nuotėkos

Jei ant gatvės išpilamas vanduo yra švarus, kodėl tada jo negeria?

Vykdant projektą Kernavėje, Širvintų kaime ir dalyje Širvintų miesto, įrengtos siurblinės, valymo įrenginiai, investuotos milžiniškos lėšos, dalį kurių dabar nurodyta grąžinti Aplinkos ministerijai (Valymo įrenginiai Kernavėje. Fotografuota 2013 metais).

Vykdant projektą Kernavėje, Širvintų kaime ir dalyje Širvintų miesto, įrengtos siurblinės, valymo įrenginiai, investuotos milžiniškos lėšos, dalį kurių dabar nurodyta grąžinti Aplinkos ministerijai (Valymo įrenginiai Kernavėje. Fotografuota 2013 metais).

„Valstiečių“ ir socialdemokratų „skyrybų“ sukeltame triukšme kažkaip nesigirdėjo pavojaus signalo dėl situacijos šalies vandens ir nuotėkų tvarkymo ūkyje. Kaip signalizavo šalies spauda, nuo vasaros į vandens tiekimo įmones plaukė aplinkos ministro Kęstučio Navicko pasirašyti įsakymai grąžinti milijonus eurų Europos Sąjungos paramos, kuri neva buvo panaudota netinkamai, t. y. lėšas investavusios savivaldybių įmonės neįvykdė iškeltų reikalavimų ir nepriviliojo reikiamo skaičiaus žmonių prisijungti prie centralizuotos sistemos. Skaityti daugiau »

Ar jūs atsakingai tvarkote nuotėkas? Komisija gali pasibelsti į bet kurias duris

Darbo grupė stebi situaciją Širvintų kaimo Draugystės gatvėje (Sirvintos.lt nuotr.).

Darbo grupė stebi situaciją Širvintų kaimo Draugystės gatvėje (Sirvintos.lt nuotr.).

„Širvintų kraštas“, prieš mėnesį rašęs apie tai, kad Savivaldybės administracijos sudaryta darbo grupė pradėjo tikrinti, kaip gyventojai jungiasi prie buvusios valdžios sprendimais įvykdžius milijoninius projektus, naujai įrengtų vandentiekio ir nuotėkų tinklų. Projektas 2014 m. buvo įgyvendintas Kernavėje, Širvintų kaime ir dalyje Širvintų miesto. Jo vertė – 4 888 837,53 Eur. Iš šios sumos UAB „Širvintų vandenys“ savo lėšomis turi padengti 255 093,06 Eur. Tai yra ta kaina, kurią mokame mes visi.  Skaityti daugiau »

