Norom nenorom teks pratintis gyventi civilizuotai
Visoje Lietuvoje, neišskiriant ir mūsų rajono, vykdomi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros projektai, kuriuos remia Europos Sąjungos struktūriniai fondai, sudaro sąlygas žmonėms gyventi civilizuotai, neteršiant gamtos. Nors Lietuva pagal Europos Komisijos vertinimus kartu su Čekija, Vengrija ir Slovakija įvardyta kaip viena tarp geriausiai nuotekas tvarkančių Europos Sąjungos valstybių, tačiau problema egzistuoja. Iki šiolei tie gyventojai, kurie nėra prisijungę prie centralizuotų tinklų, kaupia nuotekas tam skirtose duobėse ir paskui naudojasi nuotekų išvežimo (asenizacijos) paslauga arba paprasčiausiai nuleidžia į griovius, palaukes ar upelius… Tokie dalykai civilizuotame pasaulyje apskritai nesuvokiami – juk neužtikrinamos elementarios higienos sąlygos, teršiama aplinka, o ir patiems žmonėms dideli rūpesčiai bei nepatogumai.
Tiesa, ir įvykdžius milijonus kainuojančius projektus, nutiesus dešimtis kilometrų vandentiekio ir nuotekų tinklų, padėtis nesikeičia taip greitai, kaip norėtųsi. Gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, prie nuotekų tinklų jungiasi vangiai, dažniausiai motyvuodami tuo, kad jiems esą per brangu.
UAB „Širvintų vandenys“ duomenimis, 2014 metais prie tinklų prisijungė 255 gyventojai (prie nuotekų tinklų – 227, prie vandentiekio tinklų – 253). Mieste prie vandentiekio tinklų prisijungė 104 gyventojai, kaimo vietovėse – 149. Prie nuotekų tinklų mieste prisijungė 80 gyventojų, kaime – 147 gyventojai. Dėl mirčių ir migracijos 2014 metais nuo tinklų atsijungė 48 gyventojai.
Iš viso prie tinklų yra prisijungę 10 087 rajono gyventojai ir 107 įmonės.
Vadovaujantis Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1-152 patvirtintų Širvintų rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių 16 punktu, „atsiradus centralizuotam nuotakynui, ne vėliau kaip per vienerius metus objekto savininkas privalo savo valdomame sklype įrengtus nuotekų tinklus prijungti prie centralizuoto nuotakyno“. Be to, seniūnijos privalo informuoti vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkus ir naudotojus apie prievolę sudaryti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį ir saugoti apmokėjimą už suteiktas paslaugas patvirtinančius dokumentus, kad paskui tikrintojams galėtų parodyti ir įrodyti, jog neteršia nei savo daržo, nei gamtos.
Atsakingai ir ūkiškai tvarkytis neturinčius galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų įpareigoja ir 2014 m. lapkritį įsigaliojęs Seimo priimtas naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Jis numato, kad individualiai nuotekas tvarkyti pasirinkę gyventojai turi sudaryti viešąsias sutartis su geriamąjį vandenį tiekiančiomis ir nuotekas tvarkančiomis įmonėmis. Svarbu ne tik užtikrinti, kad nuotekų įrenginiai būtų tinkamai prižiūrimi ir naudojami, bet ir kad nuotekų valymo metu susidarančios atliekos būtų išvežamos reguliariai.
Neseniai Aplinkos ministras patvirtino Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašą. Jo reikalavimų privalu laikytis naudojant ir planuojant įrengti nuotekų kaupimo rezervuarus ir septikus.
Nuo šiol galės būti įrengiami tik tokie septikai, kurių eksploatacinių savybių pastovumas patikrintas darniųjų standartų nustatyta tvarka. Jų gamintojas ar tiekėjas privalės turėti tai patvirtinančius dokumentus. Nuotekų kaupimo rezervuarai turi būti sandarūs ir tokio tūrio, kad nuotekų nereikėtų išvežti dažniau kaip kartą per 7 dienas.
Vienas aktualiausių reikalavimų nuotekų kaupimo rezervuarų savininkams ir naudotojams – periodiškai tikrinti rezervuarų sandarumą, kad nuotekos, kuriose yra įvairių buitinės chemijos sudedamųjų dalių, nepatektų į aplinką, gruntinius ir paviršinius vandenis.
