+

Akimirka prabėga ir tikrai niekada nebegrįžta

Juodiškių mokyklos kraštotyrininkės (iš kairės į dešinę) Gražina Vaivadaitė-Potanina, Janina Misiūnaitė-Ošenienė ir Danutė Savanevičiūtė-Audėjienė su lietuvių kalbos mokytoju Viktoru Alekna. 1974 m. Klausomasi įrašo per gamybiniame susivienijime ELFA pagamintą lietuvišką dviejų garso takelių juostinį magnetofoną „Daina“.

Juodiškių mokyklos kraštotyrininkės (iš kairės į dešinę) Gražina Vaivadaitė-Potanina, Janina Misiūnaitė-Ošenienė ir Danutė Savanevičiūtė-Audėjienė su lietuvių kalbos mokytoju Viktoru Alekna. 1974 m. Klausomasi įrašo per gamybiniame susivienijime ELFA pagamintą lietuvišką dviejų garso takelių juostinį magnetofoną „Daina“.

Po spalio pabaigoje pasirodžiusio straipsnio „Mokykla yra gerokai daugiau negu tik pastatas sename dvare…“ sulaukiau daug juodiškiečių atsiliepimų. Priminsiu, kad straipsnyje buvo rašoma apie „Facebook“ paskyroje sukurtą grupę „Juodiškių mokyklos mokiniai ir mokytojai“. Joje buvę mokiniai ir mokytojai dalijasi nuotraukomis ir prisiminimais apie kuklioje kaimo mokykloje prieš tris dešimtmečius virusį gyvenimą. „Facebook“ grupėje didžiulio susidomėjimo sulaukė kelių dešimtmečių senumo nuotraukos, kuriose užfiksuoti buvusių mokinių – dabar solidžių ponų ir ponių – vaikiški veidai. Grupės lankytojai, žvelgdami į laiko nuglostytas nuotraukas, dalijosi vaikystės ir jaunystės prisiminimais.

Juodiškių mokyklos mokiniai dalyvavo Dainų šventėje

Pasirodžius straipsniui, vertingų nuotraukų iš mokyklinio gyvenimo pateikė Širvintose gyvenanti Janina Misiūnaitė-Ošenienė ir Vilniuje gyvenanti Gražina Vaivadaitė-Potanina. Abiejų moterų pateiktose nuotraukose užfiksuoti įvykiai siekia 1968-1975 metus. Tad šį kartą norėtųsi plačiau aprėpti mokyklinio gyvenimo epizodus, buvusius prieš beveik 50 metų. Abi moterys yra kilusios iš Pajuodžių kaimo, savo archyvuose sukaupusios didžiulį lobį – mokyklinius metus menančias fotografijas.

Pavasario šventė.

Pavasario šventė.

Jaunosios Juodiškių mokyklos mokytojos.

Jaunosios Juodiškių mokyklos mokytojos.

Prieš Respublikinę dainų šventę (kairėje mokyklos direktorius Petras Butkevičius).Prieš Respublikinę dainų šventę (kairėje mokyklos direktorius Petras Butkevičius).

Prieš Respublikinę dainų šventę (kairėje mokyklos direktorius Petras Butkevičius).

Pasak Janinos Ošenienės, 1968 metų rugsėjo 1-ąją į I klasę susirinko 14 vaikų, jų – Pajuodžių kaimo pirmokų – buvo 4, pasitiko pirmoji mokytoja Veronika Stankevičienė. Pašnekovės teigimu, iki 8 klasės Juodiškių mokykloje mokytis buvo labai įdomu, kasmet keisdavęsi vis kiti mokytojai, klasės auklėtojais buvę mokytojos Kaišiolionytė, Šlepetytė, kūno kultūros mokytojas Šlederis, o vėliau lituanistas Alfas Pakėnas. Mokytojų kolektyvas buvęs gana jaunas. Janinos atmintyje išlikusios ekskursijos į kitus miestus. Tai buvusios didžiulės šventės, kai mokyklos direktorius Petras Butkevičius suorganizuodavo kelionę. Janina Ošenienė prisimena, kaip jiems, kaimo vaikams, buvo leista dalyvauti 1975 metais vykusioje Respublikinėje dainų šventėje. Moteris net šiandien mena, kaip juos direktorius ankstyvą vasaros rytą rikiavo ant mokyklos laiptų ir fotografavo prieš kelionę. Pasak Janinos, tai buvęs įsimintinas vaikystė įvykis.