Kanalizacija – ne šiukšlių dėžė

Aktualus interviu
Kanalizacija – ne šiukšlių dėžė
Ne vieno daugiabučio namo gyventojas keikiasi užsikimšus kanalizacijai ir prabunda prakaito išpiltas, susapnavęs, kad braido po fekalijas kambaryje. Realybėje dažniausiai taip nutinka pirmojo aukšto gyventojams, nors žinau atvejų ir trečiame … Apie tai, kodėl taip atsitinka, kas turi pašalinti įvykusią avariją, kiek pinigėlių po jos išbyra iš žmogaus kišenės ir apskritai apie avarijas kanalizacijos tinkluose kalbamės su daugiabučių namų administratoriaus – UAB Širvintų komunalinio ūkio direktoriaus pavaduotoju Algirdu Gudoniu ir inžinieriumi eksploatacijai ir administracijai Vitu Vaitkūnu.
- Pirmiausia paaiškinkite daugiabučio namo pačią administravimo esmę…
- Jeigu daugiabučiame name nėra įkurtos bendrijos, tada Savivaldybė skiria administratorių, kurį teoriškai galėtų pasirinkti patys namų gyventojai. Širvintos – miestas nedidelis, pasirinkimo galimybės nėra, todėl gyventojai sudaro sutartį su mumis –  UAB Širvintų komunaliniu ūkiu. Administratorius atlieka darbus, būtinus bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir užtikrina jų naudojimą pagal tikslinę paskirtį. Administratorius veiklą apibrėžia Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti nuostatai.
- Patikslinkite, ką reiškia „bendrojo naudojimo objektai“ ir kas turi mokėti už gedimus juose?
- Daugiabučio namo turtą sudaro privati nuosavybė ir bendro naudojimo objektai. Visi vamzdžiai, esantys butuose, priklauso jame gyvenantiems žmonėms ir yra privati nuosavybė, todėl esant gedimui bute, moka to buto šeimininkas. Sandėliukai rūsiuose taip pat privati nuosavybė. Bendrojo naudojimo objektai: stogas, sienos, laiptinės durys, rūsiai (išskyrus sandėliukus). Gyventojai kiekvieną mėnesį moka eksploatavimo mokestį, todėl papildomai už darbus bendrojo naudojimo objektuose mokėti nereikia. Yra dar ir kaupiamosios lėšos.
- Tai žmogus dar turi kaupti kažkokias atskiras lėšas?  Bet juk sąskaitose, kurias siunčiate gyventojams, tokių nėra…
- Kaupiamosios lėšos įeina į nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) mokestį ir sudaro labai mažą jo dalelę. Eksploatacinių darbų išlaidos už 1 kvadratinį metrą – 0,0753 euro. Eksploatavimo išlaidų dalį – 0,009 euro nuo 1 kvadratinio metro per mėnesį – sudaro kaupiamosios lėšos. Jos naudojamos pirkti tik medžiagoms, kurios skirtos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai. Gyventojų prašymu, keičiant vamzdynus, gali būti panaudojamos ir namo kaupiamosios lėšos. Kiek tų lėšų sukaupta, gyventojai gali sužinoti bet kuriuo momentu, be to šie skaičiai yra skelbiami daugiabučių namų laiptinėse skelbimų lentose kiekvienų metų pradžioje (apie kovo mėnesį), kartu su informacija apie atliktus darbus, jų kainą ir lėšų likutį. Visos kainos patvirtintos tarybos.
- Gyventojų gaunamose sąskaitose paslaugų skiltyje įrašyta – „Administravimo išlaidos“…
- Administravimo išlaidos naudojamos administravimo funkcijai užtikrinti: darbuotojų atlyginimai, patalpų išlaikymas, transporto, ūkinės išlaidos. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės 1 kvadratinio metro administravimo išlaidos – 0,0203 euro.
- Kas atlieka darbus užsikimšus namo kanalizacijai ir kodėl gyventojams dar reikia papildomai už tai mokėti?
