Informacija iš naujausio numerio: Jei į Širvintų rajono tarybą patektų visi teisti kandidatai, jie turėtų balsų daugumą

Širvintų rajone bus galima rinktis iš 196 kandidatų (lzinios.lt nuotr.).

Praėjusią savaitę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) patvirtinus galutinius kovo 3-iąją įvyksiančių savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų kandidatų sąrašus paaiškėjo, kad dėl 1502 mandatų varžysis 13 685 kandidatai. Iš jų 411 kovos dėl 60 savivaldybių merų, kurie tuo pačiu yra ir tarybos nariai, regalijų.

Paskelbus galutinius skaičius tapo aišku, kad vidutiniškai Lietuvoje dėl vieno tarybos nario mandato kovoja 9 kandidatai (9,11), o į mero kėdę vidutiniškai nori atsisėsti 7 kandidatai (6,85).

Žinoma, atskirose savivaldybėse šie skaičiai labai skirtingi. Yra savivaldybių, kur buvimas tarybos nariu nėra toks geidžiamas, yra ir tokių, kur konkurencija aštresnė. Pagal šiųmetę situaciją Širvintų rajonas beveik atitinka šalies vidurkį.

VRK paskelbtais duomenimis, Širvintų rajone dėl 21 tarybos nario mandato kovos 196 devynių partijų ir vieno visuomeninio rinkimų komiteto atstovai. Žvelgiant iš konkurencijos taško, pas mus į vieną mandatą pretenduoja kiek daugiau nei 9 kandidatai (9,33).

Daugiausiai kandidatų, net 41, į Širvintų rajono savivaldybės tarybą pasiūlė Visuomeninis rinkimų komitetas „Živilės Pinskuvienės komanda – už sėkmingą Širvintų kraštą“. 23 kandidatai – Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše, 22 – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos sąrašuose. Mažiausiai – po 14 kandidatų – įrašyta Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos sąrašuose.

Pagal konkurencingumo dėl tarybos nario mandato rodiklį šiek tiek lenkiame šalies vidurkį, tačiau esame vieni lyderių tarp tų savivaldybių, kuriose renkama po 21 tarybos narį. Čia nusileidžiame tik Zarasų rajonui, kur dėl tiek pat mandatų susikaus net 273 kandidatai. Zarasuose į vieną tarybos nario mandatą pretenduoja 13 vietos politikų.

Tačiau tai – ne šalies rekordas. Štai Raseiniuose dėl 25 tarybos nario mandatų kovos 338 kandidatai (13,52 į vieną vietą), Klaipėdos rajone dėl 27 mandatų į kovą stos 382 kandidatai (14,14), o štai Vilniaus mieste užfiksuota didžiausia konkurencija Lietuvoje – 51 mandato sieks 817 kandidatų (vidutiniškai 16,01 į vieną tarybos nario vietą). Ir tai galima paaiškinti: be didžiulės įtakos ir atsiveriančių galimybių, prieš kurias ne taip lengva atsispirti, Vilniaus miesto tarybos nariui kas mėnesį mokama 300 eurų kanceliarinių išlaidų išmoka.

Dangiškoji mana krenta ne tik sostinėje. Biržų rajono savivaldybės tarybos nario veiklai skirta 200 eurų, kuriuos politikai gali naudoti kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms sumokėti atsiskaitytinai. Tačiau ten tarybos nariai gali užsidirbti dar tiek pat, jeigu deklaruotų visas 40 valandų per mėnesį tarybos nario darbo, mat tarybos narys gali gauti išmoką ir už darbui taryboje sugaištą laiką. Taigi apsukrus vietos politikas iš savivaldybės biudžeto kas mėnesį gali prisidurti iki 400 eurų. To šiuose rinkimuose sieks 217 kandidatų (8,68 į vieną vietą).

Po 200 eurų (0,5 minimalios algos) kas mėnesį gauna ir Telšių rajono tarybos nariai. Šioje savivaldybėje 9 sąrašuose kandidatuoja 201 asmuo (8,04 į vieną vietą).

Tuo tarpu Širvintų rajone kas mėnesį tarybos nariui skiriama iki 86,89 Eur dydžio išmoka atsiskaitytinai.

Jeigu yra didžiausia konkurencija, yra ir mažiausia. Neringoje renkama 15 tarybos narių, o vietos savivaldos rinkimuose varžysis 76 kandidatai (5,06 į vieną vietą). Rietave 17 mandatų siekia 90 kandidatų (5,29). O štai mažiausia konkurencija šalyje užfiksuota Šalčininkų rajone: ten dėl 25 mandatų varžosi vos 81 kandidatas, t. y. vos 3,24 į vieną vietą. Ir tai nestebina, nes šiame rajone įregistruoti vos 3 sąrašai – mažiausiai Lietuvoje.

Po 4 sąrašus varžosi Neringoje ir Rietave. Daugiausiai sąrašų užregistruota Klaipėdoje (14) ir Vilniuje (17).

Praėjusią savaitę „Širvintų kraštas“ rašė, kad VRK iš sąrašų išbraukė apie 300 asmenų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos. Jei atsižvelgti į konkrečias partijas, tai tarp tokių asmenų daugiausia buvo į Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašus įrašytų asmenų – 33. Partija Tvarka ir teisingumas prieš rinkimus neteko 30-ies savo teistumą nuslėpusių asmenų.

Išbraukus keturis tokius kandidatus, mūsų rajone tarybos nario mandato vis dar sieks 11 teistų asmenų, taigi išrinkus juos visus, daugumą Širvintų rajono savivaldybės taryboje turėtų tie, kurie įvairių teismų buvo pripažinti kaltais padarę įvairias nusikalstamas veikas, tarp kurių buvo ir sunkių.

Daugelis partijų tuo pačiu kelia kandidatus į mero postą ir taip siekia gauti svarbų kozirį politinėje kovoje, kadangi meras, kaip tarybos narys, turi sprendžiamąją vertę balsams taryboje pasiskirsčius po lygiai. Daugiausiai norinčių atsisėsti į mero kėdę yra Vilniuje – 16, po 11 – Klaipėdoje ir Panevėžyje, po 10 – Alytuje ir Šiauliuose, mažiausiai – po 3 – Šalčininkuose ir Rietave.

Tačiau yra sąrašų, kurie tiesioginiuose merų rinkimuose savo kandidatų nekelia. Taip nutiko ir Širvintų rajone, kur mero posto sieks 7 pretendentai: Alfredas Astikas (Darbo partija), Anna Kuznecovienė (Lietuvos socialdemokratų partija), Vidmantas Mateika (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)), Živilė Pinskuvienė (Visuomeninis rinkimų komitetas „Živilės Pinskuvienės komanda – už sėkmingą Širvintų kraštą“), Virginijus Sarpauskas (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), Rasa Tamošiūnienė (Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga) ir Darius Valkauskas (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis). Savo kandidato neiškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija ir Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija.

Gintaras Bielskis