– Respublikinėje dainų šventėje dalyvavome 1975 metais, – prisiminė buvusi mokinė Gražina Potanina. – Mūsų mokyklos chorui vadovavo direktorius, muzikos mokytojas Petras Butkevičius. Muzikaliai mes buvome stipriai paruošti, kadangi muzikos mokytojas buvo reiklus, bet taip pat ir labai nuoširdus, geros sielos žmogus. Prieš Respublikinę dainų šventę esame dalyvavę ir Puoriuose vykusioje Dainų šventėje.

Mokytojų kolektyvas: (pirmoje eilėje iš kairės į dešinę) Stasė Gudžinskienė, Regina Vilčiauskaitė, Stasė Butkevičienė, Veronika Stankevičienė, Viktoras Alekna, (antroje eilėje iš kairės į dešinę) Vlada Kalesnykienė, Pankevičienė, Tamara Savčenko, direktorius Petras Butkevičius).

Mokytojų kolektyvas: (pirmoje eilėje iš kairės į dešinę) Stasė Gudžinskienė, Regina Vilčiauskaitė, Stasė Butkevičienė, Veronika Stankevičienė, Viktoras Alekna, (antroje eilėje iš kairės į dešinę) Vlada Kalesnykienė, Pankevičienė, Tamara Savčenko, direktorius Petras Butkevičius).

Mažieji juodiškiečiai Pavasario šventėje.

Mažieji juodiškiečiai Pavasario šventėje.

1976 metų aštuntokų laida.

1976 metų aštuntokų laida.

Mokytoja Veronika Stankevičienė (pirma iš dešinės) pasitinka savo mokinius.

Mokytoja Veronika Stankevičienė (pirma iš dešinės) pasitinka savo mokinius.

Gražinos Potaninos teigimu, norint patekti į Respublikinę dainų šventę, reikėdavo labai daug dirbti, kadangi vyko atranka, o konkurencija buvo didžiulė. Juodiškių mokyklos choro pasiruošimo lygį stebėjo ir vertino iš rajono atvykdavęs meno žinovas. Didelį ir nepamirštamą įspūdį vaikams – šventės dainininkams – paliko dalyvių skaičius ir pats buvimas sostinėje. Vilniuje juodiškiečiai buvo apgyvendinti Pedagoginio universiteto bendrabutyje.

Juodiškiuose dirbo Širvintų krašto Garbės pilietis Viktoras Alekna

Buvę mokiniai labai gražiai atsiliepė apie lietuvių kalbos mokytoją Viktorą Alekną. Tai mokytojas-žurnalistas, politinis kalinys, poetas, prozininkas, literatūrologas, vertėjas, rašytojas, daug metų tyrinėjęs poetės Salomėjos Nėries kūrybą ir dažnai vadinamas Salomėjos Nėries metraštininku.

– Su mokytoju Viktoru Alekna labai daug nuveikėme kraštotyros būrelyje, – prisiminimais dalijosi Gražina Potanina. – Drauge ėjome į Laužiškių piliakalnį, domėjomės piliakalnio istorija, užrašėme kaimo gyventojų prisiminimus apie piliakalnio atsiradimą. Taip pat mes lankydavome aplinkinių Juodiškių kaimų senus gyventojus ir užsirašinėdavome jų prisiminimus apie karo ir pokario gyvenimą, klausydavome įvairių istorijų.

Verta priminti, kad Viktorui Aleknai 2000 metais buvo suteiktas Širvintų krašto Garbės piliečio vardas. Mokytojas kilęs iš Raseinių rajono, 1933-1937 metais Vytauto Didžiojo universitete studijavo lotynų kalbą, lietuvių literatūrą, pedagogiką. Baigęs universitetą, iki suėmimo 1945 metais mokytojavo keliose Lietuvos gimnazijose. 1945 m. rugpjūčio 8 d. Kaune buvo suimtas, išgabentas į Vorkutos lagerius, kuriuos po kelių dešimtmečių aprašė atsiminimų knygoje „Oi, ta Vorkuta“. Tundroje jis tiesė kelius, šešerius metus po žeme kasė anglį, į Lietuvą jam buvo leista sugrįžti tik po dvylikos kalinimo metų – 1957 metais. Lietuvoje jo, kaip ir daugelio sugrįžusių į tėvynę tremtinių, laukė savotiška tremtis, teko dirbti melioratoriumi, ūkvedžiu, kol 1960 metais gavo darbą mokykloje.

