Greitai bus metai, kai UAB Širvintų komunaliniam ūkiui vadovauja direktorius Jonas Rinkevičius. Apie įmonės administruojamų daugiabučių namų šiandienę situaciją, apie bendravimą su daugiabučių namų gyventojais, dar kartą apie butų renovaciją ir kitas įmonės naujienas kalbamės su direktoriumi Jonu Rinkevičiumi bei pastatų administravimo ir atnaujinimo skyriaus vadovu Valentinu Kavaliausku.
– Praėjusių metų rudenį sakėte, kad įmonei labai svarbu palaikyti glaudų ryšį su daugiabučių namų gyventojais – juos informuoti, išklausyti ir įsiklausyti. Kaip šiandien vyksta šis bendravimas?
– Dalyvaujame daugiabučių namų gyventojų susirinkimuose. Tokio susitikimų plano nėra, važiuojame susitikti su tų daugiabučių namų gyventojais, kuriuose iškyla problemų. Bet kuriuo atveju per šį mėnesį turėtume užbaigti susitikimus su visų daugiabučių namų gyventojais. Visi supranta, kad reikia pasikeisti laiptinių langus, duris, remontuoti stogą ir pačias laiptines. Pavyzdžiui, ką daryti, jeigu visiems darbams reikia 5000 eurų, o namas turi sukaupęs tik 500 eurų. Apie tai ir kalbamės. Gal reikia suplanuoti darbų eiliškumą, gal kokie darbai gali palaukti, gal reikia padidinti kaupiamųjų lėšų koeficientą. Visa tai atliekama tik su gyventojų sutikimu.
– Kalbėjote, kad iki bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, kaupiamųjų lėšų tarifas bus minimalus – 0,05 Eur/kv.m. Kokio tarifo širvintiškiai gali tikėtis šiandien – padidėjusio, o gal sumažėjusio?…
– Kaip ir žadėjome, atlikome pastatų, jų inžinerinės įrangos apžiūros, būklės analizę, ir darbų planą jau turime ir jį baigiame derinti su gyventojais. Kai atsiranda darbų, tik tada ir tik gyventojams pritariant padidiname kaupiamųjų lėšų tarifą, žodžiu, kiekvienam namui galime taikyti vis kitokį. Susirinkimuose su gyventojais ir vyksta diskusija apie būsimus darbus. Prasideda derybos ir pinigų skaičiavimas. Būna ir pykčių, ir ginčų. Būna net kategoriškų pareiškimų, tokių kaip: „Dinkit iš čia!“ Taip, minimalus kaupiamųjų lėšų tarifas – 0,05 Eur/kv.m, tačiau renovuotuose namuose tas tarifas gali būti ir dvigubai mažesnis – 0,025 Eur/kv.m.
– Ką darote, jeigu gyventojai atsisako remontuoti ar tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas?
– Nėra taip, kad gyventojai būtų kategoriškai nusistatę prieš. Žinoma, vienas kitas atsiranda, tačiau dauguma supranta, kad šiais laikais iš kažkur neateis geras dėdė su dideliu kapšu pinigų ir visko nesutvarkys… Paprastai kalbamės su gyventojais, darbams pradėti reikia 51 procento laiptinės gyventojų sutikimo, tačiau jeigu nutinka ekstremali situacija, pavyzdžiui, prakiūra stogas, tai kalbos su žmonėmis nebebūna. Tada pagal Civilinės teisės kodeksą privalome stogą sutvarkyti, o sąskaitą už atliktus darbus pateikti to namo gyventojams.
– Viena iš gerų naujienų, kad visą informaciją apie savo daugiabutį namą, apie savo sąskaitas už įmonės teikiamas paslaugas gyventojai galės sužinoti internetu?
