Netvarkingai šalinantys nuotekas jau gali ruoštis tikrintojų vizitui
Praėjusią savaitę šalies žiniasklaida pastebėjo, kad, savivaldybėms skubant iki metų vidurio įgyvendinti milijonus eurų kainuojančius vandentvarkos projektus, valdininkai piniginėmis baudomis ėmė bauginti žmones, nesutinkančius savo lėšomis nutiesti vandentiekio ir nuotekų linijų nuo sklypo ribos iki namo.
„Nors teisininkai ramina, kad gyventojams, turintiems legalius šulinius ir tvarkantiems nuotekas neteršiant aplinkos, baimintis vietos valdžios atstovų grasinimų nėra jokio pagrindo, tai dar nereiškia, kad žmonėms neteks minti teismų slenksčių, jei valdininkai savaip interpretuos įstatymus,“ – rašė „Lietuvos žinios“.
Pradėjus įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus vandentvarkos projektus, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimo bei rekonstrukcijos darbų buvo atlikta ir Širvintų rajone. Pirmajame etape Širvintų mieste, Kabaldoje, buvo nutiesta per 16 km naujų ir rekonstruota 1,73 km senų nuotekų tinklų, taip pat nutiesta beveik 15,5 km naujų vandentiekio tinklų. Širvintų savivaldybės administracija uždarajai akcinei bendrovei „Širvintų vandenys“ perdavė turto daugiau kaip už 14 mln. litų.
Antrajame etape, kurio projekto vykdymo vertė siekė 16,88 mln. litų, Širvintų mieste ir Širvintų kaime buvo nutiesta beveik 12 km vandentiekio ir per 13 km nuotekų tinklų. Dar beveik 9,5 km nuotekų tinklų ir beveik 9 km vandentiekio tinklų buvo nutiesta Kernavėje.
Dabar valdininkai reikalauja, kad iki šių metų galo prie šių tinklų būtų prijungti visi galimi vartotojai, kurie to dar nepadarė. UAB „Širvintų vandenys“ vadovas Kęstutis Vaškevičius sutinka, kad tai padaryti bus labai sunku. Šiuo metu prie renovuotų ir naujai nutiestų tinklų yra prisijungę apie 60 proc. galimų vartotojų.
– Yra įvairių priežasčių, kodėl ne visi vartotojai dar prisijungė prie tinklų, – sako Kęstutis Vaškevičius. – Manau, kad nemaža problema vis dėlto yra tai, jog žmonės tam neturi sukaupę pinigų. Šiuo metu „Širvintų vandenys“ už atliktus prijungimo darbus iš vartotojų prašo po 16 eurų už vieną metrą, jei prievadas ilgesnis nei 15 metrų (palyginimui galima pasakyti, kad analogiškoje situacijoje Radviliškio rajone prašoma dvigubai daugiau – Red. past.). Kai prijungimo linija trumpesnė, dėl kainos su vartotoju tariamasi, tačiau skirtumas nėra didelis. Kadangi rajone gyvena nemažai pensinio amžiaus, mažas pajamas gaunančių vartotojų, tenka ieškoti įvairių galimybių, juos įtikinėti, kad prisijungti yra naudinga ir dėl finansinių priežasčių. Sakykime, per mėnesį išleidžiant 3 kub. m nuotekų į išsėmimo duobę, jų išvežimas į valymo įrenginius kainuoja 18,98 euro, o, išleidus tokį pat kiekį į nuotekų tinklus, tektų sumokėti tik 5,08 euro. Taigi per metus galima sutaupyti 173,77 euro, kiek kartais paprašoma sumokėti už prijungimo darbus.
Anot Kęstučio Vaškevičiaus, įmonė yra sudariusi galimybę už prijungimą sumokėti ir dalimis, svarbu tik, kad žmonės suprastų tikrąją naudą. Deja, mažėjant gyventojų, didėjant emigracijai, rajone atsiranda vis daugiau laikinai ištuštėjusių namų, negyvenamų butų, kurių paveldėtojai ar savininkai galimybę prisijungti prie tinklų bent kol kas atideda ateičiai, kai kurių savininkų rasti tiesiog nepavyksta.
Kita prisijungimą stabdanti priežastis – Kernavėje privalomi archeologiniai tyrimai. Vykdant projektą, šiame miestelyje buvo galimybė prie vandentiekio tinklų prijungti 114 būstų, prie nuotekų tinklų – 110 būstų. Norint prisijungti, 80 sklypų savininkams būtina atlikti archeologinius tyrimus. Kituose sklypuose galima prisijungti bet kada, jei yra parengtas prisijungimo projektas. Kaip teigė įmonės apskaitininkė Lina Dambrauskienė, iki šių metų pradžios buvo parengti 99 tokie projektai, pusei jų (49) būtini archeologiniai tyrimai. Bėda, kad šie ne tik užtrunka, bet ir yra brangūs – iš norinčių prisijungti buvo prašoma iki 500 litų už ištirtą metrą. Radus kokį archeologinį radinį, darbų apimtis didėja, taigi daugėja tiriamų metrų, tuo pačiu – auga tyrimų kaina.