- Vandentiekį ir kanalizaciją tvarko „Širvintų vandenys“. Ši įmonė pateikia sąskaitas mums, o mes – gyventojams. Žinoma, galima būtų sudaryti sutartį, sakykim, su ukmergiškiais, vilniečiais, tačiau tiems darbams samdome savo įmonę. Jie eksploatuoja tuos vamzdžius, o mes administruojame. Yra apyrašas, kuriame konkrečiai išvardinti darbai, įtraukti į eksploatavimo mokestį. Į sąrašą įeina: namo pamatai, nuogriuvos, sienos, stogai, laiptinių konstrukcijos, įėjimo namo laiptai ir durys, laiptinės koridoriai, holai, rūsiai, pusrūsiai, inžinerinė įranga, lietaus kanalizacija, elektros instaliacija, ventiliacija. Į eksploatavimo išlaidas nėra įkalkuliuoti darbai bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynuose – mokesčio už darbus bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynuose neimame, todėl, jei būtina, keisti šiuos vamzdynus, valyti juos, gyventojai sumoka pagal pateiktas sąskaitas.
- Girdėjau, norima, kad bendrojo naudojimo vamzdynų nuotekų valymo darbai būtų apmokami iš butus administruojančios įmonės, šiuo atveju – iš jūsų surinkto mokesčio iš gyventojų.
- Tada padidėtų eksploatavimo mokestis visiems be išimties daugiabučių namų gyventojams. O kam mokėti renovuotiems ar naujesniems namams arba tiems gyventojams, kurie sugeba tinkamai tvarkytis? Juk viename name vamzdis užsikemša kelis kartus per mėnesį, o kitame gal kartą per metus…
- Kodėl taip yra?
- Įsivaizduokite, jeigu prieš keliasdešimt metų kanalizacijoje paklotas „šimtinis“ (10 cm skersmens) vamzdis, o šiandien belikusi poros centimetrų skersmens skylutė. Naujas vamzdis per alkūnę gali užkimšti, o bėgant metams užkalkėja, užanka. Viename name buvome išpjovę tokio vamzdžio dalį parodyti žmonėms kaip pavyzdį. Supraskite, nieko amžino nėra, išvada viena – reikia keisti vamzdynus. Gal geriau vieną kartą susitvarkyti, kad nereikėtų mokėti kiekvieną mėnesį.
- Koks būtų pats pirmas su panašiomis problemomis susiduriančių daugiaaukščio namo gyventojų žingsnis?
- Pirmas žingsnis – gyventojų kreipimasis į mūsų komunalinį ūkį. Reikia surinkti 50 plius 1-ą proc. gyventojų parašų, tada mes iškviesime „Širvintų vandenis“, jie atliks darbus, pateiks sąskaitą mums, o mes atitinkamai – jums. Kaina priklauso nuo to, koks kiekis vamzdžių keičiamas, kiek reikia daužymo, kalimo darbų. Taigi, sąmata sudaroma toli gražu ne iš galvos, o pagal darbo valandas ir panaudotas medžiagas.
Sutikite, jog dažna šeimininkė į kriaukles pila susmulkintas daržovių atliekas, riebalus, kurie vamzdyne atšąla, sukietėja ir užkemša vamzdį. Pasak kanalizacijos vamzdžius prižiūrinčios tarnybos žmonių, jokiu būdu negalima į kanalizaciją pilti kavos tirščių, stengiantis atkimšti kanalizaciją nereikėtų pilti į ją cheminių medžiagų, kurios sukietėja ir pasidaro kaip cementas. Pasak specialistų, net jeigu būna ir nauji vamzdžiai, per dvejus ar trejus metus gali susikaupti kamštis, žmonės dažnai net netiki, kad taip greitai gali užsikimšti.
Kaip žinia, vasaros pabaigoje prasideda daržovių konservavimo karštinė. Tada prasideda ir bėdos dėl nuotekų. Netvarkingiems gyventojams reikėtų pagaliau suprasti, kad vandens vamzdžiai yra tam, kad jais nubėgtų panaudotas vanduo, o šiukšles reikia mesti į šiukšlių kibirą, o ne į klozetą. Už tokį neatsakingą elgesį kol kas jokios baudos nenumatytos, tačiau žmonės patys save nubaudžia, nes jiems tenka kviesti tarnybas ir už tai patiems (ir kaimynams) susimokėti.
Kalbėjosi Remigijus Bonikatas
Kartais taip atrodo ilgai eksploatuojami kanalizacijos vamzdžiai. Foto: allconstructions.com

