Kanalizacija – ne šiukšlių dėžė

Aktualus interviu
Kanalizacija – ne šiukšlių dėžė
Ne vieno daugiabučio namo gyventojas keikiasi užsikimšus kanalizacijai ir prabunda prakaito išpiltas, susapnavęs, kad braido po fekalijas kambaryje. Realybėje dažniausiai taip nutinka pirmojo aukšto gyventojams, nors žinau atvejų ir trečiame … Apie tai, kodėl taip atsitinka, kas turi pašalinti įvykusią avariją, kiek pinigėlių po jos išbyra iš žmogaus kišenės ir apskritai apie avarijas kanalizacijos tinkluose kalbamės su daugiabučių namų administratoriaus – UAB Širvintų komunalinio ūkio direktoriaus pavaduotoju Algirdu Gudoniu ir inžinieriumi eksploatacijai ir administracijai Vitu Vaitkūnu.
– Pirmiausia paaiškinkite daugiabučio namo pačią administravimo esmę…
– Jeigu daugiabučiame name nėra įkurtos bendrijos, tada Savivaldybė skiria administratorių, kurį teoriškai galėtų pasirinkti patys namų gyventojai. Širvintos – miestas nedidelis, pasirinkimo galimybės nėra, todėl gyventojai sudaro sutartį su mumis –  UAB Širvintų komunaliniu ūkiu. Administratorius atlieka darbus, būtinus bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir užtikrina jų naudojimą pagal tikslinę paskirtį. Administratorius veiklą apibrėžia Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti nuostatai.
– Patikslinkite, ką reiškia „bendrojo naudojimo objektai“ ir kas turi mokėti už gedimus juose?
– Daugiabučio namo turtą sudaro privati nuosavybė ir bendro naudojimo objektai. Visi vamzdžiai, esantys butuose, priklauso jame gyvenantiems žmonėms ir yra privati nuosavybė, todėl esant gedimui bute, moka to buto šeimininkas. Sandėliukai rūsiuose taip pat privati nuosavybė. Bendrojo naudojimo objektai: stogas, sienos, laiptinės durys, rūsiai (išskyrus sandėliukus). Gyventojai kiekvieną mėnesį moka eksploatavimo mokestį, todėl papildomai už darbus bendrojo naudojimo objektuose mokėti nereikia. Yra dar ir kaupiamosios lėšos.
– Tai žmogus dar turi kaupti kažkokias atskiras lėšas?  Bet juk sąskaitose, kurias siunčiate gyventojams, tokių nėra…
– Kaupiamosios lėšos įeina į nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) mokestį ir sudaro labai mažą jo dalelę. Eksploatacinių darbų išlaidos už 1 kvadratinį metrą – 0,0753 euro. Eksploatavimo išlaidų dalį – 0,009 euro nuo 1 kvadratinio metro per mėnesį – sudaro kaupiamosios lėšos. Jos naudojamos pirkti tik medžiagoms, kurios skirtos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai. Gyventojų prašymu, keičiant vamzdynus, gali būti panaudojamos ir namo kaupiamosios lėšos. Kiek tų lėšų sukaupta, gyventojai gali sužinoti bet kuriuo momentu, be to šie skaičiai yra skelbiami daugiabučių namų laiptinėse skelbimų lentose kiekvienų metų pradžioje (apie kovo mėnesį), kartu su informacija apie atliktus darbus, jų kainą ir lėšų likutį. Visos kainos patvirtintos tarybos.
– Gyventojų gaunamose sąskaitose paslaugų skiltyje įrašyta – „Administravimo išlaidos“…
– Administravimo išlaidos naudojamos administravimo funkcijai užtikrinti: darbuotojų atlyginimai, patalpų išlaikymas, transporto, ūkinės išlaidos. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės 1 kvadratinio metro administravimo išlaidos – 0,0203 euro.
– Kas atlieka darbus užsikimšus namo kanalizacijai ir kodėl gyventojams dar reikia papildomai už tai mokėti?