Apskaitininkės pateiktais duomenimis, iki 2014 metų gruodžio 31 dienos prie naujų tinklų Kernavėje prisijungė 30 būstų, tačiau iš jų tik 9 reikėjo atlikti archeologinius tyrimus.
Kalbėdami apie būtinybę vartotojus prijungti prie naujų tinklų, aukšti valdininkai užsimena, kad viena pagrindinių šių projektų įgyvendinimo sąlygų, su kuria sutiko savivaldybės, buvo ta, jog prie nutiestų tinklų turi prisijungti atitinkamas gyventojų skaičius. Baiminamasi, kad neįvykdžius minėtos sąlygos, gali tekti grąžinti projektams suteiktus europinius pinigus. Tiesa, kai kurie teisininkai tokias kalbas kritikuoja, tačiau naujus tinklus eksploatuojančioms įmonėms ne lengviau: mažėjant vartotojų, mažėja ir pajamų už parduodamą vandenį bei nuotekų šalinimą. Kaip prisipažino Kęstutis Vaškevičius, pernai dėl vartotojų mirčių rajone buvo nutrauktos 22 sutartys, o kiek yra butų, namų, kuriuose niekas negyvena – vandens nenuperkama, o įmonei atitenka (jei kas sumoka) tik kas mėnesį skaičiuojamas maždaug pusantro euro pardavimo mokestis, skirtas abonentinei tarnybai išlaikyti.
Tačiau didžiausia kliūtimi vartotojams prisijungti prie tinklų Kęstutis Vaškevičius laiko tai, kad žmonės kol kas randa kitų būdų gauti vandens, šalinti nuotekas:
– Natūralu, kad yra vartotojų, kurie vandenį ima iš tvenkinio, nuosavo gręžinio ar šulinio. Tačiau kaip jie šalina nuotekas? Puikiai numanome, kad dar yra nemažai tokių vartotojų, kurie kanalizaciją išveda į griovį ar pašlaitę, į atliekų duobę pila mikroorganizmų, kurie suskaido tirštąsias nuotekas, o patį vandenį išsiurbia ir išlaisto savo sklype. Yra ir tokių, kurie naudojasi nelegaliai veikiančių nuotekų vežėjų paslaugomis. Situaciją stebime, įsivaizduojame mastus. Kadangi nesame kontroliuojanti institucija, galime tik spėlioti, kur visa tai yra išpilama, išlaistoma. Rezultatas akivaizdus: turėdamas kad ir tokią alternatyvą, dažnas gyventojas ateičiai nukelia tą dieną, kai bus priverstas prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų.
Vadovaudamiesi pernai rudenį įsigaliojusiu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu ir 2013 metų gegužę patvirtintomis Širvintų rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklėmis, vandentiekininkai neprisijungusiems gyventojams išsiuntinėjo pranešimus, kad jie ne vėliau kaip per 1 metus nuo šio pranešimo gavimo savo valdomame sklype įrengtus nuotekų tinklus prijungtų prie atsiradusio centralizuoto nuotekyno.
– Dalį tų pranešimų išdalijome pasirašytinai, tiems, kas atsisakė pasirašyti, – siųsime registruotu paštu, – sakė Kęstutis Vaškevičius.
Jis pripažino, kad centralizuotų nuotekų tinklų įrengimas žmogui dar nėra prievolė prisijungti prie bendrų tinklų, jei jis savo nuotekas tvarko taip, kaip reikalauja galiojantys teisės aktai, tarp jų ir sausio 9-ąją Aplinkos ministro patvirtintas Nuotekų kaupimo rezervuarų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašas. Deja, patirtis sako, kad civilizuotas individualus nuotekų tvarkymas kol kas prieinamas nedaugeliui, pirmiausia todėl, kad tvarkant nuotekas yra privaloma griežta apskaita, taip pat tai brangiai kainuoja. Štai iš Kernavėje patvirtintų 99 prisijungimo projektų vos keliuose buvo nurodyta, kad vartotojai turi įsirengę vietinius nuotekų valymo įrenginius.
Už nuotekų išleidimą pažeidžiant įstatymus yra numatyta administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda gyventojams nuo 28 iki 57 eurų, o nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai šis yra būtinas, nuotekų išleidimas į drenažo sistemas užtraukia gyventojams baudą nuo 115 iki 579 eurų.
– Galiu pasakyti, kad jau šį mėnesį sudaryta speciali komisija pradės tikrinti, kaip žmonės tvarko nuotekas. Patariu žmonėms neberizikuoti ir kuo greičiau apsispręsti, – informavo UAB „Širvintų vandenys“ vadovas Kęstutis Vaškevičius.
Gintaras Bielskis
Įgyvendinant europinį projektą Kernavėje buvo įrengti nuotekų valymo įrenginiai, tačiau pasinaudoti jais gyventojai neskuba.
Praėjusią savaitę šalies žiniasklaida pastebėjo, kad, savivaldybėms skubant iki metų vidurio įgyvendinti milijonus eurų kainuojančius vandentvarkos projektus, valdininkai piniginėmis baudomis ėmė bauginti žmones, nesutinkančius savo lėšomis nutiesti vandentiekio ir nuotekų linijų nuo sklypo ribos iki namo. Skaityti daugiau »