Kartais taip atrodo ilgai eksploatuojami kanalizacijos vamzdžiai. Foto: allconstructions.com

Ne vieno daugiabučio namo gyventojas keikiasi užsikimšus kanalizacijai ir prabunda prakaito išpiltas, susapnavęs, kad braido po fekalijas kambaryje. Realybėje dažniausiai taip nutinka pirmojo aukšto gyventojams, nors žinau atvejų ir trečiame … Apie tai, kodėl taip atsitinka, kas turi pašalinti įvykusią avariją, kiek pinigėlių po jos išbyra iš žmogaus kišenės, ir apskritai apie avarijas kanalizacijos tinkluose kalbamės su daugiabučių namų administratoriaus – UAB Širvintų komunalinio ūkio direktoriaus pavaduotoju Algirdu Gudoniu ir inžinieriumi eksploatacijai ir administracijai Vitu Vaitkūnu.

- Pirmiausia paaiškinkite daugiabučio namo pačią administravimo esmę…

- Jeigu daugiabučiame name nėra įkurtos bendrijos, tada Savivaldybė skiria administratorių, kurį teoriškai galėtų pasirinkti patys namų gyventojai. Skaityti daugiau »

Netvarkingai šalinantys nuotekas jau gali ruoštis tikrintojų vizitui

Netvarkingai šalinantys nuotekas jau gali ruoštis tikrintojų vizitui
Praėjusią savaitę šalies žiniasklaida pastebėjo, kad, savivaldybėms skubant iki metų vidurio įgyvendinti milijonus eurų kainuojančius vandentvarkos projektus, valdininkai piniginėmis baudomis ėmė bauginti žmones, nesutinkančius savo lėšomis nutiesti vandentiekio ir nuotekų linijų nuo sklypo ribos iki namo.
„Nors teisininkai ramina, kad gyventojams, turintiems legalius šulinius ir tvarkantiems nuotekas neteršiant aplinkos, baimintis vietos valdžios atstovų grasinimų nėra jokio pagrindo, tai dar nereiškia, kad žmonėms neteks minti teismų slenksčių, jei valdininkai savaip interpretuos įstatymus,“ – rašė „Lietuvos žinios“.
Pradėjus įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus vandentvarkos projektus, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimo bei rekonstrukcijos darbų buvo atlikta ir Širvintų rajone. Pirmajame etape Širvintų mieste, Kabaldoje, buvo nutiesta per 16 km naujų ir rekonstruota 1,73 km senų nuotekų tinklų, taip pat nutiesta beveik 15,5 km naujų vandentiekio tinklų. Širvintų savivaldybės administracija uždarajai akcinei bendrovei „Širvintų vandenys“ perdavė turto daugiau kaip už 14 mln. litų.
Antrajame etape, kurio projekto vykdymo vertė siekė 16,88 mln. litų, Širvintų mieste ir Širvintų kaime buvo nutiesta beveik 12 km vandentiekio ir per 13 km nuotekų tinklų. Dar beveik 9,5 km nuotekų tinklų ir beveik 9 km vandentiekio tinklų buvo nutiesta Kernavėje.
Dabar valdininkai reikalauja, kad iki šių metų galo prie šių tinklų būtų prijungti visi galimi vartotojai, kurie to dar nepadarė. UAB „Širvintų vandenys“ vadovas Kęstutis Vaškevičius sutinka, kad tai padaryti bus labai sunku. Šiuo metu prie renovuotų ir naujai nutiestų tinklų yra prisijungę apie 60 proc. galimų vartotojų.
