Sėdime ant brangiai įsigyto kuro kalno, užuot dabar jį pirkę daug pigiau

Sėdime ant brangiai įsigyto kuro kalno, užuot dabar jį pirkę daug pigiau
Susipažinusi su situacija Savivaldybės valdomoje įmonėje UAB „Širvintų šiluma“, tuomet dar laikinoji rajono merė Živilė Pinskuvienė teigė pastebėjusi esant nemažai aplaidumo ir neūkiškumo. Jos nuomone, pasiekus, kad įmonė dirbtų skaidriai ir laikydamasi šilumos ūkį reglamentuojančių įstatymų, įmanoma, kad rajono gyventojams šiluma atpigtų.
Išgirdę tai, politiniai oponentai subruzdo. Jų nuomone, politikė žarsto priešrinkiminius pažadus, kadangi anuometinio mero pavaduotojo Andriaus Jozonio tėvo vadovaujama šilumininkų įmonė atseit ir taip dirba puikiai, šilumos kaina pas mus yra viena mažiausių šalyje, o ją dar labiau mažinti nėra jokių „teorinių ir praktinių“ galimybių.
Šiuo metu įmonei laikinai vadovaujantis direktoriaus pavaduotojas Raimondas Ragauskas mano, kad įmonės veiklai optimizuoti buvo išnaudotos ne visos galimybės, būta neūkiškų sprendimų.
Ir nespecialistas pasakys, kad pagaminamos šilumos energijos savikainą labiausiai lemia kaina, už kurią buvo perkamas kuras. Tiesa, ta kaina nėra fiksuota, priklauso nuo biokuro pasiūlos ir paklausos, pristatymo sąlygų ir dar kelių dalykų, net nuo plika akimi nematomų veiksnių, kurie, dirbant neskaidriai, leidžia šią kainą išpūsti.
Mūsų turimais duomenimis, 2014 metų birželio – spalio mėnesiais UAB „Širvintų šiluma“ už biokurą (skiedras) vidutiniškai mokėjo po 525,98 Lt (152,37 Eur) už toną naftos ekvivalento. Per penkis praėjusių metų mėnesius šilumininkai nupirko  per 15 tūkst. kietmetrių (10,3 tūkst. tonų) biokuro, kurio kiekis, skaičiuojant naftos ekvivalentu, sudarė per 25 tūkst. tonų. Tokiais tempais perkant susidarė situacija, kad vasaros pradžioje UAB „Širvintų šiluma“ dar turėjo kuro atsargų maždaug už 100 tūkst. eurų. Dalis jo jau ne vienerius metus sandėliuojama pastogėje, dalis – po atviru dangumi.
– Įmonė turi sukaupusi daug daugiau kuro, nei yra nustatytas būtinas rezervas –  šaltuoju laikotarpiu kūrenti 10 dienų, – pripažino Raimondas Ragauskas. – Abejoju, ar vertėjo tiek jo kaupti, kai įmonė procesų modernizavimui iš banko yra paėmusi paskolų.
Trumpai tariant, užuot savo lėšas investavusi į rajono katilinių modernizavimą ar skyrusi paimtoms paskoloms grąžinti, įmonė pirko ir savo teritorijoje pylė kalnus skiedrų, dalis kurių bus sudeginta tik pradėjus naująjį šildymo sezoną. Taip „įšaldžiusi“ milžiniškus pinigus, įmonė beldėsi į banko duris ir prašė paskolinti pinigų, mat atliekamų – neturėjo.
Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė įtaria, kad tada kaupdama tokias dideles biokuro atsargas, UAB „Širvintų šiluma“ prarado nemažai pinigų. Su ja galima būtų sutikti.
Anot Raimondo Ragausko, kietojo kuro įsigijimą ir apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose „daug vietos fantazijoms nėra“, jei šios tvarkos laikomasi ir tai kontroliuojama. Pagal galiojančią tvarką, 2014 metais šilumininkai privalėjo ne mažiau kaip 10 proc. biokuro įsigyti per „Balt pool“ – energijos išteklių biržą. Šiais metais taip įsigyjamo biokuro kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip pusę, o nuo kitų metų visas kuras bus perkamas tik per biržą. Perkant tokiu būdu, faktiškai nebelieka galimybės neskaidriems susitarimams.
