Bus paminėtos kunigo Kazimiero Lajausko 100-osios mirties metinės

XX a. pirmoje pusėje Kazio Lajausko atminimui išleista atvirutė.

Prieš daugiau nei penketą metų „Širvintų krašte“ publikavau straipsnį „Ramygaloje saugomas mūsų kraštiečio atminimas“. Jame rašiau apie tai, jog lituanistas, mokytojas ekspertas, kraštotyrininkas, Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Rytas Tamašauskas (beje, kilęs iš Gelvonų), lankydamasis Ramygalos gimnazijos (Panevėžio rajonas) muziejuje, atkreipė dėmesį į kunigo Kazimiero Lajausko nuotrauką. Kraštotyra besidomintis pedagogas dar niekur nepublikuotą fotografiją nuskenavo ir atsiuntė man prašydamas paviešinti. Pasak Ryto Tamašausko, kaip nuotrauka atsidūrė gimnazijos muziejuje, ramygaliečiai nežinojo.

Verta priminti širvintiškiams, kad iš Levaniškių kaimo kilęs ir Zibaluose klebonavęs kunigas Kazimieras Lajauskas ypatingai puoselėjo lietuviškumą. Kaip tik su jo atėjimu buvo atkurta Zibalų parapija. Kunigas priešinosi prievartiniam gyventojų lenkinimui ir rėmė lietuvių atgimimą. 1921 m. kovo 14 d. buvo lenkų žandarų suimtas, apiplėštas, tardytas ir be jokio teismo po trijų dienų Lipuvkos miške, sulaukęs vos 29 metų amžiaus ir 6 metų kunigystės, nužudytas. Ši niekšybė, anot istoriko Juozo Lebionkos, įvykdyta todėl, kad „kunigas buvo žinomas kaip sąmoningas lietuvis patriotas“. Kituose šaltiniuose minima, jog, tvarkydamas Zibalų bažnyčią, kun. Kazimieras Lajauskas per klaidą sudegino dvi senas 1863 m. sukilimo lenkų vėliavas, dėl to užsirūstino vietiniai dvarininkai ir apskundė kleboną pasienio žandarams.

Perskaičiusi straipsnį, į mane kreipėsi kunigo Kazimiero Lajausko giminaitė Alfreda Verbickienė. Ji yra kunigo pusseserės Uršulės Lajauskaitės-Kikutienės dukra, gyvena Ukmergėje ir kaupia atsiminimus apie garbingą giminaitį. Pasak pašnekovės, ji puikiai prisimenanti mamos pasakojimus apie Kazimiero Lajausko mirtį.

Alfreda Verbickienė sakė, kad kunigo vaikystė buvusi sunki, mama viena augino sūnų. Lajauskų šeimos visi nariai buvo garbingi žmonės ir labai puoselėjo lietuvybę. Kunigo Kazimiero Lajausko mirtis buvo didelis smūgis ne tik šeimai, bet ir visai Zibalų parapijai. Išniekinto kunigo kūno ilgai nerado. Giminaitės teigimu, mama susapnavo sapną, kuriame nužudytas sūnus nurodė vietą, kur yra paslėptas jo kūnas. Motina su savo broliu važiavo ieškoti ir surado. Kunigas palaidotas Zibalų bažnyčios šventoriuje. Pasak Alfredos Verbickienės, motina labai bijojusi, kad ir jos, ir brolio nepagautų ir nenužudytų pasienio žandarai.

Dabar žūties vietoje, prie pat kelio Širvintos-Maišiagala, Lipuvkos (Liepaukos) miške, stovi paminklinis akmuo lietuvybės puoselėtojui ir skleidėjui kunigui Kazimierui Lajauskui. Jo giminaitė Alfreda Verbickienė sako meldžianti Dievą, kad tik baisusis koronavirusas baigtųsi, valdžia panaikintų karantiną ir 2021-ųjų metų kovą Zibalų bažnyčioje būtų galima iškilmingai paminėti kunigo Kazimiero Lajausko 100-ąsias mirties metines.

Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Ryto Tamašausko nuotrauka

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (2 įvert.)
scroll to top
+