- Yra įvairių priežasčių, kodėl ne visi vartotojai dar prisijungė prie tinklų, – sako Kęstutis Vaškevičius. – Manau, kad nemaža problema vis dėlto yra tai, jog žmonės tam neturi sukaupę pinigų. Šiuo metu „Širvintų vandenys“ už atliktus prijungimo darbus iš vartotojų prašo po 16 eurų už vieną metrą, jei prievadas ilgesnis nei 15 metrų (palyginimui galima pasakyti, kad analogiškoje situacijoje Radviliškio rajone prašoma dvigubai daugiau – Red. past.). Kai prijungimo linija trumpesnė, dėl kainos su vartotoju tariamasi, tačiau skirtumas nėra didelis. Kadangi rajone gyvena nemažai pensinio amžiaus, mažas pajamas gaunančių vartotojų, tenka ieškoti įvairių galimybių, juos įtikinėti, kad prisijungti yra naudinga ir dėl finansinių priežasčių. Sakykime, per mėnesį išleidžiant 3 kub. m nuotekų į išsėmimo duobę, jų išvežimas į valymo įrenginius kainuoja 18,98 euro, o, išleidus tokį pat kiekį į nuotekų tinklus, tektų sumokėti tik 5,08 euro. Taigi per metus galima sutaupyti 173,77 euro, kiek kartais paprašoma sumokėti už prijungimo darbus.
Anot Kęstučio Vaškevičiaus, įmonė yra sudariusi galimybę už prijungimą sumokėti ir dalimis, svarbu tik, kad žmonės suprastų tikrąją naudą. Deja, mažėjant gyventojų, didėjant emigracijai, rajone atsiranda vis daugiau laikinai ištuštėjusių namų, negyvenamų butų, kurių paveldėtojai ar savininkai galimybę prisijungti prie tinklų bent kol kas atideda ateičiai, kai kurių savininkų rasti tiesiog nepavyksta.
Kita prisijungimą stabdanti priežastis – Kernavėje privalomi archeologiniai tyrimai. Vykdant projektą, šiame miestelyje buvo galimybė prie vandentiekio tinklų prijungti 114 būstų, prie nuotekų tinklų – 110 būstų. Norint prisijungti, 80 sklypų savininkams būtina atlikti archeologinius tyrimus. Kituose sklypuose galima prisijungti bet kada, jei yra parengtas prisijungimo projektas. Kaip teigė įmonės apskaitininkė Lina Dambrauskienė, iki šių metų pradžios buvo parengti 99 tokie projektai, pusei jų (49) būtini archeologiniai tyrimai. Bėda, kad šie ne tik užtrunka, bet ir yra brangūs – iš norinčių prisijungti buvo prašoma iki 500 litų už ištirtą metrą. Radus kokį archeologinį radinį, darbų apimtis didėja, taigi daugėja tiriamų metrų, tuo pačiu – auga tyrimų kaina.
Apskaitininkės pateiktais duomenimis, iki 2014 metų gruodžio 31 dienos prie naujų tinklų Kernavėje prisijungė 30 būstų, tačiau iš jų tik 9 reikėjo atlikti archeologinius tyrimus.
Kalbėdami apie būtinybę vartotojus prijungti prie naujų tinklų, aukšti valdininkai užsimena, kad viena pagrindinių šių projektų įgyvendinimo sąlygų, su kuria sutiko savivaldybės, buvo ta, jog prie nutiestų tinklų turi prisijungti atitinkamas gyventojų skaičius. Baiminamasi, kad neįvykdžius minėtos sąlygos, gali tekti grąžinti projektams suteiktus europinius pinigus. Tiesa, kai kurie teisininkai tokias kalbas kritikuoja, tačiau naujus tinklus eksploatuojančioms įmonėms ne lengviau: mažėjant vartotojų, mažėja ir pajamų už parduodamą vandenį bei nuotekų šalinimą. Kaip prisipažino Kęstutis Vaškevičius, pernai dėl vartotojų mirčių rajone buvo nutrauktos 22 sutartys, o kiek yra butų, namų, kuriuose niekas negyvena – vandens nenuperkama, o įmonei atitenka (jei kas sumoka) tik kas mėnesį skaičiuojamas maždaug pusantro euro pardavimo mokestis, skirtas abonentinei tarnybai išlaikyti.
