Ar ruošiamame spaudai leidinyje bus širvintiškių turimų tarpukario atvirukų?

Šiandien, kai tradicinį susirašinėjimą išstumia elektroninė komunikacija, o vietoje kelis žemynus nukeliavusį laišką nešino paštininko vis dažniau į elektroninę pašto dėžutę pasibeldžia akimirksniu iš kito pasaulio krašto „įkritusi“ žinutė, dar prieš kelis dešimtmečius buvę populiarūs sveikinimų atvirukai atrodo keista ir net brangi egzotika.

Teigiama, kad pirmasis pašto atvirukas buvo išleistas Austrijoje-Vengrijoje – 1869 metų spalio 1-ąją šios šalies paštuose atsirado „korespondencijos kortelė“ su ant jos išspausdintu dviejų kreicerių vertės pašto ženklu. Netrukus, Prancūzijos-Prūsijos karo metu (1870-71 metais) abiejų konfliktuojančių šalių kariuomenėse kilo mintis tokią kortelę iliustruoti, kadangi kai kurie kariai artimiesiems siunčiamas korteles ėmė puošti piešiniais. Pirmoji prancūziška iliustruota pašto kortelė, kaip šiandien pavadintume – atvirutė, buvo išleista Bretanėje, o vokiškoji – Oldenburge.

Idėja pasitvirtino, tad labai greitai atvirukai ėmė plisti ir kitose šalyse. Kaip rašoma „Wikipedijoje“, jau 1871 metais juos pradėjo leisti Anglijos, Šveicarijos, Liuksemburgo, Belgijos, Danijos, Nyderlandų pašto įstaigos, 1872 metais – Švedija, Norvegija, netgi Ceilonas (dabar – Šri Lanka), po to ir kitos šalys. Lietuvoje, kuri tuo metu buvo Rusijos imperijos sudėtyje, pirmieji atvirukai pasirodė 1872 metais.

1878 metais Visapasauliniame pašto kongrese buvo nutarta, kad tokio atviruko standartas yra 9X14 cm, tačiau 1925 metais jo dydžio standartas pakeistas į 10,5X14,8 cm.

Iš pradžių vienoje atviruko pusėje buvo paveikslėlis, o kitoje – vieta adresui, tačiau netrukus šalia atsirado vietos ir trumpam tekstui. Nuo 1904 metų buvo patvirtintas iki šiol galiojantis standartas, kai tekstinė atviruko pusė vertikaliu brūkšniu dalijama į dvi dalis – tekstui ir adresui.

Yra daugybė atvirukų rūšių, tačiau patys populiariausi – aplankytų vietų ir sveikinimų švenčių proga atvirukai. Prieš keturis-penkis dešimtmečius netgi vykdavo savotiškos varžytuvės, kas sulauks daugiau naujametinių atvirukų.

Beje, yra kelios atvirukų atsiradimo istorijos, kurių ištakos senesnės, nei oficialūs duomenys. Pasak vienos, 1843 metais anglų verslininkas seras Henris Koulas nusprendė pasveikinti savo tėvus ir iš draugo dailininko užsakė sveikinimo atviruką, kuriame būtų pavaizduota visa Koulų šeimyna. Dailininkas užsakymą atliko, o seras Koulas liepė atspausdinti tūkstantį tokių sveikinimo atvirukų. Kadangi seras tiek draugų neturėjo, likusius egzempliorius leido parduoti. Už kiekvieną atviruką jis prašė vieno šilingo. Pirkėjai tuo nesusigundė, atvirukus pirko vangiai. Neseniai viena iš šių 12X7 cm dydžio išlikusių relikvijų buvo parduota aukcione už 20 tūkstančių svarų.

Anot kitos legendos, pirmojo atviruko autorius buvo dailininkas iš Anglijos seras Dobsonas, kuris 1802 metais ant popieriaus skiautės išreiškė savo meilę nuotakai. Deja, iki mūsų laikų šis prisipažinimas neišliko.