Neseniai „Širvintų šiluma“ pabandė dalį kuro nusipirkti biržoje. Biokuro pirkta savaitei. Rezultatas iškalbingas: už toną naftos ekvivalento biokuro buvo sumokėta po 105 Eur – beveik 50 Eur pigiau, nei vidutiniškai buvo mokama biokuro tiekėjams 2014 metų birželio-spalio mėnesiais. Apskritai pagal naujausius birželio 30-osios duomenis, Vilniaus apskrityje tona naftos ekvivalento skiedrų biržoje pigiausiai buvo parduota po 101 Eur.
Bent kurį laiką kainos gali dar labiau mažėti. Taip leidžia įtarti faktas, jog šių metų gegužę biokuro pasiūla biržoje paklausą viršijo daugiau nei 7 kartus.
Mūsų žiniomis, per metus UAB „Širvintų šiluma“ kurui įsigyti išleidžia apie 1,5 mln. litų. Jei šie skaičiai teisingi, tarp pernai tiekėjams mokėtos ir čia paminėtos dabartinės „Balt pool“ kainos, nekukliais paskaičiavimais, santykinai susidarytų apie pusės milijono litų skirtumas.
Žinoma, galima paprieštarauti, kad taip kategoriškai vertinti nereikėtų, juk tuomet būta aukštesnių biokuro kainų. Tokių prieštarautojų norėtųsi paklausti: ar tai kaip tik neįrodo, jog sprendimai brangiai nupirkti kalnus skiedrų ir jas kaupti ateičiai buvo ekonomiškai klaidingi? Skiedrų kainos krito, o mes štai sėdime ant kalnų labai brangaus kuro ir džiūgaujame, kad galime pasigirti viena mažiausių šilumos kainų šalyje. Tik ar ilgai taip darysime. Net jei biokuro kainos vėl pakils, kaip įvertinti sukauptų skiedrų sandėliavimo, tvarkymo, pristatymo į katilinę išlaidas, kaip užtikrinti teisingą jų apskaitą?
Raimondo Ragausko įsitikinimu, pigesnio kuro paieška ir tiekimo kaštų mažinimas būtų pagrindinis kelias, kuriuo turėtų eiti įmonė. Šiuo metu įmonė išleidžia nemažai lėšų nupirktam kurui sandėliuoti ir jį patiekti į katilinę. Atsisakius „kaupimo manijos“, atsirastų galimybių tiksliai jo apskaitai, suvartojimo kontrolei, svarbiausia – atpigtų kuro kelias nuo tiekėjo iki pakuros.
Živilė Pinskuvienė su juo sutinka ir apgailestauja, kad dėl ekonomiškai nenaudingų senojo vadovo veiksmų šilumininkų įmonė dabar priversta vaikščioti atkišusi ranką.
– Pusės milijono litų skirtumas, kuris susidaro tarp tada sumokėtos ir dabartinės biokuro kainos, verčia susimąstyti, ar tuometinei įmonės vadovybei nebuvo naudinga taip elgtis, juo labiau ž perkant ne biržoje, o viešųjų pirkimų būdu, kuriuose esama daug erdvės manipuliacijoms. Manau, šilumininkams rinkodaros niuansai nebuvo naujiena, jie puikiai suprato, kad biokuro kaina rinkoje svyruoja, ypač pasibaigus šildymo sezonui ir sumažėjus jo paklausai. Tačiau buvo pasielgta priešingai – įmonė pirko kalnus brangaus biokuro, kai jo ir taip buvo sukaupta daugiau, nei reikia. Dėl ydingų sprendimų šiandien tenka ne tik kalbėti apie užprogramuotus nuostolius, bet ir ieškoti naujų resursų rajono katilinėms modernizuoti. Akivaizdu, kad maždaug pusė milijono litų, kuriuos įmonė permokėjo už biokurą, šiandien leistų įgyvendinti daug gerų sprendimų, – sakė rajono vadovė.
ŠK informacija
Nuotrauka iš archyvo
Metų metus sandėliuodami biokurą, šilumininkai „įšaldė“ milžiniškas lėšas, kurios 2012 metų spalį vos nenuplaukė dūmais kilus gaisrui sandėlyje. Tada net juokauta: „Jei prekių sandėlį nuo revizijos gali išgelbėti vagystė, kodėl nuo biokuro trūkumų negalėtų išgelbėti sandėlyje kilęs gaisras?“
Metų metus sandėliuodami biokurą, šilumininkai „įšaldė“ milžiniškas lėšas, kurios 2012 metų spalį vos nenuplaukė dūmais kilus gaisrui sandėlyje. Tada net juokauta: „Jei prekių sandėlį nuo revizijos gali išgelbėti vagystė, kodėl nuo biokuro trūkumų negalėtų išgelbėti sandėlyje kilęs gaisras?“