Taigi, rūpesčių nemažai, atsakomybė didelė, tad geriausia išeitis – kur tik yra sąlygos, jungtis prie centralizuotų tinklų. Dėl to visiškai suprantamas Motiejūnų kaimo gyventojų apmaudas, kad iš jų gyvenvietėje Savivaldybės vykdomo projekto „Motiejūnų kaimo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų įrengimas“ „išgaravo“ nuotekų tinklų įrengimas, nors, kaip jau ne kartą rašėme, ir buvo numatyta įrengti 2400 m ilgio kanalizacijos tinklus, pastatyti nuotekų valymo įrenginius…
„Širvintų krašto“ informacija
Visoje Lietuvoje, neišskiriant ir mūsų rajono, vykdomi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros projektai, kuriuos remia Europos Sąjungos struktūriniai fondai, sudaro sąlygas žmonėms gyventi civilizuotai, neteršiant gamtos. Nors Lietuva pagal Europos Komisijos vertinimus kartu su Čekija, Vengrija ir Slovakija įvardyta kaip viena tarp geriausiai nuotekas tvarkančių Europos Sąjungos valstybių, tačiau problema egzistuoja. Iki šiolei tie gyventojai, kurie nėra prisijungę prie centralizuotų tinklų, kaupia nuotekas tam skirtose duobėse ir paskui naudojasi nuotekų išvežimo (asenizacijos) paslauga arba paprasčiausiai nuleidžia į griovius, palaukes ar upelius… Tokie dalykai civilizuotame pasaulyje apskritai nesuvokiami – juk neužtikrinamos elementarios higienos sąlygos, teršiama aplinka, o ir patiems žmonėms dideli rūpesčiai bei nepatogumai.
Tiesa, ir įvykdžius milijonus kainuojančius projektus, nutiesus dešimtis kilometrų vandentiekio ir nuotekų tinklų, padėtis nesikeičia taip greitai, kaip norėtųsi. Gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, prie nuotekų tinklų jungiasi vangiai, dažniausiai motyvuodami tuo, kad jiems esą per brangu.
UAB „Širvintų vandenys“ duomenimis, 2014 metais prie tinklų prisijungė 255 gyventojai (prie nuotekų tinklų – 227, prie vandentiekio tinklų – 253). Mieste prie vandentiekio tinklų prisijungė 104 gyventojai, kaimo vietovėse – 149. Prie nuotekų tinklų mieste prisijungė 80 gyventojų, kaime – 147 gyventojai. Dėl mirčių ir migracijos 2014 metais nuo tinklų atsijungė 48 gyventojai.
Iš viso prie tinklų yra prisijungę 10 087 rajono gyventojai ir 107 įmonės.
Vadovaujantis Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1-152 patvirtintų Širvintų rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių 16 punktu, „atsiradus centralizuotam nuotakynui, ne vėliau kaip per vienerius metus objekto savininkas privalo savo valdomame sklype įrengtus nuotekų tinklus prijungti prie centralizuoto nuotakyno“. Be to, seniūnijos privalo informuoti vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkus ir naudotojus apie prievolę sudaryti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį ir saugoti apmokėjimą už suteiktas paslaugas patvirtinančius dokumentus, kad paskui tikrintojams galėtų parodyti ir įrodyti, jog neteršia nei savo daržo, nei gamtos.
Atsakingai ir ūkiškai tvarkytis neturinčius galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų įpareigoja ir 2014 m. lapkritį įsigaliojęs Seimo priimtas naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Jis numato, kad individualiai nuotekas tvarkyti pasirinkę gyventojai turi sudaryti viešąsias sutartis su geriamąjį vandenį tiekiančiomis ir nuotekas tvarkančiomis įmonėmis. Svarbu ne tik užtikrinti, kad nuotekų įrenginiai būtų tinkamai prižiūrimi ir naudojami, bet ir kad nuotekų valymo metu susidarančios atliekos būtų išvežamos reguliariai.
Neseniai Aplinkos ministras patvirtino Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašą. Jo reikalavimų privalu laikytis naudojant ir planuojant įrengti nuotekų kaupimo rezervuarus ir septikus.
Nuo šiol galės būti įrengiami tik tokie septikai, kurių eksploatacinių savybių pastovumas patikrintas darniųjų standartų nustatyta tvarka. Jų gamintojas ar tiekėjas privalės turėti tai patvirtinančius dokumentus. Nuotekų kaupimo rezervuarai turi būti sandarūs ir tokio tūrio, kad nuotekų nereikėtų išvežti dažniau kaip kartą per 7 dienas.
Vienas aktualiausių reikalavimų nuotekų kaupimo rezervuarų savininkams ir naudotojams – periodiškai tikrinti rezervuarų sandarumą, kad nuotekos, kuriose yra įvairių buitinės chemijos sudedamųjų dalių, nepatektų į aplinką, gruntinius ir paviršinius vandenis.
Taigi, rūpesčių nemažai, atsakomybė didelė, tad geriausia išeitis – kur tik yra sąlygos, jungtis prie centralizuotų tinklų. Dėl to visiškai suprantamas Motiejūnų kaimo gyventojų apmaudas, kad iš jų gyvenvietėje Savivaldybės vykdomo projekto „Motiejūnų kaimo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų įrengimas“ „išgaravo“ nuotekų tinklų įrengimas, nors, kaip jau ne kartą rašėme, ir buvo numatyta įrengti 2400 m ilgio kanalizacijos tinklus, pastatyti nuotekų valymo įrenginius…
„Širvintų krašto“ informacija
