Kazimieras Baršauskas, Marijampolės mokytojų seminarijos studentas. (Kauno IX forto muziejus/Kaunas 9th Fort Museum)
Lietuvos šaulių sąjunga gyvuoja nuo 1919 metų. Viena iš šios organizacijos veiklos krypčių – pilietiškai ir patriotiškai auklėti jaunimą, rengti jį karo tarnybai. Šauliai vykdo rikiuotės šaulių karinio rengimo užduotis, dalyvauja bendruose su kariuomene mokymuose ir pratybose, propaguoja sveiką gyvenimo būdą, skatina aktyviai sportuoti, būti fiziškai stipriems, sprendžia jaunimo užimtumo problemą.
Su Širvintų krašto šaulių organizacijos veikla susiję nemažai garsių žmonių. Vienas iš jų – Lietuvos kariuomenės karininkas, Šaulių sąjungos narys – Vilkaviškio apskrityje, Gižuose, 1908 m. kovo 4 d. gimęs Kazimieras Baršauskas.
Kaip rašoma biografijoje („XXI amžius“, 2008.04.07) 1919 metais Kazimieras baigė Gižų pradinę mokyklą, ūkininkavo tėvų ūkyje. 1925 metais baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos 4 klases, įstojo į Marijampolės mokytojų seminariją. 1927 metais įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą. Baigęs seminariją 1929 metais mokytojavo Alytaus apskrities Balninkų pradžios mokykloje. 1930 metais buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, o tų pačių metų pabaigoje priimtas į Karo mokyklą kariūnu aspirantu. 1931 m. spalio 29 dieną Kazimieras Baršauskas šią mokyklą baigė, jam buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis.
1932-1936 metais Kazimieras Baršauskas mokytojavo Ukmergės apskrities Pašilės pradžios mokykloje, vadovavo Lietuvos šaulių sąjungos Pašilės šaulių būriui, vėliau – kuopai. Beveik tuo pačiu metu buvo Rytų Lietuvos sporto apygardos („Sporutos“) valdybos narys. 1934 metais įstojo į Tautininkų sąjungą.
1935 metais sukarinus Šaulių sąjungą, Kazimieras Baršauskas buvo pakviestas į Širvintų progimnaziją dėstyti karinio parengimo. Kazimieras Baršauskas dėstė Širvintų pradžios mokykloje, mokė karinio parengimo Širvintų progimnazijoje. Kartu buvo Lietuvos šaulių sąjungos Širvintų būrio vadas, o nuo 1937 metų – šios sąjungos Pasienio bataliono vadas. Be to, buvo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ narys bei tos sąjungos Širvintų valsčiaus drausmės ir karinio parengimo vadovas. Dalyvavo karo pratybose pirmajame pėstininkų DLK Gedimino pulke.
1937 m. lapkričio 23 dieną K. Baršauskui suteiktas atsargos leitenento laipsnis. Kadangi dirbdamas Širvintų progimnazijoje susidraugavo su mokyklos direktoriumi Jonu Skuču, paskutinio tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministro broliu, būsimosios rašytojos Ramutės Skučaitės tėvu, tai šis, 1938 m. tapęs Panevėžio apskrities mokyklų vyriausiuoju inspektoriumi, pakvietė Kazimierą Baršauską dirbti Panevėžio mokyklos vedėju. Netrukus jis ėmė vadovauti ir rajono šauliams, buvo „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos Panevėžio miesto karinio parengimo vadovu. 1939 metų rudenį mobilizuotas, dalyvavo ypatingose karo pratybose 4-ame Lietuvos karaliaus Mindaugo pėstininkų pulke, ėjo mobilizuotų karių kuopos vado pareigas. Panevėžyje ir buvo suimtas, kalintas Ukmergės, Panevėžio, Kauno kalėjimuose, IX forte. Paskui buvo išvežtas į Rygos bei Maskvos kalėjimus. Sovietų NKVD ypatingojo pasitarimo nuteistas aštuonerius metus kalėti. Kalėjo Pečioros ir Vorkutos lageriuose, Komijoje, dirbo katorgininko darbą akmens karjere, miške, tiesė geležinkelį. Iš lagerio jį paleido anksčiau, nes, kirsdamas miškus, tapo stachanoviečiu – darbo pirmūnu. Taigi į Lietuvą grįžo 1947 m. sausio 9 dieną. Grįžęs dirbo įvairiose Jonavos ir Kauno įmonėse bei organizacijose.
Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Kazimieras Baršauskas aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą, ėjo Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Kauno skyriaus grandies vado pavaduotojo pareigas. 1992 m. liepos 7 dieną jam suteiktas dimisijos majoro laipsnis. 2008 m. kovo 7 d. iškilmingame 100 metų jubiliejaus minėjime Lietuvos kariuomenės veteranas sulaukė gausybės sveikinimų ir apdovanojimų.
Nemažas Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokinių būrys, priklausantis Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės Širvintų šaulių 10-ajai kuopai, pagrįstai gali didžiuotis, kad jų mokymo įstaigoje dirbo toks iškilus žmogus, galima sakyti, stovėjęs prie šios organizacijos veiklos ištakų. Tik keistoka, kad monografijoje „Širvintos“, pasakojimuose apie Širvintų miesto mokyklas, apie šį mokytoją nė neužsiminta…
Parengė Aldona Bareckienė