– Visai neseniai savo tinklalapyje http://www.sirvintukomunalinis.lt/ įdiegėme UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centro“ sistemą IP Bilingas, kuri skirta telekomunikacinių paslaugų apskaitos ir apmokėjimo automatizavimui, klientų aptarnavimui bei palengvina naujų paslaugų diegimą. Aišku, kol kas – tik pradžia, tačiau daug informacijos galima gauti jau šiandien. Tinklalapyje galima pasitikrinti savo sąskaitas, sužinoti namo kaupiamąsias lėšas. Dabar kiekvienas daugiabučio namo gyventojas gali prisijungti prie sistemos ir surasti informaciją apie savo namą, apie save. Reikia tik žinoti slaptažodį. Tuos pirminius skaičiukus pasistengsime pridėti prie kito mėnesio sąskaitų. Tą pirminį slaptažodį, jau pirmą kartą įėjus į tinklalapį, galima pasikeisti. Reikalingas tik sąskaitos numeris ir pirminis slaptažodis. Skyriuje „Dokumentai“ galime susipažinti su administravimo nuostatais, yra konkrečių daugiabučių namų aprašai, kuriuose galima sužinoti savo namo charakteristikas ir pan. Patys nekantriausieji savo pirminį slaptažodį gali sužinoti ir paskambinę telefonu.
– Apie daugiabučių namų renovaciją daug kalbėta ir rašyta, tačiau norisi sužinoti, kaip ji sekasi šiandien, ar daug yra norinčių renovuoti savo namus?
– Šiandien jau yra keturi daugiabučiai namai, o dar du – trys „noksta“, kitaip sakant jau mėnesį galvoja – pasirašyti ar ne. Norime tik priminti, kad tas pirminis pritarimas investicinio projekto ruošimui, kurį finansuos Savivaldybės administracija, gyventojų niekuo neįpareigoja. Projektas prasideda tada, kada gyventojai pasirašo investicinio projekto skaičius, kada jis suderintas su mokėjimo agentūra, kada kiekvieno buto savininkas pasirašo asmeniškai. Ir tai dar ne viskas… Dar yra įvairūs banko filtrai. Mano giliu įsitikinimu, kito kelio vis tiek nėra.
– Lietuvos gyventojai sensta – nors bendras šalies gyventojų skaičius mažėja, pagyvenusių dalis didėja. Sutartis pasirašoma ilgam laikui. Juk žmogus gali nebespėti išmokėti visų sutartyje numatytų pinigų, be to, yra žmonių, gaunančių mažas pajamas…
– Jei gyventojų pajamos mažos ir jiems priklauso kompensacija už buto šildymą, tai už tą kompensacijos laikotarpį visą įmoką ir palūkanas šimtu procentu padengia valstybė. Tokiems piliečiams niekas nekainuoja. Pasibaigus kompensacijoms, toliau mokėti reikia kaip ir visiems gyventojams. Kalbant apie senukus, reikia konstatuoti, kad paskola prisiriša ne prie žmogaus, o prie buto. Jis gali būti parduotas, paveldėtas kartu su įsipareigojimais. Jei vyksta savininko pasikeitimas, procese betarpiškai dalyvauja bankas. Be to, juk galima iš karto sumokėti be jokių palūkanų. Vidutiniškai vienam butui, atsižvelgiant į plotą, už renovaciją reikia sumokėti 5-7 tūkstančius eurų, išeina (pagal plotą) apie 30 eurų per mėnesį su 3 procentų palūkanomis. Mokant iš karto – šiek tiek pigiau.
– Dažnai spaudoje galime perskaityti, kad renovacija greitai atsiperka. Pasakykite, kaip yra iš tikrųjų?
– Palyginkime mokėjimus už šildymą renovuotuose ir nerenovuotuose namuose Ukmergėje, pavyzdžiui, Pivonijos mikrorajone. Renovuotame name gyventojai moka 0,59 Eur už kv. m, o greta esančiame nerenovuotame – 1,24 Eur už kv. m. Jeigu buto plotas – 70 kvadratinių metrų, – atitinkamai mokama 41,3 Eur ir 86,8 Eur per mėnesį. Sutartis sudaroma 20-čiai metų. Iš tikrųjų pagal šios dienos šilumos kainą Širvintose renovacija atsipirks, ko gero, negreitai, nes šilumos kaina palyginti žema. Pavyzdžiui, Ukmergėje šilumos kaina 6,31 euro už kilovatvalandę (kWh), o Širvintose – 4,66 euro už kilovatvalandę (kWh). Išeina, kad Ukmergėje namą renovuoti geriau apsimoka, tačiau kas gali garantuoti, kad ateityje ši kaina nekils? Kita vertus, juk pagerės buto mikroklimatas, žmogus renovuotame name jausis daug patogiau.
