II Pasaulinio karo pabaigoje pakartotinai okupavus Lietuvą, joje buvo pritaikyta Sovietų valstybėje paplitusi administracinė-teritorinė suskirstymo sistema. 1950 metų birželio 20 dieną Lietuvos TSR buvo įkurtos keturios sritys (rus. oblast) – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus, kurios gyvavo palyginti trumpai – vos 3 metus.
Sritys buvo sudarytos iš rajonų (prieš tai vadintų apskritimis) ir srities pavaldumo miestų. Vilniaus srities centras buvo Vilnius. Rajonų buvo gerokai daugiau. Be mums įprastų dabartinio Sostinės regiono rajonų tuomet Vilniaus sričiai priklausė šiandien geriausiu atveju iki seniūnijų susmulkėję Daugų, Druskininkų, Dūkšto, Dusetų, Eišiškių, Kavarsko, Naujosios Vilnios, Nemenčinės, Pabradės, Švenčionėlių, Vievio rajonai. O štai Smėlių rajono šiandien net nelikę – taip anuomet vadinta dalis Ukmergės miesto, esančio šiapus Šventosios upės.
Taigi, tą pačią dieną, kai buvo įsteigta Vilniaus sritis, buvo panaikinta 1948 metų gruodžio 17 dieną įsteigta Širvintų apskritis, o jei tiksliau – ji pertvarkyta į Širvintų rajoną. Iki tol egzistavusiai dar vokiečių per I Pasaulinį karą įsteigtai, o sovietų atgaivintai Širvintų apskričiai 1950-ųjų pradžioje priklausė 68 apylinkės.
Iš apskrities į rajoną pertvarkytos Širvintos neteko daugiau kaip pusės buvusios Širvintų apskrities teritorijos. Ji buvo išdalyta Jonavos rajonui (1 apylinkė), Molėtų rajonui (2 apylinkės), Smėlių rajonui (8 apylinkės), Vilniaus rajonui (11 apylinkių) ir Nemenčinės rajonui (15 apylinkių).
Jei konkrečiai, tai Kauno srities Jonavos rajonui buvo atiduota Širvintų apskričiai priklausiusi Keižionių apylinkė. Taip Jonavai atiteko nuo Rusijos imperijos laikų Gelvonų valsčiaus administruojami Perelozai.
Įkurtam Molėtų rajonui buvo perduotos iki tol Širvintų apskričiai priklausiusios Pušaloto ir Vėdarų apylinkės.
Smėlių rajonui buvo perduotos Širvintų apskričiai priklausiusios Bagaslaviškio, Juknonių, Gelvonų, Kulniškių, Liukonių, Mančiušėnų, Motiejūnų ir Neveronių apylinkės.
Tos 11 Vilniaus rajonui atitekusių apylinkių – didesnė dalis Širvintų apskrities Maišiagalos valsčiaus: Antakalnio, Dūkšto, Genių, Giedraitiškių, Karvio, Kiemelių, Maišiagalos, Miežionių, Paąžuolių, Pakalnių ir Rastinėnų apylinkės.
Nemenčinės rajonui iš Širvintų apskrities atrėžtos Akmenos, Arliškių, Degsnės, Dubingių, Glitiškių, Gružtelės, Gudeikių, Jotainiškių, Kūdrių, Miškinių, Paberžės, Paciūnų, Sidabrių, Šernų ir Varniškių apylinkės.
Taip aplaižytam ir apkramtytam Širvintų rajonui prie paliktų Alionių, Barskūnų, Čiobiškio, Družų, Gavėnių, Gervėčių, Giedraičių, Jauniūnų, Juodiškių, Kaimynų, Kernavės, Kielių, Kraujelių, Medžiukų, Meiliūnų, Motiejūnų, Musninkų, Pamusių, Pigašių, Piliakiemio, Pusnės, Šešuolėlių, Šiaudžių, Šiaulių, Širvintų, Šiupienių, Viesų, Vileikiškių, Vindeikių, Zibalų ir Žindulių apylinkių tarsi vyšnia ant torto buvo pridėta tik Ukmergės apskričiai iki tol priklausiusi Kiauklių apylinkė.
Apylinkes, kurios sudarė valsčius, o šie – apskritis, sovietų valdžia buvo sudariusi dar 1940 metų rugpjūtį. 1950-ųjų reforma likvidavo iki tol buvusį Lietuvos padalijimą į apskritis ir valsčius.
Galima nusistebėti, kad net praėjus 35 atkurtos nepriklausomybės metams, vis dar neatsikratome sovietmečiu primestos rajono kategorijos. Iš prancūzų kalbos žodžio rayon (spindulys) kilęs žodis rajonas yra aiškinamas ir kaip „kai kurių SSRS okupuotų, jos sudėtyje ar įtakoje buvusių šalių administracinis teritorinis vienetas“. Rajonai iš esmės tapo Abiejų Tautų Respublikos, taip pat Rusijos imperijos laikais veikusių pavietų (ujezdų) naujadarais. Daugelis šaltinių „ujezdus“ aiškina kaip apskritis, kadangi jos rusiškai taip ir vadinamos.
1953 m. panaikinus Vilniaus sritį, kurį laiką Širvintų rajono teritorija išliko ta pati. Rajonui priklausė Širvintų miestas ir 32 apylinkės. Be šiandieninių rajono miestelių ir gyvenviečių Širvintų rajonui tuomet priklausė Giedraičių, Piliakiemių, Pusnės, Šiaudžių apylinkės, taip pat Šiupienių apylinkė, kuriai buvo priskirti Juodiškiai su aplinkiniais kaimais.
1956 metų vasarį Šiupienių apylinkė dar kartą buvo performuota, dalis jos prijungta prie Žalvarių ir Giedraičių apylinkių, o dalis tapo iki 1954-ųjų gegužės 25 d. veikusia Juodiškių apylinke, prijungiant dalį buvusios Šešuolėlių apylinkės.
1962 metais prie Juodiškių apylinkės buvo prijungta ir dalis Alionių apylinkės.
1963 metų sausį Juodiškių apylinkė galutinai buvo prijungta prie Giedraičių apylinkės, kai buvo panaikintas Širvintų rajonas.
Širvintų rajoną atkūrus 1965-aisiais, Juodiškių apylinkė nebeatkurta, tačiau patys Juodiškiai ir kai kurie aplinkiniai kaimai perduoti Šešuolėlių apylinkei.
1966 metų gruodį buvo atkurta Alionių apylinkė, panaikinta 1962 metų birželį, teritoriją išdalijant Motiejūnų, Juodiškių ir Šiaulių apylinkėms. Būtent tada iš dalies Jauniūnų ir Šešuolėlių apylinkių atkurta Alionių apylinkė ir gavo iki šiol valdomus Juodiškius.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
Labai įdomus straipsnis. Kiekvienas rajono gyventojas turėtų perskaityti.