Skaityta: 1 607
Laiko uždangą praskleidus
Prie Širvintų žuvusio savanorio Romo Krumino atminimas gyvas tik artimųjų širdyse
Apie lietuvių kovas 1920 metų lapkričio mėnesį ties Širvintomis ir Giedraičiais prirašyta labai daug. Vertingi yra Kazio Petriko ir Kosto Batūros atsiminimai, paskelbti leidinyje ,,Širvintos“ (,,Versmė“, 2000 m.). Ypač informatyvus lapkričio 17 dienos mūšių aprašymas. Būtent tą dieną prie Širvintų žuvo savanoris, 7-ojo pėstininkų pulko eilinis Romas Kruminas, kilęs iš Vaiteliškių kaimo (Pabaisko valsčius, Ukmergės rajonas). Šio jauno tėvynės gynėjo atminimas nėra pagerbiamas pompastiškose šventėse, nes Romas Kruminas yra palaidotas nuošaliose (jau uždarytose) Vaiteliškių kaimo kapinaitėse šalia savo artimųjų. Čia nevyksta proginiai renginiai, neaidi automatų salvės. Savanorio ramybę saugo šimtamečių tėviškės ąžuolų ošimas, o kapą prižiūri dukterėčios Janė Kruminaitė ir Genovaitė Valionienė.
Romas Kruminas yra gimęs 1900 metais Mykolo Krumino ir Uršulės Gaidytės – Kruminienės šeimoje Vaiteliškių kaime, pakrikštytas Pabaisko bažnyčioje. Kruminų šeimoje augo 6 sūnūs: Bronius, Nikodemas, Romas, Aleksandras, Jonas ir Stasys – bei 3 dukros: Elena, Angelė ir Veronika. Motina mirė jauna ir paliko mažus vaikus. Vyresnieji rūpinosi mažesniais, taip ugdydamiesi atsakomybės artimam žmogui jausmą. Kai Romui buvo 10 metų, tėvas vedė antrąkart. Šeimoje ir toliau buvo puoselėjamas laisvės, pareigos ir meilės tėvynei jausmas.
Būdamas devyniolikos metų, Romas Kruminas įsiliejo į tėvynės gynėjų gretas. Pašauktas ginti tėvynės – nepabūgo. Išeidamas į mūšį, 1920 metais šalia gimtųjų namų pasodino ąžuoliuką. Tas ąžuoliukas, šiandien išaugęs į didžiulį ąžuolą, yra vienintelis anų laikų įvykių liudininkas: savanoris Romas Kruminas iš mūšio gyvas nebegrįžo. Jo kūną iš Širvintų tėvas su broliais Jonu ir Aleksandru vežime parsivežė tik po kelių dienų ir palaidojo Vaiteliškių kaimo kapinaitėse šalia motinos.
Po kelerių metų ant kapo buvo pastatytas tradicinis, savanorių kapus puošiantis paminklas. Ant jo yra užrašas: ,,7 P. P. EILINIS ROMAS KRUMINAS 1922-XI-17“. Kodėl nurodyti neteisingi žūties metai, artimieji paaiškinti negali. ,,Gal buvo padaryta klaida? – spėlioja dukterėčia Janė Kruminaitė, negailėdama gerų žodžių dėdės atminimui. – Tai nėra taip svarbu. Svarbiausia, kad jis buvo karys savanoris, iki širdies gelmių mylėjęs Lietuvą ir nepagailėjęs už tai atiduoti gyvybę.“
Janė Kruminaitė pasakojo, kad visais sūnumis tėvas labai rūpinęsis, spaudęs prie ūkio darbų, raginęs įgyti tokius amatus, kurie garantuotų duonos kąsnį: batsiuvio, siuvėjo, staliaus. Tik vyriausiam sūnui Broniui leido išvykti į Ameriką. Pašnekovė sakė, jog šeimoje išugdytas meilės tėvynei jausmas buvęs toks stiprus, jog jos tėtis – Romo brolis Stasys Kruminas – per visą sovietmetį išlaikė laikrodį, kuris rodė tikrą Lietuvos laiką. Janės tėtis ir dėdė Jonas visada labai pagarbiai kalbėję apie žuvusį brolį Romą ir labai saugoję jo atminimą – šalia namų vešintį ąžuolą. Tas ąžuolas – tai lyg Kruminų giminės neišsenkanti tvirtybės versmė.
Artimieji labai apgailestauja, kad istorijos verpetuose nėra išlikusios nė mažytės jaunojo tėvynės gynėjo nuotraukos. Širvintų krašte gyvenę savanorio Romo Krumino artimieji čia ir palaidoti – Kiauklių kapinėse amžinojo poilsio atgulė sesuo Veronika Šmigelskienė, o Pyplių kapinėse – brolis Aleksandras Kruminas.
Ypač daug duomenų apie Lietuvos kariuomenės savanorius, jų kovas 1918-1920 metais surinkta per paskutiniuosius 20 metų. Išleista daug memuarinių kūrinių, dokumentikos, apybraižų, archyvinių studijų. Pirmą kartą visų Lietuvos savanorių sąrašas viešai paskelbtas 2010 metų rugpjūčio 18 dieną „Versmės“ leidyklos svetainėje www.versme.lt. Deja, jauno tėvynės gynėjo Romo Krumino, žuvusio prie Širvintų, pavardės Lietuvos savanorių sąraše nėra. Savanorio atminimas gyvas tik jo artimųjų, gyvenančių Ukmergėje, Širvintose, Vilniuje, Klaipėdoje, širdyse.
Romas Zibalas
1. Savanorio Romo Krumino tėvas Mykolas (centre) bei broliai Aleksandras (kairėje) ir Jonas.
2. Šalia gimtųjų namų ošia dar 1920 metais sodintas savanorio ąžuolas.
