1941 metų birželio 22-28 dienomis vyko ginkluotas lietuvių sukilimas prieš raudonuosius okupantus. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją vyriausybę, kuri 1941 metų birželio 23 dienos Deklaracija paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Per Kauno radiofoną paskelbtas Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas ir Lietuvos Laikinosios vyriausybės sudėtis, taip signalas pasklido po Lietuvą.
Birželio įvykiai palietė ir Širvintų rajoną, kadangi mūsų keliais, stumiama vokiečių, traukėsi pakrikusi sovietų kariuomenė. Jėgos buvo nelygios, bet susibūrę sukilėliai išdrįso ne kartą mesti iššūkį raudonarmiečiams.
Apsiginklavę jaunuoliai nenustygo. Jie kelis kartus apšaudė besitraukiančius raudonarmiečių dalinius. Vienas toks susirėmimas įvyko prie Viesų kaimo. Žuvo trys buvę Širvintų progimnazijos moksleiviai. Žvusių jaunuolių kūnai prieš laidotuves buvo paguldyti Širvintų bažnyčios šventoriuje, prie kryžiaus.
Nuo besitraukiančių raudonarmiečių paleistų kulkų vos nežuvo 1941-1945 metais Širvintų vikaru dirbęs Alfonsas Ažubalis. Iš pradžių paskirtas vikaru į Želvą, jis 1941-ųjų kovą buvo perkeltas į Kaišaidoris kur dirbo kelis mėnesius, iki birželio. Prasidėjęs karas jį čia ir užklupo.
Širvintų valsčius vokiečių buvo užimtas palyginti vėlai, kadangi pagrindinės jų pajėgos rajoną aplenkė. Vokiečiai į dabartinę rajono teritoriją įžengė tik birželio 27-ąją, kai tuo metu jau kelias dienas šeimininkavo Daugpilyje. Viusą tą laiką per rajoną traukėsi atsilikę raudonarmiečių daliniai.
Pasakojama, kad Širvintų valsčiuje vieną pirmųjų antisovietinių sukilėlių būrių subūrė buvęs Širvintų apylinkės teismo sekretorius V. Jakštys. Vyrai apsiginklavo Širvintose, Alionyse, Zibaluose, Širvintų kaime, Viesose, Motiejūnuose, dar kai kur.
Musninkų valsčiuje sukilimui ruoštasi dar nuo 1940-ųjų. Musninkų pieninėje buvo įrengta ginklų slėptuvė, o nebaigtame Janionių aerodrome dar prieš karą net buvo nusileidęs vokiečių lėktuvas, pilotuojamas lietuvio. Greičiausiai tai buvo žvalgomasis vokiečių skrydis.
Musninkuose susibūrė gausus sukilėlių būrys, vadovaujamas girininko Antano Maceikos ir pašto viršininko Leono Muralio. Sukilėliai aktyviausiai veikę Čiobiškio apylinkėse.
Parengė Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite birželio 18 d. laikraščio numeryje.
