Negi čia Gelvės upelio ištakos?..
Gegužės mėnesį vykusiame Širvintų savivaldybės tarybos posėdyje nemažai diskusijų sukėlė klausimas dėl Širvintų rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo. Pagal šias taisykles būtų nustatoma, kaip tvarkyti kaupimo rezervuaruose susidarančias nuotekas. Savaime aišku, jog taisyklės, kurios realiai sumažintų neigiamą poveikį aplinkai, padėtų laikytis visuomenės sveikatos saugos reikalavimų, reikalingos. Jų turėtų paisyti visi Širvintų rajono gyventojai bei visos įmonės.
Jau pačioje diskusijų pradžioje nemažą sumaištį sukėlė tarybos narys liberalcentristas Kęstutis Pakalnis. Pasak tarybos nario, reikia susitvarkyti su tuo ūkiu, kokį jau turime, nes žmonės nesijungia prie sistemų (turėta galvoje tas teritorijas, kuriose jau yra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklai). O klausimą apie kitas nuotekas nagrinėti esą dar per anksti… Po Kęstučio Pakalnio kalbos tarybos narius labai nustebino „Širvintų vandenys“ direktoriaus Kęstučio Vaškevičiaus pareiškimas, kad projekto pavadinime, matyt, įsivėlė klaida ir išties vietoj žodžio „nėra“ turėtų būti žodis „yra“. Pasidarė nebeaišku, apie ką išvis kalbama. Buvo siūlyta žodį „nėra“ pakeisti arba visai jį išmesti iš teksto (tada taisyklės galiotų visiems). Gal tarybos narius bandyta sąmoningai suklaidinti? Diskusijas užbaigė posėdyje dalyvavęs Vyriausybės atstovas: „Jeigu pastabos nebuvo registruotos prieš 24 valandas, tai dabar turime kalbėti apie esamą projektą. Jį galima arba priimti, arba ne.“
Opozicijos atstovas Remigijus Bonikatas pateikė klausimą apie Bagaslaviškio pieninės nuotekas, galimai leidžiamas į Gelvės upelį. Išeina, jog nepatvirtinus taisyklių, pieninė dar metus galės leisti gamybos atliekas į upelį? Geografijos pamokos metu Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos aštuntokai tyrinėjo Gelvės upelio ištakas. Upelis įteka į Gelvės ežerą. Iš tikrųjų bet kurio upelio ištakas nustatyti nelengva. Kolūkio laikais pievoje, per kurią teka upelis, buvo iškastas melioracijos griovys. Šiuo metu sunku nustatyti, kur yra upelio vaga, o kur dirbtinis kasinys. Esmė ta, jog visa ši sistema tarpusavyje jungiasi. Suradus vadinamąsias upelio ištakas (netoli miestelio gyvenamųjų namų), pastebėtas tvarkingai į betoną įmūrytas vamzdis, iš kurio tuo metu tekėjo juodos pamazgos. Tolyn besitęsiantis griovys buvo užpildytas balta, į varškę panašia medžiaga. Nesimatė nė gabalėlio švaraus vandens plotelio. Versija, kad nuotekos leidžiamos miestelio gyventojų – neįtikinamos. Pirmiausia, nėra jokios požeminės sistemos, jungiančios kurį nors namą su upeliu. Kita vertus, negi žmogus pils savos karvutės pieną į kanalizacijos vamzdį? Vietiniai gyventojai pasakojo, jog vos nenuskendo šuo ir telyčia.Gal gyvuliams pasirodė, jog tai kietas baltas gruntas ir bandė perbėgti. Deja, nesėkmingai… O kas žino, kas iš tikrųjų dugne guli?
Kiek laiko šios atliekos terš gamtą, kas jas privalo sutvarkyti?
Suprantama, jog Bagaslaviškio pieninėje nauji šeimininkai, kurie apie šią seną (tikrai ne vienerius metus besitęsiančią) problemą gal ir nežinojo. Juk yra net priežodis, kaip katę maiše pirko… Gal nežinojo ir tam tikros tarnybos? Juk, kaip sakoma, naivumui, kaip ir kvailumui, ribų nėra. Šiek tiek nuramino „Širvintų vandenys“ direktoriaus Kęstučio Vaškevičiaus pareiškimas, kad Širvintų rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Romualdas Sližauskas įpareigojo jų įmonę siurbti Bagaslaviškio pieninės nuotekas, kol problemą pieninė išspręs.
Kaip rašėme straipsnio pradžioje, nuotekų tvarkymo taisyklės yra reikalingos. Tik jos turi būti atsakingai parengtos, vadovaujantis sveiku protu. Taisyklės neturėtų likti vien žodžiais popieriuje, o atspindėti tikrovę. Jos neturėtų būti vienodai taikomos įmonei ir vienišai vienkiemio senelei, kuri vasarą nusipraususi išpila vandenį savo darže.
Pavyzdžiui, 27.1 punkte rašoma, kad nuotekų kaupimo rezervuare sukauptas nuotekas rekomenduojama išvežti ne rečiau kaip kartą per mėnesį. 30 punktas teigia, kad vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkai arba naudotojai privalo su nuotekų vežėju sudaryti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį. Ar nebus taip, kaip atsitiko su „Ecoservice“, kada žmogus turi mokėti kiekvieną mėnesį, nesvarbu – turi šiukšlių ar ne. O jeigu žmogus kaime kas mėnesį naudojasi bakterijomis, skirtomis kanalizacijai ir nuotekų valymui, o išvalytą vandenį išlaisto daržuose? Matyt, Savivaldybės administracija nusiteikusi rimtai finansiškai paremti įmonę „Širvintų vandenys“. Tik gaila, kad iš mūsų visų kišenės…
„Širvintų krašto“ informacija
ne
Jie iš vis galvoja ką daro, ar ne