Metų metus sandėliuodami biokurą, šilumininkai „įšaldė“ milžiniškas lėšas, kurios 2012 metų spalį vos nenuplaukė dūmais kilus gaisrui sandėlyje. Tada net juokauta: „Jei prekių sandėlį nuo revizijos gali išgelbėti vagystė, kodėl nuo biokuro trūkumų negalėtų išgelbėti sandėlyje kilęs gaisras?“

Susipažinusi su situacija Savivaldybės valdomoje įmonėje UAB „Širvintų šiluma“, tuomet dar laikinoji rajono merė Živilė Pinskuvienė teigė pastebėjusi esant nemažai aplaidumo ir neūkiškumo. Jos nuomone, pasiekus, kad įmonė dirbtų skaidriai ir laikydamasi šilumos ūkį reglamentuojančių įstatymų, įmanoma, kad rajono gyventojams šiluma atpigtų.

Išgirdę tai, politiniai oponentai subruzdo. Jų nuomone, politikė žarsto priešrinkiminius pažadus, kadangi anuometinio mero pavaduotojo Andriaus Jozonio tėvo vadovaujama šilumininkų įmonė atseit ir taip dirba puikiai, šilumos kaina pas mus yra viena mažiausių šalyje, o ją dar labiau mažinti nėra jokių „teorinių ir praktinių“ galimybių.

Šiuo metu įmonei laikinai vadovaujantis direktoriaus pavaduotojas Raimondas Ragauskas mano, kad įmonės veiklai optimizuoti buvo išnaudotos ne visos galimybės, būta neūkiškų sprendimų.

Ir nespecialistas pasakys, kad pagaminamos šilumos energijos savikainą labiausiai lemia kaina, už kurią buvo perkamas kuras. Tiesa, ta kaina nėra fiksuota, priklauso nuo biokuro pasiūlos ir paklausos, pristatymo sąlygų ir dar kelių dalykų, net nuo plika akimi nematomų veiksnių, kurie, dirbant neskaidriai, leidžia šią kainą išpūsti.

Mūsų turimais duomenimis, 2014 metų birželio – spalio mėnesiais UAB „Širvintų šiluma“ už biokurą (skiedras) vidutiniškai mokėjo po 525,98 Lt (152,37 Eur) už toną naftos ekvivalento. Per penkis praėjusių metų mėnesius šilumininkai nupirko  per 15 tūkst. kietmetrių (10,3 tūkst. tonų) biokuro, kurio kiekis, skaičiuojant naftos ekvivalentu, sudarė per 25 tūkst. tonų. Tokiais tempais perkant susidarė situacija, kad vasaros pradžioje UAB „Širvintų šiluma“ dar turėjo kuro atsargų maždaug už 100 tūkst. eurų. Dalis jo jau ne vienerius metus sandėliuojama pastogėje, dalis – po atviru dangumi.

– Įmonė turi sukaupusi daug daugiau kuro, nei yra nustatytas būtinas rezervas –  šaltuoju laikotarpiu kūrenti 10 dienų, – pripažino Raimondas Ragauskas. – Abejoju, ar vertėjo tiek jo kaupti, kai įmonė procesų modernizavimui iš banko yra paėmusi paskolų.

Trumpai tariant, užuot savo lėšas investavusi į rajono katilinių modernizavimą ar skyrusi paimtoms paskoloms grąžinti, įmonė pirko ir savo teritorijoje pylė kalnus skiedrų, dalis kurių bus sudeginta tik pradėjus naująjį šildymo sezoną. Taip „įšaldžiusi“ milžiniškus pinigus, įmonė beldėsi į banko duris ir prašė paskolinti pinigų, mat atliekamų – neturėjo.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė įtaria, kad tada kaupdama tokias dideles biokuro atsargas, UAB „Širvintų šiluma“ prarado nemažai pinigų. Su mere galima būtų sutikti.

Anot Raimondo Ragausko, kietojo kuro įsigijimą ir apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose „daug vietos fantazijoms nėra“, jei šios tvarkos laikomasi ir tai kontroliuojama. Pagal galiojančią tvarką, 2014 metais šilumininkai privalėjo ne mažiau kaip 10 proc. biokuro įsigyti per „Balt pool“ – energijos išteklių biržą. Šiais metais taip įsigyjamo biokuro kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip pusę, o nuo kitų metų visas kuras bus perkamas tik per biržą. Perkant tokiu būdu, faktiškai nebelieka galimybės neskaidriems susitarimams.