Mokytoja V. Stankevičienė su mokiniais.

Mokytoja V. Stankevičienė su mokiniais.

Paskutinio skambučio šventėje 1976 metų aštuntokai su auklėtoju Alfu Pakėnu (pirmoje eilėje trečias iš kairės), mokytojais ir tėvais.

Paskutinio skambučio šventėje 1976 metų aštuntokai su auklėtoju Alfu Pakėnu (pirmoje eilėje trečias iš kairės), mokytojais ir tėvais.

Likimas mokytoją Viktorą Alekną gainiojo po Švenčionių, Jonavos ir Širvintų rajono mokyklas, nes į mokytojus tremtinius anų laikų švietimo sistema žvelgė ypač akylai. 1962-1967 metais Viktoras Alekna neakivaizdžiai studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, Juodiškiuose dirbo iki 1975 metų. Įvairiuose tarybinės periodikos leidiniuose Viktoras Alekna paskelbė kelis šimtus straipsnių, daugiausia apie kalbos kultūrą, kultūros įvykius, Salomėjos Nėries kūrybą. Mokytojas yra parengęs Salomėjos Nėries poezijos dažnumų žodyną, poetės raštų tritomį.

Dėmesio vertas Viktoro Aleknos straipsnis „Populiariausias šimtmečio vardas“, paskelbtas 1980 metais leidinio „Kraštotyra“ 10-oje knygoje. Straipsnyje kalbama apie Juodiškių apylinkių vardyną. Straipsnio autorius suregistravo visus 1900-1980 metais Juodiškių apylinkėse gimusių vyrų ir moterų vardus ir paskelbė populiariausius praėjusio 100-mečio vardus. Pasirodo, Juodiškių krašte populiariausi vyrų vardai buvo Jonas (juo krikštyti 133 vyrai), Juozas (91), Antanas (64), Stasys (64), Pranas (55), Kazys (47), Vladas (32), Petras (31), Steponas (27), Zigmantas (26), moterų – Janina (juo krikštytos 38 moterys), Ona (31), Stasė (27), Veronika (27), Marija (23), Elena (22).

Aplinką prižiūrėjo ir tvarkė patys mokiniai

Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Juodiškiuose dirbo poetas Alfas Pakėnas. Jis tuomet mokykloje dėstė lietuvių kalbą. Jauno mokytojo pamokas iki šiol mena buvę mokiniai.

– Alfas Pakėnas atėjo į mūsų mokyklą, kai mes buvome septintokai, – prisiminimais pasidalijo buvusi Juodiškių mokyklos mokinė Irena Kamsiukaitė-Rutkauskienė. – Ne paslaptis, jog mokiniai laukia jaunų mokytojų. Jis toks ir buvo: jaunas, kupinas idėjų ir entuziazmo. Mokykloje susikūrė literatų būrelis, vyko įvairūs renginiai, susitikimai su poetais. Mokytojas pats kūrė eiles ir mus skatino. Jo dėka daugelis iš mūsų pamilo poeziją, knygų skaitymą. Mylėjome mokytoją Pakėną.

Pajuodžių kaimo mamos su savo vaikais. 1968-09-01.

Pajuodžių kaimo mamos su savo vaikais. 1968-09-01.

1974 metų šeštokai su auklėtoju Algiu Šlederiu.

1974 metų šeštokai su auklėtoju Algiu Šlederiu.

Pasak buvusių mokinių, Juodiškių mokykla garsėjo tvarka ir švara, nepaprasta drausme. Mokyklai vadovaujant Petrui Butkevičiui, vykdavo daug masinių renginių gamtoje: vienas iš jų – tradicinės pavasario šventės, kuriose dalyvaudavo visa mokykla.
Janina Ošenienė parodė nuotrauką, kurioje mokyklos kieme daugybė vaikų, išsirikiavusių darnia kolona, sveikina pavasarį ir ruošiasi sparnuočiams kelti inkilus.