Tačiau didžiausia kliūtimi vartotojams prisijungti prie tinklų Kęstutis Vaškevičius laiko tai, kad žmonės kol kas randa kitų būdų gauti vandens, šalinti nuotekas:
- Natūralu, kad yra vartotojų, kurie vandenį ima iš tvenkinio, nuosavo gręžinio ar šulinio. Tačiau kaip jie šalina nuotekas? Puikiai numanome, kad dar yra nemažai tokių vartotojų, kurie kanalizaciją išveda į griovį ar pašlaitę, į atliekų duobę pila mikroorganizmų, kurie suskaido tirštąsias nuotekas, o patį vandenį išsiurbia ir išlaisto savo sklype. Yra ir tokių, kurie naudojasi nelegaliai veikiančių nuotekų vežėjų paslaugomis. Situaciją stebime, įsivaizduojame mastus. Kadangi nesame kontroliuojanti institucija, galime tik spėlioti, kur visa tai yra išpilama, išlaistoma. Rezultatas akivaizdus: turėdamas kad ir tokią alternatyvą, dažnas gyventojas ateičiai nukelia tą dieną, kai bus priverstas prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų.
Vadovaudamiesi pernai rudenį įsigaliojusiu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu ir 2013 metų gegužę patvirtintomis Širvintų rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklėmis, vandentiekininkai neprisijungusiems gyventojams išsiuntinėjo pranešimus, kad jie ne vėliau kaip per 1 metus nuo šio pranešimo gavimo savo valdomame sklype įrengtus nuotekų tinklus prijungtų prie atsiradusio centralizuoto nuotekyno.
- Dalį tų pranešimų išdalijome pasirašytinai, tiems, kas atsisakė pasirašyti, – siųsime registruotu paštu, – sakė Kęstutis Vaškevičius.
Jis pripažino, kad centralizuotų nuotekų tinklų įrengimas žmogui dar nėra prievolė prisijungti prie bendrų tinklų, jei jis savo nuotekas tvarko taip, kaip reikalauja galiojantys teisės aktai, tarp jų ir sausio 9-ąją Aplinkos ministro patvirtintas Nuotekų kaupimo rezervuarų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašas. Deja, patirtis sako, kad civilizuotas individualus nuotekų tvarkymas kol kas prieinamas nedaugeliui, pirmiausia todėl, kad tvarkant nuotekas yra privaloma griežta apskaita, taip pat tai brangiai kainuoja. Štai iš Kernavėje patvirtintų 99 prisijungimo projektų vos keliuose buvo nurodyta, kad vartotojai turi įsirengę vietinius nuotekų valymo įrenginius.
Už nuotekų išleidimą pažeidžiant įstatymus yra numatyta administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda gyventojams nuo 28 iki 57 eurų, o nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai šis yra būtinas, nuotekų išleidimas į drenažo sistemas užtraukia gyventojams baudą nuo 115 iki 579 eurų.
- Galiu pasakyti, kad jau šį mėnesį sudaryta speciali komisija pradės tikrinti, kaip žmonės tvarko nuotekas. Patariu žmonėms neberizikuoti ir kuo greičiau apsispręsti, – informavo UAB „Širvintų vandenys“ vadovas Kęstutis Vaškevičius.
Gintaras Bielskis
Įgyvendinant europinį projektą Kernavėje buvo įrengti nuotekų valymo įrenginiai, tačiau pasinaudoti jais gyventojai neskuba.

