Okupacijos metinių išvakarėse, 1941-ųjų birželio 14-ąją, okupantai pradėjo Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos gyventojų trėmimą į Rusijos gilumą. Per savaitę iš Lietuvos ištremta apie 30 tūkst. žmonių, nemažai jų žuvo kelyje.
Yra suskaičiuota, kiek tuo metu buvo ištremta iš dabartinės Širvintų rajono teritorijos. Tik šie skaičiai reikalauja atskiro patikslinimo. Vien jau dėl to, kad tuo metu galiojusi administracinio teritorinio suskirstymo sistema skyrėsi nuo dabartinės. Tinklalapio „Lietuviai Sibire“ duomenimis, 1941 metais buvo represuoti ir ištremti 168 Širvintų rajono gyventojai. Neabejokime, kad šis sąrašas nepilnas, juo labiau, kad trūksta kai kurių duomenų apie daugybės žmonių likimą.
Vis dėlto šio sąrašo duomenimis, tarp ištremtų 1941 metais vyriausia buvo 1850 metais gimusi, taigi – 91 metų Ona Steponavičienė, ištremta į Altajaus kraštą. Ji mirė tremtyje.
Tarp ištremtųjų buvo dešimtys nepilnamečių, tarp kurių – trys 1940 metais gimusios mergaitės: Marija Laimutė Šalučkaitė ir Daiva Krikštopaitytė iš tremties grįžo, o štai Janinos Jasinskajos likimas nežinomas.
Dauguma rajono gyventojų atsidūrė Altajaus krašte, mažiau – Krasnojarsko krašte.
Tarp ištremtų 1941 metais buvo žinomų Širvintų, Musninkų, Gelvonų, Giedraičių, Pabaisko, Šešuolių valsčiuose, kuriems priklausė dabartinės rajono teritorijos, žmonių.
Skaičiuojama, kad iš Širvintų valsčiaus 1941 metais buvo ištremta 50 žmonių. Pagal duomenis „Valsčių“ serijos leidinyje, iš Musninkų valsčiaus 1941 metais buvo ištremti 45 žmonės. Tinklalapis genocid.lt mini, kad tais metais iš Gelvonų valsčiaus buvo ištremtas tarnautojas Mykolas Jakučiūnas, buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, Gelvonų viršaitis, šaulys, 1942 metais žuvo Rešiotuose.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
