksponatai atsidūrė istorijos kabinete.

Iš tikrųjų istorijos kabinete įvairių buities rakandų, senovinio apavo pavyzdžių, žibalinių lempų, bitininko reikmenų, linų apdorojimo priemonių, prieškarinių plakatų sukaupta keli šimtai. Tai gyva mokomoji medžiaga mokiniams, kurie nežino esminio skirtumo tarp vyžų ir naginių. Mokytojas, paėmęs vieną ar kitą eksponatą, gali gyvai mokiniams paaiškinti praeities savitumą, parodyti istorinius įvykius menančius unikalius daiktus.

– Šventai tikiu, kad istorija pirmiausia reikia domėtis nuo šeimos, giminės, kaimo, miesto ir tik paskui visos Lietuvos, – kalbėjo mokytojas Jonas. – Mūsų mokiniai yra lankęsi Egipte, Tailande, išvažinėję visą Europą, o Bagaslaviškyje ar Čiobiškyje nėra buvę, todėl savo krašto istorijos visai nežino. Istoriją turime pirmiausia rodyti nuo savo gimtojo krašto, todėl šalia esantys eksponatai padeda labai vaizdžiai supažindinti, kuo alsavo mūsų proseneliai.

Taip susiklostė aplinkybės (Jonas Stankevičius, tuomet šešiametis vaikas, 1960 metais pakliuvo į fotografo kadrą ir jo nuotrauka buvo išspausdinta Mokslinės literatūros leidyklos leidinio „Kernavė“ tituliniame puslapyje)...

Pedagogas sakė, kad visi eksponatai dabar yra kataloguojami, numeruojami. Šio atsakingo darbo ėmėsi istorija besidomintys mokiniai. Kolekcinę vertę turi tik labai gerai išsaugoti eksponatai, tokių nėra daug. Daugiausia kabinete sukaupta Širvintų rajono kaimuose rastų namų apyvokos daiktų.

Muziejaus teritorijoje žaisdavo muziejų

Smalsu buvo sužinoti, kaip pats mokytojas susidomėjo istorija, kodėl jis dabar nuolat yra kviečiamas į įvairius renginius, nuolat lydi po rajoną keliaujančius ekskursantus, atvykusius ne tik iš kitų miestų, bet ir iš užsienio.

Aštuntokų išleistuvės Kernavės aštuonmetėje mokykloje. 1968 m.

Kernavės kolūkio komanda (J. Stankevičius pirmoje eilėje trečias iš kairės) Širvintų rajono sporto pirmenybėse. 1981 m.

– Pats užaugau prie Kernavės piliakalnių, visa vaikystė ten prabėgo, todėl istorija man įaugusi į kraują, – šypsojosi mokytojas. – Su buvusiais Kernavės muziejaus direktorių Edmundo Bonikato ir Danutės Kvieskienės vaikais žaisdavome muziejaus teritorijoje muziejų. O aštuntoje klasėje teko susipažinti su profesorės Pranės Dundulienės vadovaujamos etnografinės ekspedicijos nariais. Naudinga pažintis su senove besidominčiais žmonėmis buvo pirmasis postūmis giliau domėtis istorija.
Mokytojas Jonas Stankevičius ilgai pasakojo apie savo gimtojo kaimo intelektualus. Tai buvo paprasti kaimo vyrai, bet turintys gyvenimiškos patirties, dėl vienokių ar kitokių aplinkybių daug keliavę, daug matę ir galintys vaizdingai dėlioti žodžius. Pasak Jono, jis ir šiandien prisimena kaimyną Tuiką, kuris laisvai kalbėjo penkiomis užsienio kalbomis, nes buvo karo belaisvis. Hipolitas Zašauskas buvo tikras liaudiško humoro lobynas, iš jo galima buvo mokytis vaizdingos, sodrios kalbos. Orų pranešėjo Naglio Šulijos senelio brolis Juozapas Šulija žinojo visų Europos monarchų genealogiją. Pašnekovo teigimu, šie ir kiti kaimo išminčiai buvo tikri istorijos mokytojai, darę neišdildomą įspūdį jam, kaimo vaikui, todėl dar vaikystėje nusprendė studijuoti istorijos mokslus.

„Niekas nestovi taip ilgai, kaip stovi laikini pastatai“

Taip atsitiko, kad po vidurinės mokyklos teko išeiti į kariuomenę, todėl istorijos studijas Vilniaus pedagoginiame universitete Jonas Stankevičius baigė tik po armijos. Grįžęs iš kariuomenės, Jonas ir dirbo, ir mokėsi. Pašnekovo teigimu, dirbti teko visur: ir rajono vykdomajame komitete, ir Kernavės kolūkyje, ir Autokelių valdyboje.

– Visada dalyvavau kraštotyriniame darbe, kuriam vadovavo Jadvyga Kisieliauskienė, – prisiminimais dalijosi Jonas Stankevičius, – Kraštotyrinis darbas Širvintų rajone buvo vykdomas puikiai, to niekas nedrįs paneigti. Kraštotyrinę veiklą labai palaikė Alfonsas Balsevičius, Angelė Bružaitė, Zoja Jablonskienė, Filomena Vaicekauskienė, Gražina Vasiliauskienė ir daugelis kitų to meto šviesuolių.

Istorijos kabinete sukaupti eksponatai.

Kiekvienas senas daiktas turi savo istoriją.