Neseniai „Širvintų šiluma“ pabandė dalį kuro nusipirkti biržoje. Biokuro pirkta savaitei. Rezultatas iškalbingas: už toną naftos ekvivalento biokuro buvo sumokėta po 105 Eur – beveik 50 Eur pigiau, nei vidutiniškai buvo mokama biokuro tiekėjams 2014 metų birželio-spalio mėnesiais. Apskritai pagal naujausius birželio 30-osios duomenis, Vilniaus apskrityje tona naftos ekvivalento skiedrų biržoje pigiausiai buvo parduota po 101 Eur.

Bent kurį laiką kainos gali dar labiau mažėti. Taip leidžia įtarti faktas, jog šių metų gegužę biokuro pasiūla biržoje paklausą viršijo daugiau nei 7 kartus.

Mūsų žiniomis, per metus UAB „Širvintų šiluma“ kurui įsigyti išleidžia apie 1,5 mln. litų. Jei šie skaičiai teisingi, tarp pernai tiekėjams mokėtos ir čia paminėtos dabartinės „Balt pool“ kainos, nekukliais skaičiavimais, santykinai susidarytų apie pusės milijono litų skirtumas.

Žinoma, galima paprieštarauti, kad taip kategoriškai vertinti nereikėtų, juk tuomet būta aukštesnių biokuro kainų. Tokių prieštarautojų norėtųsi paklausti: ar tai kaip tik neįrodo, jog sprendimai brangiai nupirkti kalnus skiedrų ir jas kaupti ateičiai buvo ekonomiškai klaidingi? Skiedrų kainos krito, o mes štai sėdime ant kalnų labai brangaus kuro ir džiūgaujame, kad galime pasigirti viena mažiausių šilumos kainų šalyje. Tik ar ilgai taip darysime. Net jei biokuro kainos vėl pakils, kaip įvertinti sukauptų skiedrų sandėliavimo, tvarkymo, pristatymo į katilinę išlaidas, kaip užtikrinti teisingą jų apskaitą?

Tokių „piliakalnių“ UAB „Širvintų šiluma“ teritorijoje supilamas ne vienas. Jie stūkso ilgus mėnesius, juos merkia lietūs, gairina saulė. Kaip užtikrinti įsigyto biokuro apskaitą?

Tokių „piliakalnių“ UAB „Širvintų šiluma“ teritorijoje supilamas ne vienas. Jie stūkso ilgus mėnesius, juos merkia lietūs, gairina saulė. Kaip užtikrinti įsigyto biokuro apskaitą?

Raimondo Ragausko įsitikinimu, pigesnio kuro paieška ir tiekimo kaštų mažinimas būtų pagrindinis kelias, kuriuo turėtų eiti įmonė. Šiuo metu įmonė išleidžia nemažai lėšų nupirktam kurui sandėliuoti ir jį patiekti į katilinę. Atsisakius „kaupimo manijos“, atsirastų galimybių tiksliai jo apskaitai, suvartojimo kontrolei, svarbiausia – atpigtų kuro kelias nuo tiekėjo iki pakuros.

Živilė Pinskuvienė su tuo sutinka ir apgailestauja, kad dėl ekonomiškai nenaudingų senojo vadovo veiksmų šilumininkų įmonė dabar priversta vaikščioti atkišusi ranką.

– Pusės milijono litų skirtumas, kuris susidaro tarp tada sumokėtos ir dabartinės biokuro kainos, verčia susimąstyti, ar tuometinei įmonės vadovybei nebuvo naudinga taip elgtis, juo labiau – perkant ne biržoje, o viešųjų pirkimų būdu, kuriuose esama daug erdvės manipuliacijoms. Manau, šilumininkams rinkodaros niuansai nebuvo naujiena, jie puikiai suprato, kad biokuro kaina rinkoje svyruoja, ypač pasibaigus šildymo sezonui ir sumažėjus jo paklausai. Tačiau buvo pasielgta priešingai – įmonė pirko kalnus brangaus biokuro, kai jo ir taip buvo sukaupta daugiau, nei reikia. Dėl ydingų sprendimų šiandien tenka ne tik kalbėti apie užprogramuotus nuostolius, bet ir ieškoti naujų resursų rajono katilinėms modernizuoti. Akivaizdu, kad maždaug pusė milijono litų, kuriuos įmonė permokėjo už biokurą, šiandien leistų įgyvendinti daug gerų sprendimų, – sakė rajono vadovė.

