Skaityta:
570
Valstiečių ir žaliųjų aktyvistai kratosi klastotojų etiketės
Nors po mėnesio žmonės skubės atiduoti savo balsus Savivaldybių tarybų rinkimuose už senus ir naujus kandidatus, kai kurie jų dar negalės mintimis atitrūkti ir nuo ankstesnių politinių batalijų. Kovo mėnesį sueis metai, kai Vyriausioji rinkimų komisija kreipėsi į teisėsaugą su prašymu ištirti galimus parašų klastojimo atvejus renkant piliečių parašus dėl pernai fiasko patyrusio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos remto referendumo, kuriame pliečių prašyta pareikšti nuomonę apie žemės pardavimą užsieniečiams.
Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikus lapus su piliečių parašais dėl referendumo paskelbimo, kilo įtarimas, kad šiuose lapuose kai kurie įrašai galimai yra suklastoti. Taigi teisėsaugos buvo paprašyta nustatyti beveik 350 įrašų autentiškumą.
Taip nutiko, kad tarp galimai suklastotų įrašų papuolė ir vienas, kuris buvo pasirašytas mūsų rajone. Jį organizatoriams pateikė Širvintų rajono Kultūros centro ir jo filialų darbuotojų profesinės sąjungos vadovė, Kiauklių bendruomenės pirmininkė Asta Amankavičienė. Ši kultūros darbuotoja 2002, 2007 ir 2011 metais dalyvavo rinkimuose į Širvintų rajono tarybą kaip Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos kandidatė, tačiau į tarybą išrinkta nebuvo.
Kaip minėta, referendumo iniciatyvą labai palaikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, šiuo metu Širvintų rajono taryboje dar turinti 3 mandatus. Kaip prieš referendumą teigė šios sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, „sumanius rinkti parašus dėl tokio referendumo, tūkstančiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių visoje Lietuvoje aktyviai rinko parašus, dalyvavo diskusijose.“
Taigi suprantama, kodėl visoje šalyje tarp parašus rinkusių asmenų buvo minėtos politinės partijos aktyvistų.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo, policija apklausė Astą Amankavičienę ir Širvintų rajono tarybos narį „valstietį“ Remigijų Čirbą, iš kurio kiaukliškė gavo parašų rinkimo lapus.
Pasirodo, Vyriausiajai rinkimų komisijai už akių užkliuvo ne vienas, o du įrašai, kuriuos tariamai pasirašė Zibalų seniūnijos gyventoja V. D. Apklausta policijos, moteris pripažino, kad Astai Amankavičienei asmeniškai buvo išreiškusi savo nuomonę, jog palaiko referendumo iniciatyvą, tačiau nepasirašė nei lape dėl referendumo sušaukimo, nei paskui rinkėjams atsiųstame rašte dėl trūkumų pašalinimo. Maža to, V. D, pastebėjo, kad įrašyti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys yra ne jos. Kitos moters tokiu pat vardu ir pavarde V. D. sakė nepažįstanti.
Pirminiais duomenimis, parašus rinkusi Asta Amankavičienė teisėsaugai patvirtino, kad šios moters sutikimą pareikšti pageidavimą dėl referendumo surengimo ji gavo paskambinusi telefonu, vardą, pavardę ir kitus V. D. asmens duomenis įrašė savo ranka, tik štai, kas ir kokiomis aplinkybėmis pasirašė – nepamenanti, nes buvo seniai. Apie galimą įrašų suklastojimą lapuose atseit nieko nežino ir Remigijus Čirba.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą, dėl galimo dokumento suklastojimo buvo paimti ir ekspertizei pateikti Remigijaus Čirbos ir Astos Amankavičienės rašto pavyzdžiai. Kaip pavyko sužinoti, baudžiamosios bylos tyrimą stabdo tai, kad rašto ekspertizės atliekamos palyginti ilgai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
„Širvintų krašto“ informacija
Nors po mėnesio žmonės skubės atiduoti savo balsus Savivaldybių tarybų rinkimuose už senus ir naujus kandidatus, kai kurie jų dar negalės mintimis atitrūkti ir nuo ankstesnių politinių batalijų. Kovo mėnesį sueis metai, kai Vyriausioji rinkimų komisija kreipėsi į teisėsaugą su prašymu ištirti galimus parašų klastojimo atvejus renkant piliečių parašus dėl pernai fiasko patyrusio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos remto referendumo, kuriame pliečių prašyta pareikšti nuomonę apie žemės pardavimą užsieniečiams.
Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikus lapus su piliečių parašais dėl referendumo paskelbimo, kilo įtarimas, kad šiuose lapuose kai kurie įrašai galimai yra suklastoti. Taigi teisėsaugos buvo paprašyta nustatyti beveik 350 įrašų autentiškumą.
Taip nutiko, kad tarp galimai suklastotų įrašų papuolė ir vienas, kuris buvo pasirašytas mūsų rajone. Jį organizatoriams pateikė Širvintų rajono Kultūros centro ir jo filialų darbuotojų profesinės sąjungos vadovė, Kiauklių bendruomenės pirmininkė Asta Amankavičienė. Ši kultūros darbuotoja 2002, 2007 ir 2011 metais dalyvavo rinkimuose į Širvintų rajono tarybą kaip Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos kandidatė, tačiau į tarybą išrinkta nebuvo.
Kaip minėta, referendumo iniciatyvą labai palaikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, šiuo metu Širvintų rajono taryboje dar turinti 3 mandatus. Kaip prieš referendumą teigė šios sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, „sumanius rinkti parašus dėl tokio referendumo, tūkstančiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių visoje Lietuvoje aktyviai rinko parašus, dalyvavo diskusijose.“
Taigi suprantama, kodėl visoje šalyje tarp parašus rinkusių asmenų buvo minėtos politinės partijos aktyvistų.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo, policija apklausė Astą Amankavičienę ir Širvintų rajono tarybos narį „valstietį“ Remigijų Čirbą, iš kurio kiaukliškė gavo parašų rinkimo lapus.
Pasirodo, Vyriausiajai rinkimų komisijai už akių užkliuvo ne vienas, o du įrašai, kuriuos tariamai pasirašė Zibalų seniūnijos gyventoja V. D. Apklausta policijos, moteris pripažino, kad Astai Amankavičienei asmeniškai buvo išreiškusi savo nuomonę, jog palaiko referendumo iniciatyvą, tačiau nepasirašė nei lape dėl referendumo sušaukimo, nei paskui rinkėjams atsiųstame rašte dėl trūkumų pašalinimo. Maža to, V. D, pastebėjo, kad įrašyti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys yra ne jos. Kitos moters tokiu pat vardu ir pavarde V. D. sakė nepažįstanti.
Pirminiais duomenimis, parašus rinkusi Asta Amankavičienė teisėsaugai patvirtino, kad šios moters sutikimą pareikšti pageidavimą dėl referendumo surengimo ji gavo paskambinusi telefonu, vardą, pavardę ir kitus V. D. asmens duomenis įrašė savo ranka, tik štai, kas ir kokiomis aplinkybėmis pasirašė – nepamenanti, nes buvo seniai. Apie galimą įrašų suklastojimą lapuose atseit nieko nežino ir Remigijus Čirba.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą, dėl galimo dokumento suklastojimo buvo paimti ir ekspertizei pateikti Remigijaus Čirbos ir Astos Amankavičienės rašto pavyzdžiai. Kaip pavyko sužinoti, baudžiamosios bylos tyrimą stabdo tai, kad rašto ekspertizės atliekamos palyginti ilgai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
„Širvintų krašto“ informacija
Skaitytojų įvertinimas
0
(0 įvert.)
