Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad eglynus naikinančio vabalo – žievėgraužio tipografo (Ips typographus L.) populiacija, lyginant su tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu, išaugo dvigubai, o lyginant su 2021 metais – trigubai. Tokį pagausėjimą lėmė trejus metus pasikartojantys sausų ir kaitrių orų laikotarpiai, pernai rugpjūčio mėnesį vyravę ekstremaliai karšti ir sausi orai bei šių metų balandžio – birželio sausi ir saulėti orai.
Žievėgraužis tipografas yra ypač pavojingas miško kenkėjas. Lietuvoje iš visų miško kenkėjų jis gali padaryti didžiausią žalą. Šie vabalai apninka paprastąją eglę, retais atvejais – kitų rūšių egles, pušį, pocūgę, maumedį ir, maitindamiesi, išgraužia po jų žieve takus. Taip jie pažeidžia gyvybiškai svarbius audinius, kuriais medis apsirūpina maisto medžiagomis.
Kiek tai aktualu Širvintų rajonui?
VMT tvarkomos apskaitos duomenimis, 2020 metų pradžioje Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje buvo 5839 privačių miškų plotai, kuriuos valdė 5792 savininkai. Šie skaičiai pateikti vadovaujantis Nekilnojamojo turto registru.
Iš viso rajone buvo beveik 12 370 ha privačių miškų, o vidutinis privataus miško sklypo dydis sudarė 2,12 ha.
Daugiausia suskaičiuota miško plotų, kurių dydis neviršijo 1 ha. Tokių Širvintų rajone buvo 2734. Po jų – sklypai nuo 1 iki 2 ha, kurių mūsų rajono savivaldybėje suskaičiuota 1943.
Sklypų skaičius mažėjo atsižvelgiant į jų dydį: 3-5 ha sklypų suskaičiuota 601, 5-10 ha – 390, 10-20 ha – 140, daugiau kaip 20 ha – 31.
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, Vilniaus apskritis pagal miškingumą (44,2 proc.) 2022 metais nusileido tik Alytaus apskričiai (49,3 proc.).
Vilniaus apskrityje miškingiausias yra Švenčionių rajonas, kur miškai sudaro 60,6 proc. teritorijos. Trakų rajono savivaldybėje miškai užima beveik tiek pat (50,2 proc.), Šalčininkų rajone jų dalis siekai 49,1 proc., Vilniaus rajone – 42 proc.
Gaila, bet ir Vilniaus mieste miškingumas (34,1 proc.) yra didesnis nei Širvintų bei Elektrėnų savivaldybėse (po 33,7 proc.). Mažiausiai miškų (33,1 proc.) yra Ukmergės rajone.
Nors pagal miškingumą Širvintų rajonas atsilieka nuo didesnės dalies savivaldybių, jis faktiškai atitinka šalies vidurkį (33,8 proc.). Nors pamažu, bet miškingumas Lietuvoje, kaip ir Širvintų rajono savivaldybėje, didėja – per dešimtmetį jis išaugo po pusę procento.
Šalyje miškų daugiausia Druskininkų ir Varėnos savivaldybėse (jų dalis viršija 69 proc.), o mažiausiai miškų, neskaičiuojant didžiųjų miestų, yra Vilkaviškio rajone (10,9 proc.). Tarp apskričių „plikiausia“ Marijampolės apskritis, kur miškingumas sudaro vos 22 proc..
Pasak Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, pagausėjimas nustatytas vykdant kasmetinę žievėgraužio tipografo stebėseną. 2023 m. birželio 20 – 22 dienomis buvo atlikta į gaudykles pakliuvusių šių skraidančių vabalų trečioji apskaita. Absoliučiai daugiausiai žievėgraužio tipografo vabalų sugauta Raseinių regiono miškuose, mažiausiai – Tauragės ir Šilutės. Bendras žievėgraužio tipografo skaitlingumas padidėjo visuose regionuose, kuriuose vykdoma stebėsena. Labiausiai kenkėjų pagausėjo Telšių, Anykščių ir Raseinių regionuose. Juose vidutiniškai sugauta net tris kartus daugiau vabalų, nei pernai. Daugiau nei dvigubai žievėgraužio tipografo populiacija išaugo vienuolikoje regionų.
Širvintų rajonas priskiriamas didžiajai daliai šalies, kur fiksuojama labai gausi topografo populiacija, tačiau atskirose šalies teritorijose ji ypač gausi ar net ekstremaliai gausi.
VMT pateikiamais duomenimis, Valstybinės miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio, kuriam priklauso ir mūsų savivaldybės teritorijoje esantys miškai, vienoje gaudyklėje sugauta vidutiškai 13 226 vabalų.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite birželio 30 d. laikraščio numeryje.