Mokymąsi Juodiškių mokykloje prisimena Gražina Potanina:

– Prisimenu, kad tais laikais, kai aš mokiausi, mokyklą lankė apie 120 mokinių. Juodiškių mokykla buvo pripažinta pavyzdingiausia mokykla Širvintų rajone. Aplinką prižiūrėjo ir tvarkė patys mokiniai. Malkas krosnių kūrenimui skaldė mokinių tėvai ir vyresni mokyklos berniukai. Mokykloje organizuodavo ekskursijas, išvykas į kitus rajonus, turistinius žygius. 1976 metais mūsų – aštuntokų – laida ėjo į mišką, kur kiekvienas iškasė po patikusį medelį ir parnešę juos pasodino mokyklos teritorijoje.

Sakoma, kad pasaulyje yra ir gerumo, ir išminties, ir pagarbos, ir darbo. Tų gražių dalykų pilna ir miestų daugiabučiuose, ir kaimo glūdumoje, ir netgi šiose daugybės rankų nučiupinėtose senose fotografijose. Gyvenimas pasiveja net nuotraukose, moko džiaugtis ir prisiminti. Tai, kas užfiksuota nuo metų naštos pageltusiose nuotraukose, yra laiko akimirka. Tai lyg trupinys aukso, kurį būtina branginti, saugoti, nes laiko akimirka jau prabėgo ir tikrai niekada nebegrįš…

Romas Zibalas
Nuotraukos iš Janinos Ošenienės ir Gražinos Potaninos asmeninių albumų

     

Jau veikia ŠIRVINTŲ KRAŠTO skelbimų lentos. Jomis naudotis gali tiek užsiregistravę lankytojai, tiek Svečiai. Registruotiems vartotojams - daugiau galimybių. Jau įdiegta galimybė į serverį įkelti savo nuotraukas prie dedamų skelbimų. Apie pastebėtas klaidas rašykite Administratoriui: gintaras@sirvinta.net . Ačiū, kad naudojatės Skelbimų lentomis!

Kiti straipsniai:

Gelvoniškiai gali didžiuotis pas juos gimus olimpiniam čempionui

Registrų centras pažymėjo Širvintų krašto istorines vietoves ir vietovardžius

Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje

Kas geriau – Širvintos ar Širvintai?

Skaudi Bartkuškio dvaro istorijos detalė – paskutinis savininkas ir jo dukra nusižudė

Ar ruošiamame spaudai leidinyje bus širvintiškių turimų tarpukario atvirukų?

Kiauklių pavasarininkus būrė ir garsus 1941-ųjų birželio mėnesio sukilėlis

Kodėl senovės lietuviai virė arbatą iš kanapių žiedų ir kodėl ant beržinio rąstigalio jodinėjo miręs dvarponis?

Pėsčiųjų žygis 1919-1920 metų Musninkų valsčiaus savanorių kovų keliu

Šiandien rajone turime keturis kartus daugiau automobilių, nei anuomet buvo visoje Lietuvoje

Istorija glaudžiai susijusi su fotografija

Viena primiršta vasario 16-osios istorija

Laikas nubėga ir nebegrįžta

Atmintis gyva

Kazys Gaigalas – Lietuvos savanoris ir šaulių būrio vadas

Žirnius vogė? O gal – valgė?

Pašto darbuotojas būdavęs labai svarbus žmogus, autoritetas…

Širvintos pasauliui davė garsų sionistą

Bažnyčia Kiaukliuose buvo keliskart perstatyta

Dariaus ir Girėno tiltas. Bet ne vienintelis…

Kaip alioniškė Zuzana savo nuopelnais prilygo Stalinui ir Brežnevui

Ar kada nors pagerbsime pirmąją Širvintų tarybą ir jos merą?

Širvintų ugniagesių istorija praturtėjo mažiausiai 5 metais

Kernavė pasitinka Lietuvą

Iš tolimo Vietnamo – žinia apie … Širvintų kraštą

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos


+