– Vandentiekį ir kanalizaciją tvarko „Širvintų vandenys“. Ši įmonė pateikia sąskaitas mums, o mes – gyventojams. Žinoma, galima būtų sudaryti sutartį, sakykim, su ukmergiškiais, vilniečiais, tačiau tiems darbams samdome savo įmonę. Jie eksploatuoja tuos vamzdžius, o mes administruojame. Yra apyrašas, kuriame konkrečiai išvardinti darbai, įtraukti į eksploatavimo mokestį. Į sąrašą įeina: namo pamatai, nuogriuvos, sienos, stogai, laiptinių konstrukcijos, įėjimo namo laiptai ir durys, laiptinės koridoriai, holai, rūsiai, pusrūsiai, inžinerinė įranga, lietaus kanalizacija, elektros instaliacija, ventiliacija. Į eksploatavimo išlaidas nėra įkalkuliuoti darbai bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynuose – mokesčio už darbus bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynuose neimame, todėl, jei būtina, keisti šiuos vamzdynus, valyti juos, gyventojai sumoka pagal pateiktas sąskaitas.
– Girdėjau, norima, kad bendrojo naudojimo vamzdynų nuotekų valymo darbai būtų apmokami iš butus administruojančios įmonės, šiuo atveju – iš jūsų surinkto mokesčio iš gyventojų.
– Tada padidėtų eksploatavimo mokestis visiems be išimties daugiabučių namų gyventojams. O kam mokėti renovuotiems ar naujesniems namams arba tiems gyventojams, kurie sugeba tinkamai tvarkytis? Juk viename name vamzdis užsikemša kelis kartus per mėnesį, o kitame gal kartą per metus…
– Kodėl taip yra?
– Įsivaizduokite, jeigu prieš keliasdešimt metų kanalizacijoje paklotas „šimtinis“ (10 cm skersmens) vamzdis, o šiandien belikusi poros centimetrų skersmens skylutė. Naujas vamzdis per alkūnę gali užkimšti, o bėgant metams užkalkėja, užanka. Viename name buvome išpjovę tokio vamzdžio dalį parodyti žmonėms kaip pavyzdį. Supraskite, nieko amžino nėra, išvada viena – reikia keisti vamzdynus. Gal geriau vieną kartą susitvarkyti, kad nereikėtų mokėti kiekvieną mėnesį.
– Koks būtų pats pirmas su panašiomis problemomis susiduriančių daugiaaukščio namo gyventojų žingsnis?
– Pirmas žingsnis – gyventojų kreipimasis į mūsų komunalinį ūkį. Reikia surinkti 50 plius 1-ą proc. gyventojų parašų, tada mes iškviesime „Širvintų vandenis“, jie atliks darbus, pateiks sąskaitą mums, o mes atitinkamai – jums. Kaina priklauso nuo to, koks kiekis vamzdžių keičiamas, kiek reikia daužymo, kalimo darbų. Taigi, sąmata sudaroma toli gražu ne iš galvos, o pagal darbo valandas ir panaudotas medžiagas.
Sutikite, jog dažna šeimininkė į kriaukles pila susmulkintas daržovių atliekas, riebalus, kurie vamzdyne atšąla, sukietėja ir užkemša vamzdį. Pasak kanalizacijos vamzdžius prižiūrinčios tarnybos žmonių, jokiu būdu negalima į kanalizaciją pilti kavos tirščių, stengiantis atkimšti kanalizaciją nereikėtų pilti į ją cheminių medžiagų, kurios sukietėja ir pasidaro kaip cementas. Pasak specialistų, net jeigu būna ir nauji vamzdžiai, per dvejus ar trejus metus gali susikaupti kamštis, žmonės dažnai net netiki, kad taip greitai gali užsikimšti.
Kaip žinia, vasaros pabaigoje prasideda daržovių konservavimo karštinė. Tada prasideda ir bėdos dėl nuotekų. Netvarkingiems gyventojams reikėtų pagaliau suprasti, kad vandens vamzdžiai yra tam, kad jais nubėgtų panaudotas vanduo, o šiukšles reikia mesti į šiukšlių kibirą, o ne į klozetą. Už tokį neatsakingą elgesį kol kas jokios baudos nenumatytos, tačiau žmonės patys save nubaudžia, nes jiems tenka kviesti tarnybas ir už tai patiems (ir kaimynams) susimokėti.
Kalbėjosi Remigijus Bonikatas
Kartais taip atrodo ilgai eksploatuojami kanalizacijos vamzdžiai. Foto: allconstructions.com