Pasidomėjęs, kaip Jonas Stankevičius ėmėsi pedagoginės veiklos, sužinojau, kad prie to prisidėjo žmona Rita Stankevičienė, dirbusi rusų kalbos mokytoja. 1985 metais, atidarius Širvintų mieste II vidurinę mokyklą, I vidurinėje mokykloje prireikė karinio rengimo vadovo, o Jonas kariuomenėje buvo įgijęs karininko laipsnį. Buvęs mokyklos direktorius Antanas Kuliešius, pasitelkęs į pagalbą Jono žmoną Ritą, labai prašė, kad nors laikinai Jonas ateitų padirbėti į mokyklą.

Atsitiko taip, kad tas „laikinumas“ tęsiasi 33-čius metus. Tiek Jonas Stankevičius dirba Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje.

– Niekas nestovi taip ilgai, kaip stovi laikini pastatai, – pasakodamas atsiradimo mokykloje istoriją juokėsi pašnekovas.

Kernavės mokyklos jubiliejuje Jonas Stankevičius (pirmas iš dešinės) su skulptoriumi Bogdanu. 1998 m.

Mokiniams įdomios gyvos istorijos pamokos

– Pradėjęs dirbti mokykloje, ėmiausi Širvintų istorijos, – šypsojosi mokytojas Jonas. – Bent 5 metus „ieškojau“ Širvintų. Nuvažiuoju į bet kurį miestelį, matau, kad bažnyčia, turgaus aikštė, amatininkų dirbtuvėlės yra vienoje vietoje, o Širvintose viskas kitaip. Pasirodo, dabartinėje Igno Šeiniaus gatvėje buvo didžiulis griovys, kuris skyrė dviejų dvarų žemes: Šalkiškių (Paširvinčio) ir Širvintų. Ilgai teko svarstyti, kuris dvaras ir jo šeimininkas valdė dabartinį Širvintų miestą.

Mokytojas išdėstė daugybę smulkių detalių apie XX amžiaus pradžioje vykusias Širvintų-Giedraičių kautynes. Pats pedagogas yra apėjęs visas mūšių vietas, žino daugybę smulkmenų, patikrinęs mūšių schemas, yra apklausęs aibę žmonių, ką nors prisimenančių apie tuos įvykius. Jonas Stankevičius su kolega Romu Mikalajūnu yra parengęs net keletą istorinių-pažintinių maršrutų po Širvintų rajoną.

– Mokiniams reikia gyvų istorijos pamokų, todėl su įvairių klasių gimnazistais esame perėję visas mūšių vietas nuo Neries iki pat Giedraičių, – pedagoginio darbo subtilybėmis dalijosi istorijos mokytojas. – Su mokiniais esame ėję palei demarkacinę liniją. Tikros istorijos žinios mokiniams yra įdomesnės už vadovėlines. Jauni žmonės savo krašto istorija turėtų labiau domėtis, o išvykos į įvykių vietas tą domėjimąsi skatina.

Prieš 15 metų mokytojas Jonas Stankevičius yra vadovavęs Širvintų rajono istorijos mokytojų metodiniam būreliui, su istorikais yra apvažiavęs visas rajono mokyklas. Pašnekovo teigimu, buvo įdomu pamatyti vaizdus ir išgirsti pasakojimus apie to krašto, kuriame dirba kolega istorikas, istorinius, geografinius, literatūrinius objektus.

Ekskursijų po rajoną prašo netgi naujakuriai

Istorijos mokytojui Jonui Stankevičiui gerai žinomas visas Širvintų rajonas, bet pašnekovas pabrėžė, kad stipriausiai jaučiasi Musninkų ir Kernavės seniūnijose. Ten jis yra tikras žinovas. Daug dėmesio skyrė Musninkų žydų bendruomenei, netgi parengė studiją „Širvintų rajono žydų bendruomenės istorija“. Pedagogas palaiko labai gerus santykius su Kernavės kultūrinio rezervato direktoriumi Sauliumi Vadišiumi.

Jonas Stankevičius (trečias iš dešinės) su Brazilijos užsienio reikalų ministerijos delegacija Širvintose. 2002 m.

Kariuomenės dienai skirtas renginys (J. Stankevičius pirmas iš dešinės).

Šiuo metu Joną Stankevičių, kaip geriausią rajono istorijos žinovą, kviečiasi ekskursantai ir rajono svečiai lydėti ekskursijas. Jonas yra lydėjęs iš Izraelio, JAV, Kanados, Argentinos atvykusius žydus, ieškojusius Širvintose savo giminės šaknų.

Pasak pašnekovo, labai jautri kelionė buvo į Avižonių kaimą, kur jis lydėjo 50 Aklųjų ir silpnaregių draugijos narių. Pasirodo, draugijos pirmininkas Daunys Avižonyse buvo sužeistas ir prarado regėjimą. Mokytojas sakė, jog į Širvintų rajoną atvyksta gyventi daug jaunų šeimų. Tapo madinga, kad įkurtuvių proga naujakuriai savo svečiams organizuoja pažintines keliones po rajoną, todėl palydėti ir papasakoti įdomybių apie vieną ar kitą objektą prašo istoriką Joną.

Su jaunaisiais žygeiviais ir šauliais.

Teigiama, kad tik lyderiai gali ugdyti lyderius. Mokytojas Jonas Stankevičius pripažįstamas kaip istorijos žinovas ne tik Širvintų rajono savivaldybės, bet ir nacionaliniu bei tarptautiniu mastu. Šiuolaikinio mokytojo inovatyvumas, iniciatyvumas, kūrybingumas, mokant savo pavyzdžiu mokinius, kolegas, yra svarbus akstinas, sudarantis sąlygas domėtis savo krašto istorija, ją saugoti ir puoselėti.

Romas Zibalas
Nuotraukos iš Jono Stankevičiaus asmeninio albumo