ŠK informacija

Nuotraukos iš archyvo

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

19 Atsakymų į “Sėdime ant brangiai įsigyto kuro kalno, užuot dabar jį pirkę daug pigiau”

  1. turbulencija parašė:

    ruskas TV nueme nera ka ten ziuret

  2. tuciui parašė:

    tai kokio š…. tu dar žiūri kabelinę? gal jau laikas pereiti prie skaitmeninės televizijos- jei nežinai kaip, galiu patarti:)

  3. algimantas parašė:

    as tik del to ir balsavau ,kad pavalytu sav.sedincius po 30metu

  4. pastebėjimui parašė:

    reorganizacijos darbai neabejotinai savivaldybės biudžetui bus nuostolingi. O dirbant pagal buvusios valdžios sprendimus – nuostolių nebus. Čia tas pats, kaip Butkevičius, nors kritikuoja, bet jau trys metai nekeičia Kubiliaus mokesčių politikos

  5. pastebėjimas parašė:

    Laikas merei pasitvirtinti komandą ir pradėti reorganizacijos darbus. Atsirastų daug laisvų pinigų ir neliktų nepatenkintų „darbuotojų“.

  6. vadnasi parašė:

    kiek suprantu iš šio bei ankstesnių šiame laikraštyje skelbtų rašinių, tai merė nesigaudo akcijų rinkos procesuose

  7. tuciui parašė:

    Laikas naujajai merei pakabinti sia aferistų kompanija uz kiausiniu. Sedi sav. priklausanciame pastate ir tyciojasi is sirvintiskiu. ismesti nafik ju visa aparatura i gatve,gal tada akis parodys?

  8. tučiui parašė:

    Yra skundų rasymo specų, gal jie gali padeti?

  9. tutis parašė:

    zmones gerieji gal zinot kas kur ieskot tos stebuklingos sirvintu kabelines kokiu remontininku ar virsininku nes kokie tik ju numeriai yra prisiskambint neimanoma……ziuret televizoriu jau neimanoma vaizdas tragiskos kokybes,puse kanalu visiskai nebera ar cia reikia kreiptis i atitinkamas institucijas kurios gina vartotoju interesus ar dar kur…………………

  10. Vytas parašė:

    Su kuro pirkimu yra panašiai kaip su akcijų pirkimu – sunku atspėti kada geriau. Iki šiol skiedras biržoje pirkti neapsimokėjo, nes buvo žymiai brangiau. Apie tai buvo daug rašoma respublikinėje spaudoje. Jeigu nusprendėte rašyti straipsnius apie skiedrų pirkimą, tai nerašykite apie Živile, o pasidomėkite truputi daugiau apie šį dalyką.

  11. cheche parašė:

    Anekdotas:
    – Barmene, kiek kainuoja 200 gr degtinės.
    – 5 eurai.
    – Oho! O 100 gr?
    – 2,5 euro.
    – Brangu… O 50 gr?
    – 1,25 euro.
    – Hm… O kiek kainuoja lašas degtinės?
    – Lašas nieko nekainuoja.
    – Puiku! Prilašinkite man 200 gr.

  12. to vadinasi parašė:

    jei uz sildyma mokejom bene pigiausiai Lietuvoj tai tu buratinas. Sildymo tarifas ir sildymo kaina yra tokie du skirtingi dalykai kad geriau patyletum. cia kaip degtines lasas kainuoja tik centa,bet kad prisigert reikia 10 tukst. lasu.

  13. graikas parašė:

    man merė primena Alexį Tsiprą

  14. konservatorinis parašė:

    Širvintose yra už konservatorius Seimo ir Europarlamento rinkimuose balsuojančių asmenų, kurie merės veiklą vertina kitaip negu partiniai apsimetėliai Vasiliauskienė su Valkausku

  15. aferiugos parašė:

    kestonui geras biznis buvo

  16. jonas parašė:

    Ajajai ojojojoj kaip mus gelbeja naujoji mere. Gerai, kad dar yra tokiu saziningu zmoniu.
    Man atrodo reikia kuo greiciau pakelti sildymo kainas nes jozonis taip atpigines buvo kad vos imones nesubankrotino…

  17. KU KU parašė:

    atsibusk mokytoja

  18. konservatorė mokytoja parašė:

    ar merė nepastebi aplaidumo ir neūkiškumo. kasdienėje savo veikloje?

  19. vadinasi, parašė:

    superinis vadovas buvo, jei kurą pirko brangiausiai, o už šildymą mokėjom bene pigiausiai Lietuvoje. Panašu, kad esam ruošiami šilumos brangimui – juk dar ilgai galima bus visas bėdas suversti buvusiems.

Comments are closed.

scroll to top