Įgyvendinant europinį projektą Kernavėje buvo įrengti nuotekų valymo įrenginiai, tačiau pasinaudoti jais gyventojai neskuba.

Praėjusią savaitę šalies žiniasklaida pastebėjo, kad, savivaldybėms skubant iki metų vidurio įgyvendinti milijonus eurų kainuojančius vandentvarkos projektus, valdininkai piniginėmis baudomis ėmė bauginti žmones, nesutinkančius savo lėšomis nutiesti vandentiekio ir nuotekų linijų nuo sklypo ribos iki namo. Skaityti daugiau »

Norom nenorom teks pratintis gyventi civilizuotai

Norom nenorom teks pratintis gyventi civilizuotai
Visoje Lietuvoje, neišskiriant ir mūsų rajono, vykdomi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros projektai, kuriuos remia Europos Sąjungos struktūriniai fondai, sudaro sąlygas žmonėms gyventi civilizuotai, neteršiant gamtos. Nors Lietuva pagal Europos Komisijos vertinimus kartu su Čekija, Vengrija ir Slovakija įvardyta kaip viena tarp geriausiai nuotekas tvarkančių Europos Sąjungos valstybių, tačiau problema egzistuoja. Iki šiolei tie gyventojai, kurie nėra prisijungę prie centralizuotų tinklų, kaupia nuotekas tam skirtose duobėse ir paskui naudojasi nuotekų išvežimo (asenizacijos) paslauga arba paprasčiausiai nuleidžia į griovius, palaukes ar upelius… Tokie dalykai civilizuotame pasaulyje apskritai nesuvokiami – juk neužtikrinamos elementarios higienos sąlygos, teršiama aplinka, o ir patiems žmonėms dideli rūpesčiai bei nepatogumai.
Tiesa, ir įvykdžius milijonus kainuojančius projektus, nutiesus dešimtis kilometrų vandentiekio ir nuotekų tinklų, padėtis nesikeičia taip greitai, kaip norėtųsi. Gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, prie nuotekų tinklų jungiasi vangiai, dažniausiai motyvuodami tuo, kad jiems esą per brangu.
UAB „Širvintų vandenys“ duomenimis, 2014 metais prie tinklų prisijungė 255 gyventojai (prie nuotekų tinklų – 227, prie vandentiekio tinklų – 253). Mieste prie vandentiekio tinklų prisijungė 104 gyventojai, kaimo vietovėse – 149. Prie nuotekų tinklų mieste prisijungė 80 gyventojų, kaime – 147 gyventojai. Dėl mirčių ir migracijos 2014 metais nuo tinklų atsijungė 48 gyventojai.
Iš viso prie tinklų yra prisijungę 10 087 rajono gyventojai ir 107 įmonės.
Vadovaujantis Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1-152 patvirtintų Širvintų rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių 16 punktu, „atsiradus centralizuotam nuotakynui, ne vėliau kaip per vienerius metus objekto savininkas privalo savo valdomame sklype įrengtus nuotekų tinklus prijungti prie centralizuoto nuotakyno“. Be to, seniūnijos privalo informuoti vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkus ir naudotojus apie prievolę sudaryti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį ir saugoti apmokėjimą už suteiktas paslaugas patvirtinančius dokumentus, kad paskui tikrintojams galėtų parodyti ir įrodyti, jog neteršia nei savo daržo, nei gamtos.
Atsakingai ir ūkiškai tvarkytis neturinčius galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų įpareigoja ir 2014 m. lapkritį įsigaliojęs Seimo priimtas naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Jis numato, kad individualiai nuotekas tvarkyti pasirinkę gyventojai turi sudaryti viešąsias sutartis su geriamąjį vandenį tiekiančiomis ir nuotekas tvarkančiomis įmonėmis. Svarbu ne tik užtikrinti, kad nuotekų įrenginiai būtų tinkamai prižiūrimi ir naudojami, bet ir kad nuotekų valymo metu susidarančios atliekos būtų išvežamos reguliariai.
Neseniai Aplinkos ministras patvirtino Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašą. Jo reikalavimų privalu laikytis naudojant ir planuojant įrengti nuotekų kaupimo rezervuarus ir septikus.
Nuo šiol galės būti įrengiami tik tokie septikai, kurių eksploatacinių savybių pastovumas patikrintas darniųjų standartų nustatyta tvarka. Jų gamintojas ar tiekėjas privalės turėti tai patvirtinančius dokumentus. Nuotekų kaupimo rezervuarai turi būti sandarūs ir tokio tūrio, kad nuotekų nereikėtų išvežti dažniau kaip kartą per 7 dienas.
Vienas aktualiausių reikalavimų nuotekų kaupimo rezervuarų savininkams ir naudotojams – periodiškai tikrinti rezervuarų sandarumą, kad nuotekos, kuriose yra įvairių buitinės chemijos sudedamųjų dalių, nepatektų į aplinką, gruntinius ir paviršinius vandenis.
Taigi, rūpesčių nemažai, atsakomybė didelė, tad geriausia išeitis – kur tik yra sąlygos, jungtis prie centralizuotų tinklų. Dėl to visiškai suprantamas Motiejūnų kaimo gyventojų apmaudas, kad iš jų gyvenvietėje Savivaldybės vykdomo projekto „Motiejūnų kaimo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų įrengimas“ „išgaravo“ nuotekų tinklų įrengimas, nors, kaip jau ne kartą rašėme, ir buvo numatyta įrengti 2400 m ilgio kanalizacijos tinklus, pastatyti nuotekų valymo įrenginius…
„Širvintų krašto“ informacija
Visoje Lietuvoje, neišskiriant ir mūsų rajono, vykdomi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros projektai, kuriuos remia Europos Sąjungos struktūriniai fondai, sudaro sąlygas žmonėms gyventi civilizuotai, neteršiant gamtos. Nors Lietuva pagal Europos Komisijos vertinimus kartu su Čekija, Vengrija ir Slovakija įvardyta kaip viena tarp geriausiai nuotekas tvarkančių Europos Sąjungos valstybių, tačiau problema egzistuoja. Iki šiolei tie gyventojai, kurie nėra prisijungę prie centralizuotų tinklų, kaupia nuotekas tam skirtose duobėse ir paskui naudojasi nuotekų išvežimo (asenizacijos) paslauga arba paprasčiausiai nuleidžia į griovius, palaukes ar upelius… Tokie dalykai civilizuotame pasaulyje apskritai nesuvokiami – juk neužtikrinamos elementarios higienos sąlygos, teršiama aplinka, o ir patiems žmonėms dideli rūpesčiai bei nepatogumai. Skaityti daugiau »