Kartais taip atrodo ilgai eksploatuojami kanalizacijos vamzdžiai. Foto: allconstructions.com

Ne vieno daugiabučio namo gyventojas keikiasi užsikimšus kanalizacijai ir prabunda prakaito išpiltas, susapnavęs, kad braido po fekalijas kambaryje. Realybėje dažniausiai taip nutinka pirmojo aukšto gyventojams, nors žinau atvejų ir trečiame … Apie tai, kodėl taip atsitinka, kas turi pašalinti įvykusią avariją, kiek pinigėlių po jos išbyra iš žmogaus kišenės, ir apskritai apie avarijas kanalizacijos tinkluose kalbamės su daugiabučių namų administratoriaus – UAB Širvintų komunalinio ūkio direktoriaus pavaduotoju Algirdu Gudoniu ir inžinieriumi eksploatacijai ir administracijai Vitu Vaitkūnu.

– Pirmiausia paaiškinkite daugiabučio namo pačią administravimo esmę…

– Jeigu daugiabučiame name nėra įkurtos bendrijos, tada Savivaldybė skiria administratorių, kurį teoriškai galėtų pasirinkti patys namų gyventojai. Širvintos – miestas nedidelis, pasirinkimo galimybės nėra, todėl gyventojai sudaro sutartį su mumis –  UAB Širvintų komunaliniu ūkiu. Administratorius atlieka darbus, būtinus bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir užtikrina jų naudojimą pagal tikslinę paskirtį. Administratoriaus veiklą apibrėžia Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti nuostatai.

– Patikslinkite, ką reiškia „bendrojo naudojimo objektai“ ir kas turi mokėti už gedimus juose?

– Daugiabučio namo turtą sudaro privati nuosavybė ir bendro naudojimo objektai. Visi vamzdžiai, esantys butuose, priklauso jame gyvenantiems žmonėms ir yra privati nuosavybė, todėl esant gedimui bute, moka to buto šeimininkas. Sandėliukai rūsiuose taip pat privati nuosavybė. Bendrojo naudojimo objektai: stogas, sienos, laiptinės durys, rūsiai (išskyrus sandėliukus). Gyventojai kiekvieną mėnesį moka eksploatavimo mokestį, todėl papildomai už darbus bendrojo naudojimo objektuose mokėti nereikia. Yra dar ir kaupiamosios lėšos.

– Tai žmogus dar turi kaupti kažkokias atskiras lėšas?  Bet juk sąskaitose, kurias siunčiate gyventojams, tokių nėra…

– Kaupiamosios lėšos įeina į nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) mokestį ir sudaro labai mažą jo dalelę. Eksploatacijos mokesčio tarifas už 1 kvadratinį metrą – 0,0753 euro. Šio tarifo dalį – 0,009 euro nuo 1 kvadratinio metro per mėnesį – sudaro kaupiamosios lėšos. Jos naudojamos pirkti tik medžiagoms, kurios skirtos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai. Gyventojų prašymu, keičiant vamzdynus, gali būti panaudojamos ir namo kaupiamosios lėšos. Kiek tų lėšų sukaupta, gyventojai gali sužinoti bet kuriuo momentu, be to, šie skaičiai yra skelbiami daugiabučių namų laiptinėse skelbimų lentose kiekvienų metų pradžioje (apie kovo mėnesį), kartu su informacija apie atliktus darbus, jų kainą ir lėšų likutį. Visos kainos patvirtintos tarybos.

– Gyventojų gaunamose sąskaitose paslaugų skiltyje įrašyta – „Administravimo išlaidos“…

– Administravimo išlaidos naudojamos administravimo funkcijai užtikrinti: darbuotojų atlyginimai, patalpų išlaikymas, transporto, ūkinės išlaidos. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės 1 kvadratinio metro administravimo mokesčio tarifas – 0,0203 euro.

– Kas atlieka darbus užsikimšus namo kanalizacijai ir kodėl gyventojams dar reikia papildomai už tai mokėti?