3. Romo Krumino kapas Vaiteliškių kaimo kapinėse.
Romo Krumino kapas Vaiteliškių kaimo kapinėse.
Apie lietuvių kovas 1920 metų lapkričio mėnesį ties Širvintomis ir Giedraičiais prirašyta labai daug. Vertingi yra Kazio Petriko ir Kosto Batūros atsiminimai, paskelbti leidinyje ,,Širvintos“ (,,Versmė“, 2000 m.). Ypač informatyvus lapkričio 17 dienos mūšių aprašymas. Būtent tą dieną prie Širvintų žuvo savanoris, 7-ojo pėstininkų pulko eilinis Romas Kruminas, kilęs iš Vaiteliškių kaimo (Pabaisko valsčius, Ukmergės rajonas). Šio jauno tėvynės gynėjo atminimas nėra pagerbiamas pompastiškose šventėse, nes Romas Kruminas yra palaidotas nuošaliose (jau uždarytose) Vaiteliškių kaimo kapinaitėse šalia savo artimųjų. Čia nevyksta proginiai renginiai, neaidi automatų salvės. Savanorio ramybę saugo šimtamečių tėviškės ąžuolų ošimas, o kapą prižiūri dukterėčios Janė Kruminaitė ir Genovaitė Valionienė.
Romas Kruminas yra gimęs 1900 metais Mykolo Krumino ir Uršulės Gaidytės – Kruminienės šeimoje Vaiteliškių kaime, pakrikštytas Pabaisko bažnyčioje. Kruminų šeimoje augo 6 sūnūs: Bronius, Nikodemas, Romas, Aleksandras, Jonas ir Stasys – bei 3 dukros: Elena, Angelė ir Veronika. Motina mirė jauna ir paliko mažus vaikus. Vyresnieji rūpinosi mažesniais, taip ugdydamiesi atsakomybės artimam žmogui jausmą. Kai Romui buvo 10 metų, tėvas vedė antrąkart. Šeimoje ir toliau buvo puoselėjamas laisvės, pareigos ir meilės tėvynei jausmas.
Būdamas devyniolikos metų, Romas Kruminas įsiliejo į tėvynės gynėjų gretas. Pašauktas ginti tėvynės – nepabūgo. Išeidamas į mūšį, 1920 metais šalia gimtųjų namų pasodino ąžuoliuką. Tas ąžuoliukas, šiandien išaugęs į didžiulį ąžuolą, yra vienintelis anų laikų įvykių liudininkas: savanoris Romas Kruminas iš mūšio gyvas nebegrįžo. Jo kūną iš Širvintų tėvas su broliais Jonu ir Aleksandru vežime parsivežė tik po kelių dienų ir palaidojo Vaiteliškių kaimo kapinaitėse šalia motinos.
Po kelerių metų ant kapo buvo pastatytas tradicinis, savanorių kapus puošiantis paminklas. Ant jo yra užrašas: ,,7 P. P. EILINIS ROMAS KRUMINAS 1922-XI-17“. Kodėl nurodyti neteisingi žūties metai, artimieji paaiškinti negali. ,,Gal buvo padaryta klaida? – spėlioja dukterėčia Janė Kruminaitė, negailėdama gerų žodžių dėdės atminimui. – Tai nėra taip svarbu. Svarbiausia, kad jis buvo karys savanoris, iki širdies gelmių mylėjęs Lietuvą ir nepagailėjęs už tai atiduoti gyvybę.“
Janė Kruminaitė pasakojo, kad visais sūnumis tėvas labai rūpinęsis, spaudęs prie ūkio darbų, raginęs įgyti tokius amatus, kurie garantuotų duonos kąsnį: batsiuvio, siuvėjo, staliaus. Tik vyriausiam sūnui Broniui leido išvykti į Ameriką. Pašnekovė sakė, jog šeimoje išugdytas meilės tėvynei jausmas buvęs toks stiprus, jog jos tėtis – Romo brolis Stasys Kruminas – per visą sovietmetį išlaikė laikrodį, kuris rodė tikrą Lietuvos laiką. Janės tėtis ir dėdė Jonas visada labai pagarbiai kalbėję apie žuvusį brolį Romą ir labai saugoję jo atminimą – šalia namų vešintį ąžuolą. Tas ąžuolas – tai lyg Kruminų giminės neišsenkanti tvirtybės versmė.
Savanorio Romo Krumino tėvas Mykolas (centre) bei broliai Aleksandras (kairėje) ir Jonas.
Artimieji labai apgailestauja, kad istorijos verpetuose nėra išlikusios nė mažytės jaunojo tėvynės gynėjo nuotraukos. Širvintų krašte gyvenę savanorio Romo Krumino artimieji čia ir palaidoti – Kiauklių kapinėse amžinojo poilsio atgulė sesuo Veronika Šmigelskienė, o Pyplių kapinėse – brolis Aleksandras Kruminas.
Ypač daug duomenų apie Lietuvos kariuomenės savanorius, jų kovas 1918-1920 metais surinkta per paskutiniuosius 20 metų. Išleista daug memuarinių kūrinių, dokumentikos, apybraižų, archyvinių studijų. Pirmą kartą visų Lietuvos savanorių sąrašas viešai paskelbtas 2010 metų rugpjūčio 18 dieną „Versmės“ leidyklos svetainėje www.versme.lt. Deja, jauno tėvynės gynėjo Romo Krumino, žuvusio prie Širvintų, pavardės Lietuvos savanorių sąraše nėra. Savanorio atminimas gyvas tik jo artimųjų, gyvenančių Ukmergėje, Širvintose, Vilniuje, Klaipėdoje, širdyse.
Romas Zibalas
Skaitytojų įvertinimas
5
(6 įvert.)