„Komisija yra formuojama…“

UAB „Širvintų vandenys“ vadovas Kęstutis Vaškevičius: „Reikia, kad komisija dirbtų, o nebūtų tik popieriuje.“

UAB „Širvintų vandenys“ vadovas Kęstutis Vaškevičius: „Reikia, kad komisija dirbtų, o nebūtų tik popieriuje.“

Įmonė „Širvintų vandenys“ baigė įgyvendinti projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kernavėje, Širvintų mieste ir Širvintų kaime“. Bendra projekto vertė siekė per 14,7 milijonų litų, iš kurių didžioji dauguma skirta iš Europos Sąjungos lėšų. Prie projekto savo lėšomis reikėjo prisidėti Savivaldybei ir įmonei „Širvintų vandenys“. Paimtą paskolą reikės pradėti atidavinėti jau nuo 2016 metų. Tam, kad įmonei atsipirktų įdėti į projektą pinigai, reikėtų skatinti gyventojus jungtis prie naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Apie šias ir kitas problemas sutiko pasikalbėti UAB „Širvintų vandenys“ vadovas Kęstutis Vaškevičius.

- Gal galite plačiau papasakoti apie visą prisijungimo prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų mechanizmą?

- Pirmiausia reikalingas prisijungimo prie centralizuotų nuotekų įvado projektas. Tai – nesudėtingas statinys, kuriam pakanka ir supaprastinto projekto. „Širvintų vandenys“ taip pat juos gali parengti. Tokio projekto kaina – 150 Lt. Skaityti daugiau »

Kas tinka įmonei, netinka vienkiemio močiutei…

Negi čia Gelvės upelio ištakos?..

Negi čia Gelvės upelio ištakos?..

Gegužės mėnesį vykusiame Širvintų savivaldybės tarybos posėdyje nemažai diskusijų sukėlė klausimas dėl Širvintų rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo. Pagal šias taisykles būtų nustatoma, kaip tvarkyti kaupimo rezervuaruose susidarančias nuotekas. Savaime aišku, jog taisyklės, kurios realiai sumažintų neigiamą poveikį aplinkai, padėtų laikytis visuomenės sveikatos saugos reikalavimų, reikalingos. Jų turėtų paisyti visi Širvintų rajono gyventojai bei visos įmonės.

Jau pačioje diskusijų pradžioje nemažą sumaištį sukėlė tarybos narys liberalcentristas Kęstutis Pakalnis. Pasak tarybos nario, reikia susitvarkyti su tuo ūkiu, kokį jau turime, nes žmonės nesijungia prie sistemų (turėta galvoje tas teritorijas, kuriose jau yra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklai). O klausimą apie kitas nuotekas nagrinėti esą dar per anksti… Po Kęstučio Pakalnio kalbos tarybos narius labai nustebino „Širvintų vandenys“ direktoriaus Kęstučio Vaškevičiaus pareiškimas, kad projekto pavadinime, matyt, įsivėlė klaida ir išties vietoj žodžio „nėra“ turėtų būti žodis „yra“. Pasidarė nebeaišku, apie ką išvis kalbama. Buvo siūlyta žodį „nėra“ pakeisti arba visai jį išmesti iš teksto (tada taisyklės galiotų visiems). Gal tarybos narius bandyta sąmoningai suklaidinti? Diskusijas užbaigė posėdyje dalyvavęs Vyriausybės atstovas: „Jeigu pastabos nebuvo registruotos prieš 24 valandas, tai dabar turime kalbėti apie esamą projektą. Jį galima arba priimti, arba ne.“ Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Širvintų parapija

Web ir SEO sprendimai

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar per rengiamą akciją „Džiugios Kalėdos“ aukosite dovanėlių, kurios bus įteiktos nepasiturinčiose šeimose augantiems rajono vaikučiams?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Židiniai
Kreditas
Plytelės
Buitinė technika namams
Pigūs baldai
Vertimai iš anglų
Lagaminai
Microblading
NeoLife vitaminai
Įmonių steigimas
Optimizavimas paieškos sistemoms

  
Statistika
Dabar svetainėje: 17 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.