Kalbėjosi Remigijus Bonikatas
Greitai bus metai, kai UAB Širvintų komunaliniam ūkiui vadovauja direktorius Jonas Rinkevičius. Apie įmonės administruojamų daugiabučių namų šiandienę situaciją, apie bendravimą su daugiabučių namų gyventojais, dar kartą apie butų renovaciją ir kitas įmonės naujienas kalbamės su direktoriumi Jonu Rinkevičiumi bei pastatų administravimo ir atnaujinimo skyriaus vadovu Valentinu Kavaliausku.
– Praėjusių metų rudenį sakėte, kad įmonei labai svarbu palaikyti glaudų ryšį su daugiabučių namų gyventojais – juos informuoti, išklausyti ir įsiklausyti. Kaip šiandien vyksta šis bendravimas?
– Dalyvaujame daugiabučių namų gyventojų susirinkimuose. Tokio susitikimų plano nėra, važiuojame susitikti su tų daugiabučių namų gyventojais, kuriuose iškyla problemų. Bet kuriuo atveju per šį mėnesį turėtume užbaigti susitikimus su visų daugiabučių namų gyventojais. Visi supranta, kad reikia pasikeisti laiptinių langus, duris, remontuoti stogą ir pačias laiptines. Pavyzdžiui, ką daryti, jeigu visiems darbams reikia 5000 eurų, o namas turi sukaupęs tik 500 eurų. Apie tai ir kalbamės. Gal reikia suplanuoti darbų eiliškumą, gal kokie darbai gali palaukti, gal reikia padidinti kaupiamųjų lėšų koeficientą. Visa tai atliekama tik su gyventojų sutikimu.
– Kalbėjote, kad iki bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, kaupiamųjų lėšų tarifas bus minimalus – 0,05 Eur/kv.m. Kokio tarifo širvintiškiai gali tikėtis šiandien – padidėjusio, o gal sumažėjusio?…
– Kaip ir žadėjome, atlikome pastatų, jų inžinerinės įrangos apžiūros, būklės analizę, ir darbų planą jau turime ir jį baigiame derinti su gyventojais. Kai atsiranda darbų, tik tada ir tik gyventojams pritariant padidiname kaupiamųjų lėšų tarifą, žodžiu, kiekvienam namui galime taikyti vis kitokį. Susirinkimuose su gyventojais ir vyksta diskusija apie būsimus darbus. Prasideda derybos ir pinigų skaičiavimas. Būna ir pykčių, ir ginčų. Būna net kategoriškų pareiškimų, tokių kaip: „Dinkit iš čia!“ Taip, minimalus kaupiamųjų lėšų tarifas – 0,05 Eur/kv.m, tačiau renovuotuose namuose tas tarifas gali būti ir dvigubai mažesnis – 0,025 Eur/kv.m.
– Ką darote, jeigu gyventojai atsisako remontuoti ar tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas?
– Nėra taip, kad gyventojai būtų kategoriškai nusistatę prieš. Žinoma, vienas kitas atsiranda, tačiau dauguma supranta, kad šiais laikais iš kažkur neateis geras dėdė su dideliu kapšu pinigų ir visko nesutvarkys… Paprastai kalbamės su gyventojais, darbams pradėti reikia 51 procento laiptinės gyventojų sutikimo, tačiau jeigu nutinka ekstremali situacija, pavyzdžiui, prakiūra stogas, tai kalbos su žmonėmis nebebūna. Tada pagal Civilinės teisės kodeksą privalome stogą sutvarkyti, o sąskaitą už atliktus darbus pateikti to namo gyventojams.
– Viena iš gerų naujienų, kad visą informaciją apie savo daugiabutį namą, apie savo sąskaitas už įmonės teikiamas paslaugas gyventojai galės sužinoti internetu?