– Vandentiekį ir kanalizaciją tvarko „Širvintų vandenys“. Ši įmonė pateikia sąskaitas mums, o mes – gyventojams. Žinoma, galima būtų sudaryti sutartį, sakykim, su ukmergiškiais, vilniečiais, tačiau tiems darbams samdome savo įmonę. Jie eksploatuoja tuos vamzdžius, o mes administruojame. Yra apyrašas, kuriame konkrečiai išvardinti darbai, įtraukti į eksploatavimo mokestį. Į sąrašą įeina: namo pamatai, nuogriuvos, sienos, stogai, laiptinių konstrukcijos, įėjimo namo laiptai ir durys, laiptinės koridoriai, holai, rūsiai, pusrūsiai, inžinerinė įranga, lietaus kanalizacija, elektros instaliacija, ventiliacija. Į eksploatavimo išlaidas nėra įkalkuliuoti darbai bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynuose – mokesčio už darbus bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynuose neimame, todėl, jei būtina, keisti šiuos vamzdynus, valyti juos, gyventojai sumoka pagal pateiktas sąskaitas.

– Girdėjau, norima, kad bendrojo naudojimo vamzdynų valymo darbai būtų apmokami iš butus administruojančios įmonės, šiuo atveju – iš jūsų surinkto mokesčio iš gyventojų.

– Tada padidėtų eksploatavimo mokestis visiems be išimties daugiabučių namų gyventojams. O kam mokėti renovuotiems ar naujesniems namams arba tiems gyventojams, kurie sugeba tinkamai tvarkytis? Juk viename name vamzdis užsikemša kelis kartus per mėnesį, o kitame gal kartą per metus…

– Kodėl taip yra?

– Įsivaizduokite, jeigu prieš keliasdešimt metų kanalizacijoje paklotas „šimtinis“ (10 cm skersmens) vamzdis, o šiandien belikusi poros centimetrų skersmens skylutė. Naujas vamzdis per alkūnę gali užkimšti, o bėgant metams užkalkėja, užanka. Viename name buvome išpjovę tokio vamzdžio dalį parodyti žmonėms kaip pavyzdį. Supraskite, nieko amžino nėra, išvada viena – reikia keisti vamzdynus. Gal geriau vieną kartą susitvarkyti, kad nereikėtų mokėti kiekvieną mėnesį.

– Koks būtų pats pirmas su panašiomis problemomis susiduriančių daugiaaukščio namo gyventojų žingsnis?

– Pirmas žingsnis – gyventojų kreipimasis į mūsų komunalinį ūkį. Reikia surinkti 50 plius 1-ą proc. gyventojų parašų, tada mes iškviesime „Širvintų vandenis“, jie atliks darbus, pateiks sąskaitą mums, o mes atitinkamai – jums. Kaina priklauso nuo to, koks kiekis vamzdžių keičiamas, kiek reikia daužymo, kalimo darbų. Taigi, sąmata sudaroma toli gražu ne iš galvos, o pagal darbo valandas ir panaudotas medžiagas.

***

Sutikite, jog dažna šeimininkė į kriaukles pila susmulkintas daržovių atliekas, riebalus, kurie vamzdyne atšąla, sukietėja ir užkemša vamzdį. Pasak kanalizacijos vamzdžius prižiūrinčios tarnybos žmonių, jokiu būdu negalima į kanalizaciją pilti kavos tirščių, stengiantis atkimšti kanalizaciją nereikėtų pilti į ją cheminių medžiagų, kurios sukietėja ir pasidaro kaip cementas. Pasak specialistų, net jeigu būna ir nauji vamzdžiai, per dvejus ar trejus metus gali susikaupti kamštis, žmonės dažnai net netiki, kad taip greitai gali užsikimšti.

Kaip žinia, vasaros pabaigoje prasideda daržovių konservavimo karštinė. Tada prasideda ir bėdos dėl nuotekų. Netvarkingiems gyventojams reikėtų pagaliau suprasti, kad vandens vamzdžiai yra tam, kad jais nubėgtų panaudotas vanduo, o šiukšles reikia mesti į šiukšlių kibirą, o ne į klozetą. Už tokį neatsakingą elgesį kol kas jokios baudos nenumatytos, tačiau žmonės patys save nubaudžia, nes jiems tenka kviesti tarnybas ir už tai patiems (ir kaimynams) susimokėti.

Kalbėjosi Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Kanalizacija – ne šiukšlių dėžė"

  1. cha parašė:

    kavos tirscius galima pilti santechnikai pernelyg save apsidraust nori yra kurmiai skystam pavidale su karstu vandeniu praplauna respect soda galu gale

Comments are closed.

scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+