Šv. Stanislovas Kostka (1550-1568) gimė lenkų didikų šeimoje. Kai Stanislovui sukako 14 metų, jis pradėjo lankyti Vienoje atidarytą jėzuitų kolegiją.
1565 m. gruodį Stanislovas stipriai susirgo ir prašė jam pakviesti kunigą, tačiau kunigo jam nepakvietė. Stanislovas daug meldėsi. Tuomet jam pasirodė šv. Barbora ir švč. mergelė Marija su Kūdikėliu ant rankų. Stanislovas pasveiko. Tačiau būdamas 18-os vėl susirgo ir mirė per Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę.
Žymesnių Stanislovų būta ir Širvintų krašte.
1613 metų gruodžio 5 dieną Stanislovo Stanislovaičio Kiškos sūnūs, tarp kurių buvo ir kunigas Stanislovas, paveldėjo kelis dvarus, iš jų Musninkų ir Širvintų.
Neatsitiktinai daug kunigų turėjo Stanislovo vardą. Tai Šešuolėlių filijos kapelionas Stanislovas Jakukevičius (1857), 1957 metais Šešuolėlių klebonu paskirtas Stanislovas Čelkus (1893–1970), Alionių filijalistas kun. Stanislovas Stašelis, po kun. K. Lajausko žūties Zibalų klebonu 1921 metais paskirtas kun. Stanislovas Šlamas (1866-1951), dar kunigavęs Čiobiškyje, Gelvonuose. Šis kunigas yra įvardijamas valstybės veikėju, lietuvybės žadintoju, buvo knygnešys, organizavo uždraustos spaudos platinimą Čiobiškio parapijoje ir aplinkinėse vietovėse. Stanislkovas Šlamas nuo 1912 metų ilgą laiką buvo Lietuvių mokslo draugijos narys.
Už lietuvišką veiklą kunigas buvo ištremtas į nelietuvišką Vyšniavo parapiją Baltarusijoje, kur klebonavo iki 1916 metų. Paskui dvejus metus dirbo Vokietijoje su tremtiniais, nes mokėjo vokiečių kalbą. 1918 metais patvirtintas Aukštadvario klebonu, 1920 metais lenkų suimtas. Nuo 1925 metų jis ilgą laiką klebonavo Latvijoje, Inturkėje.
1919-1920 metais Širvintų vikaru dirbo Stanislovas Smolinskis, vėliau tris dešimtmečius ėjęs Dusmenų klebono ir dekano pareigas.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gegužės 5 d. laikraščio numeryje.
