Teismas paliko atvirą klausimą, ar policija klastojo protokolą

Už turto pasisavinimą policijos administracine tvarka nubausta Valerija P. pabandė savo tiesą apginti pirmosios instancijos teisme. Kai šis atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir bent šiame etape pasiekė pergalę: birželio 4-osios nutartimi patenkintas jos skundas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 metų gegužės 3 d. nutartis panaikinta, o klausimas bus išspręstas iš esmės, kai jos kovo 24 dienos skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato nutarimo bus išnagrinėtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose.

Kišenėn įsidėjo rastą telefoną ir 100 eurų

2020 metų lapkričio 23-iosios rytą apsilankiusi Širvintų prekybos centre „Maxima“, Valerija P. prie įėjimo į prekybos salę nuo grindų pakėlė rastą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. Jo dėkle buvo dvi kupiūros po 50 eurų. Pakeltą mobiliojo ryšio telefoną moteris įsidėjo į striukės kišenę ir nuėjo į prekybos salę, niekam nepranešusi apie surastą daiktą. Dėl pamesto mobiliojo ryšio telefono ir pinigų R. B. patyrė 140 eurų turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje numatyta, kad vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių,
užtraukia baudą nuo 90 iki 400 eurų. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2020 metų gruodžio 18 dienos nutarimu Valerija P. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, jai paskirta 90 eurų dydžio bauda. Žodžiu, policija nustatė, kad moteris rastą turtą pasisavino.

Valerija P. policijos nutarimą apskundė teismui, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 metų gegužės 3 dienos nutartimi tai buvo padaryta per vėlai. Teismas atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti, o pats skundas dėl policijos nutarimo skirti nuobaudą buvo grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Kalta pripažinta Valerija P. įrodinėja, kad ji nežinojo, kada policija nagrinės jos nusižengimą ir priims nutarimą. Moteris pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokole nėra nurodytas bylos nagrinėjimo laikas, iš policijos komisariato el. paštu negavo jokio laiško. V. P. skunde taip pat nurodė, kad ji yra pagyvenusio amžiaus, jai sunku nueiti iki Policijos komisariato, ji nemoka naudotis visomis kompiuterio funkcijomis. Policija Valeriją P. nubaudė dar 2020 metų gruodžio 18 dieną, tačiau šį nutarimą ji gavusi tik 2021 metų kovo 17 dieną iš antstolės.

Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nagrinėjamu atveju, policija nutarimą priėmė 2020 metų gruodžio 18 dieną, tą pačią dieną, 09.54 val., nutarimas buvo išsiųstas per e.pristatymo sistemą. Taigi paskutinė diena, kai Valerija P. galėjo paduoti skundą, buvo 2021 metų sausio 8-oji.

Tiesa, ši aplinkybė dar nėra savaiminis pagrindas atsisakyti priimti skundą, kadangi terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu asmuo nurodo svarbias priežastis, dėl kurių buvo praleistas įstatyme numatytas terminas. Būtent tai Valerija P. ir padarė. Pati jos istorija gal ir būtų neverta šios publikacijos, tačiau gali pasitarnauti kitiems, patekusiems į panašią situaciją.

Kad laiškas atkeliavo į pašto dėžutę dar nereiškia, jog jį gavote

Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties ir skundo argumentus, Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir nepriėmė nagrinėti Valerijos P. 2021 metų kovo 24 dienos skundo dėl policijos nutarimo.

Valerijos P. argumentas, kad jai nebuvo tinkamai įteiktas policijos priimtas nutarimas, pasirodė pagrįstas.

Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Nagrinėjant skundą buvo nustatyta, kad Valerija P. yra susikūrusi aktyvią elektroninio pašto dėžutę, į kurią buvo atsiųstas pranešimas, tačiau prie jos ji nebuvo prisijungusi net 2021 metų balandžio 27-ąją, kai buvo atlikta dėžutės peržiūra, taigi apie pranešimą nesužinojo.

Pripažindamas, kad formaliai Valerija P. lyg ir buvo informuota, teismas tuo pačiu pažymėjo, kad pagal galiojančią tvarką „elektroninė siunta yra laikoma gauta nuo to momento, kai gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, gali šią elektroninę siuntą pasiekti, t. y. nuo to momento, kai gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, pirmą kartą po elektroninės siuntos pristatymo prisijungia prie savo elektroninio pristatymo dėžutės arba subdėžutės“. Situacija sudaro pagrindą daryti išvadą, kad policija nutarimą išsiuntė į faktiškai nenaudojamą elektroninio pristatymo dėžutę.

„Nors teismų praktikoje yra pasisakyta, kad susikurdami elektroninę pristatymo dėžutę asmenys įsipareigoja būti rūpestingais ir tikrinti gaunamus pranešimus (…), vis tik, teismo vertinimu, yra būtina atsižvelgti į šios konkrečios bylos aplinkybes,“ – teigiama Vilniaus apygardos teismo nutartyje. Joje konstatuojama, kad Valerija P. yra „senyvo amžiaus (…). Atskirajame skunde ji nurodo pilnai nemokanti naudotis visomis kompiuterio funkcijomis, kas nėra paneigta. Teismo vertinimu, visa tai lemia, jog Institucija pasirinko teisėtą, tačiau šiuo konkrečiu atveju netinkamą nutarimo išsiuntimo būdą, dėl ko informacija apie priimtą nutarimą Valeriją P. pasiekė pavėluotai ir tai sukliudė jai laiku pasinaudoti turima teise apskųsti nepalankų Institucijos nutarimą“.

Kas ir kada į protokolą įrašė ginčijamus duomenis?

Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad kyla abejonių dėl policijos pateikto protokolo, kurį Valerija P. atsisakė pasirašyti, ir jo kopijos. Taip, protokole yra nurodyti bylos nagrinėjimo laikas ir vieta, kas paneigtų moters priekaištus, tačiau to nėra Valerijai P. įteiktoje administracinio nusižengimo protokolo kopijoje, nors tokie duomenys yra neabejotinai būtini. Teismas pabrėžė, kad administracinio nusižengimo protokole apskritai nėra grafų „Bylos nagrinėjimo data“ ir „Vieta“, kurios turi būti įtrauktos į protokolo formą.

„Be to, iš administracinio nusižengimo protokolo originalo matyti, kad informacija apie bylos nagrinėjimo laiką yra ne atspausdinta (kaip visi kiti protokole nurodyti duomenys), o surašyta ranka, beje, aiškiai kita rašymo priemone nei grafoje nurodyti duomenys apie tai, kad asmuo atsisakė pasirašyti (…), kas kelia abejones dėl tikrojo informacijos apie bylos nagrinėjimo vietą surašymo laiko,“ – lyg ir apie galimą kai kurių duomenų suklastojimo atvejį pasisako teismas. Jis priduria, jog „tokios aplinkybės kartu su skundą padavusio asmens teiginiais, kad jam nebuvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad Valerija P. nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, o tai savo ruožtu tik papildomai rodo, kad ji galėjo nežinoti apie jai priimtą nutarimą, atitinkamai prarandant teisę teikti dėl jo skundą“.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+