– Visai neseniai savo tinklalapyje http://www.sirvintukomunalinis.lt/ įdiegėme UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centro“ sistemą IP Bilingas, kuri skirta telekomunikacinių paslaugų apskaitos ir apmokėjimo automatizavimui, klientų aptarnavimui bei palengvina naujų paslaugų diegimą. Aišku, kol kas – tik pradžia, tačiau daug informacijos galima gauti jau šiandien. Tinklalapyje galima pasitikrinti savo sąskaitas, sužinoti namo kaupiamąsias lėšas. Dabar kiekvienas daugiabučio namo gyventojas gali prisijungti prie sistemos ir surasti informaciją apie savo namą, apie save. Reikia tik žinoti slaptažodį. Tuos pirminius skaičiukus pasistengsime pridėti prie kito mėnesio sąskaitų. Tą pirminį slaptažodį, jau pirmą kartą įėjus į tinklalapį, galima pasikeisti. Reikalingas tik sąskaitos numeris ir pirminis slaptažodis. Skyriuje „Dokumentai“ galime susipažinti su administravimo nuostatais, yra konkrečių daugiabučių namų aprašai, kuriuose galima sužinoti savo namo charakteristikas ir pan. Patys nekantriausieji savo pirminį slaptažodį gali sužinoti ir paskambinę telefonu.
– Apie daugiabučių namų renovaciją daug kalbėta ir rašyta, tačiau norisi sužinoti, kaip ji sekasi šiandien, ar daug yra norinčių renovuoti savo namus?
– Šiandien jau yra keturi daugiabučiai namai, o dar du – trys „noksta“, kitaip sakant jau mėnesį galvoja – pasirašyti ar ne. Norime tik priminti, kad tas pirminis pritarimas investicinio projekto ruošimui, kurį finansuos Savivaldybės administracija, gyventojų niekuo neįpareigoja. Projektas prasideda tada, kada gyventojai pasirašo investicinio projekto skaičius, kada jis suderintas su mokėjimo agentūra, kada kiekvieno buto savininkas pasirašo asmeniškai. Ir tai dar ne viskas… Dar yra įvairūs banko filtrai. Mano giliu įsitikinimu, kito kelio vis tiek nėra.
– Lietuvos gyventojai sensta – nors bendras šalies gyventojų skaičius mažėja, pagyvenusių dalis didėja. Sutartis pasirašoma ilgam laikui. Juk žmogus gali nebespėti išmokėti visų sutartyje numatytų pinigų, be to, yra žmonių, gaunančių mažas pajamas…
– Jei gyventojų pajamos mažos ir jiems priklauso kompensacija už buto šildymą, tai už tą kompensacijos laikotarpį visą įmoką ir palūkanas šimtu procentu padengia valstybė. Tokiems piliečiams niekas nekainuoja. Pasibaigus kompensacijoms, toliau mokėti reikia kaip ir visiems gyventojams. Kalbant apie senukus, reikia konstatuoti, kad paskola prisiriša ne prie žmogaus, o prie buto. Jis gali būti parduotas, paveldėtas kartu su įsipareigojimais. Jei vyksta savininko pasikeitimas, procese betarpiškai dalyvauja bankas. Be to, juk galima iš karto sumokėti be jokių palūkanų. Vidutiniškai vienam butui, atsižvelgiant į plotą, už renovaciją reikia sumokėti 5-7 tūkstančius eurų, išeina (pagal plotą) apie 30 eurų per mėnesį su 3 procentų palūkanomis. Mokant iš karto – šiek tiek pigiau.
– Dažnai spaudoje galime perskaityti, kad renovacija greitai atsiperka. Pasakykite, kaip yra iš tikrųjų?
– Palyginkime mokėjimus už šildymą renovuotuose ir nerenovuotuose namuose Ukmergėje, pavyzdžiui, Pivonijos mikrorajone. Renovuotame name gyventojai moka 0,59 Eur už kv. m, o greta esančiame nerenovuotame – 1,24 Eur už kv. m. Jeigu buto plotas – 70 kvadratinių metrų, – atitinkamai mokama 41,3 Eur ir 86,8 Eur per mėnesį. Sutartis sudaroma 20-čiai metų. Iš tikrųjų pagal šios dienos šilumos kainą Širvintose renovacija atsipirks, ko gero, negreitai, nes šilumos kaina palyginti žema. Pavyzdžiui, Ukmergėje šilumos kaina 6,31 euro už kilovatvalandę (kWh), o Širvintose – 4,66 euro už kilovatvalandę (kWh). Išeina, kad Ukmergėje namą renovuoti geriau apsimoka, tačiau kas gali garantuoti, kad ateityje ši kaina nekils? Kita vertus, juk pagerės buto mikroklimatas, žmogus renovuotame name jausis daug patogiau.
Kalbėjosi Remigijus Bonikatas
Nors Širvintos palyginti nedidelis miestas, tačiau komunalininkams rūpesčių - per akis.