„Širvintų krašto“ skaitytojai iš mūsų pasakojimų yra girdėję apie šiaulietį atvirukų ir senų nuotraukų kolekcininką Petrą Kaminską, kuris su mumis mielai pasidalija gautomis senų nuotraukų, įamžinusių su mūsų rajone susijusius įvykius, skaitmeninėmis kopijomis. Vienas naujausių pasakojimų apie tai – prieš kelias savaites išspausdintas straipsnis apie tarpukariu veikusius Kiauklių pavasarininkus, kuriuos subūrė paslaptingo likimo kunigas Juozas Vilutis. Kiek anksčiau spausdinome nuotrauką, kurioje tarpukariu nufotografuotas Šešuolėlių dvaro automobilis. Ši nuotrauka, tiesa, ne iš asmeninės Petro kolekcijos, pateko į išleistą knygelę „Senieji automobiliai šiauliečių fotografijose“.

Savo archyve turime dar kelias pono Petro atsiųstas nuotraukas, kurioms pakomentuoti kol kas tik ieškome informacijos.

Prieš kelias savaites Petras Kaminskas pasidalijo naujausiais planais – rengia knygelę apie Naujametinius tarpukario atvirukus. Kolekcininkas atsiuntė kelių atvirukų kopijas. Galbūt šie atvirukai kai kam jau yra matyti ir sukels teigiamų emocijų.

Kaip prieš 11 metų buvo rašyta žurnale „Cosmopolitan“, Lietuvoje pirmieji atvirukai pasirodė dar XIX amžiaus pabaigoje: aptinkama atvirukų su Kauno, Šiaulių vaizdais, ant kurių paštas pažymėjo 1898, 1899 metus. Atvirukų leidybai Lietuvoje turėjo įtakos Rusijoje išleistas potvarkis, pagal kurį teisė sveikinti atviruku buvo suteikta ne tik valstybinėms, bet ir privačioms įstaigoms. Atvirukai į Lietuvą atkeliavo iš vakarų Europos. Panaikinus caro valdžios draudimą rašyti lietuviškai, 1905 metais prasidėjo tikras atvirukų leidybos bumas, kuris tęsėsi iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Dažniausiai iš Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos Lietuvos leidyklos įsigydavo tenykščių atvirukų vaizdus, prototipus, užrašydavo lietuviškus sveikinimus ir spausdindavo Lietuvos rinkai. Be Kalėdinių atvirukų su žiemos peizažais, kuriuose dažniausiai buvo vaizduojamos apsnigtos bažnytėlės, sodybos, gyvūnai, eglės šakelės, žvakės, žaisliukai, būdavo leidžiamos ir tuometinių dailininkų A. Žmuidzinavičiaus, A. Jaroševičiaus paveikslų reprodukcijos.

Ruošdamas leidinį apie tarpukario Naujametinius (Kalėdinius) atvirukus, Petras tikisi ir Širvintų rajono gyventojų pagalbos – jei kas iš gyventojų yra išsaugoję tokių Naujametinių atvirukų ir jais pasidalytų, jie būtų panaudoti leidinyje. Kolekcininkas sako, kad tiktų ir kopijos, jei patiems gyventojams šie atvirukai yra per brangūs, kad su jais norėtų atsisveikinti. Taigi rajono gyventojus, galinčius pagelbėti Petrui Kaminskui, prašome kreiptis į Širvintų redakciją. Jei nutartumėt padovanoti turimų atvirukų, juos perduotume Petrui, jei leistumėt – padarytume jų kopijas ir nusiųstume leidinio sudarytojui. Turimų tarpukario atvirukų kopijas galite atsiųsti ir el. paštu gintaras@sirvinta.net , jie bus persiųsti. Tikrai būtų šaunu, jei ruošiamame spaudai leidinyje atsirastų ir mūsų rajono gyventojų atvirukų vaizdai.

Beje, kolekcininką domina labai plačios tematikos atvirukai, senos nuotraukos, istorinės bažnytinės „skrajutės“ (šventiesiems ir bažnytiniams renginiams skirti paveikslėliai), kurias, kaip pripažino kolekcininkas, mielai dalijasi su profesoriumi Vyteniu Rimkumi. Jei rajono gyventojai turėtų ką pasiūlyti Petrui Kaminskui, galite kreiptis į redakciją – mielai tarpininkausime. Turimas paveldas ne tik bus tinkamai išsaugotas, eksponuojamas parodose, pristatomas leidiniuose, tačiau ir atsispindės „Širvintų krašto“ puslapiuose, bus pakomentuotas specialiai jiems parengtais pasakojimais.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+