Čiobiškis

Ypatingas svečias Čiobiškio pagrindinio ugdymo skyriuje

Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos Čiobiškio pagrindinio ugdymo skyriuje rudeniškai šviesų ir saulėtą spalio 10 d. rytmetį apsilankė mėgstamas vaikų ir paauglių rašytojas Vytautas Račickas.  Skaityti daugiau »

Dariaus ir Girėno tiltas. Bet ne vienintelis…

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje vien valstybinės reikšmės keliuose buvo 1233 tiltai, 275 viadukai ir 7 estakados, iš jų 1416 statinių buvo gelžbetoninių, 96 – plieniniai, o 3 – mediniai. Bendras šių tiltų ilgis sudarė beveik 56 km, taigi juos sujungus į vieną eilę būtų galima nutesti tiltą nuo Širvintų iki Vilniaus ir dar šiek tiek toliau. Skaityti daugiau »

Čiobiškio padangėje – ukmergiškių, birštoniečių ir širvintiškių susitikimas

Prie Čiobiškio kelto ne kasdien susirenka tiek norinčių persikelti į kitą krantą.

Prie Čiobiškio kelto ne kasdien susirenka tiek norinčių persikelti į kitą krantą.

Vasara – toks metas, kai norisi pabėgti nuo triukšmo, keliauti į ramius laukus, tyliai ošiančius miškus, už kurių plyti bekraštis dangus. Čia, ramybėje, įsiklausyti į savo vidinį balsą. „Ir vargšai trokšta turtų, o turtingieji – rojaus, tik išmintingieji ieško ramybės“ (indų jogas Swami Rama). Tik kitiems siūlydami ramybę, patys ją pajuntame. Skaityti daugiau »

Čiobiškyje atidarytas Basakojų takas

Basakojų takas

Basakojų takas

Dar vasario mėnesį Čiobiškio bendruomenės aktyvas pateikė paraišką lėšoms iš Širvintų rajono savivaldybės rėmimo specialiosios programos gauti. Sumanėme įsirengti sveikatingumo taką pagal filosofą Sebastianą Kneippą, kuris jau 18 amžiuje pateikė alternatyvą besaikiam vaistų vartojimui. Norėjome, kad įgyvendintas projektas – Basakojų takas – taptų nemokama gryname ore esančia, populiaria, ekologiška sveikatinimo procedūra po atviru dangumi.

Tik nedaugelis iš mūsų žinome, kad kojų pėdos yra žmogaus žemėlapis. Pėda – tai žmogaus kūno pamatas, sudarytas iš 26 kaulų, kurie kartu su raumenimis, sausgyslėmis, nervais ir kraujagyslėmis leidžia žmogui judėti. Net 80 procentų gyventojų turi įvairių nusiskundimų dėl kojų pėdų, todėl jau nuo mažų dienų patartina vaikščioti basomis dygia danga. Vaikštant basomis skirtingais paviršiais bei dirginant kojų padus, yra veikiamos nervų sistemos zonos. Iš jų pasklidę impulsai pasiekia reikiamą organą ir aktyvuoja visą žmogaus organizmo imuninę sistemą. Skaityti daugiau »

Projektui „Keltas vakar ir šiandien“ pasibaigus

Projektui „Keltas vakar ir šiandien“ pasibaigus
Spalio 29 dieną Širvintų  viešosios bibliotekos skaitykloje vyko Kaišiadorių kultūros centro projekto „Keltas vakar ir šiandien“ baigiamasis renginys. Projektas skirtas Padalių-Čiobiškio kelto 80-mečiui paminėti. Šiame projekte bendra veikla sujungė Širvintų ir Kaišiadorių krašto įvairių sričių menininkus, kūrėjus, kultūros ir švietimo įstaigas, kelto prieplaukose esančias Čiobiškio ir Žaslių seniūnijas. Pasak projekto koordinatorės, Kaišiadorių kultūros centro parodų organizatorės Linos Urbanavičienės, projekto sėkmę lėmė žmonės, kurių kūrybingumas ir išmonė žavėjo vykdant įvairias veiklas.
Vykdant projekto veiklas, surengtas vaikų ir jaunimo piešinių konkursas „Kelto istorija ir dabartis“, prie Čiobiškio prieplaukos liepos mėnesį vyko įspūdingas koncertas, rugpjūčio viduryje organizuotas tapybos pleneras jubiliejui paminėti, darbai eksponuoti Kaišiadorių ir Širvintų kultūros centruose, sukurtas trumpametražis filmas „Keltas“, surengta fotografijų paroda bei visuomenei parodytas filmas.
Ketvirtadienio vakarą pilnutėlėje bibliotekos skaitykloje vyko plenero darbų parodos uždarymas, nuotraukų parodos pristatymas ir filmo „Keltas“ premjera. Renginyje gausiai dalyvavo Širvintų visuomenė, būrys svečių iš Kaišiadorių, keltininkas Gediminas Dzeventauskas su žmona Rasa ir dukromis Ugne ir Urte, filmo kūrėjai Saulius Jankauskas ir Asta Sabonytė.
Baigiamąjį renginį vedusi Lina Urbanavičienė negailėjo padėkos žodžių projekto dalyviams, sveikino plenero menininkus, Kaišiadorių kultūros centro padėkas įteikė projekto partneriams: Širvintų rajono savivaldybei, Čiobiškio seniūnui Virginijui Niekiui, Švietimo centro direktorei Daivai Vinciūnienei, laikraščiui „Širvintų kraštas“, Širvintų kultūros centrui ir Širvintų viešajai bibliotekai. Sveikinimo ir padėkos žodžius pasakė Širvintų rajono vicemerė Irena Vasiliauskienė ir merės Živilės Pinskuvienės padėjėja Janina Greiciūnaitė. Jos už bendrai įgyvendintą projektą dėkojo Kaišiadorių kultūros centrui, Žaslių seniūnijai, Kaišiadorių švietimo skyriui. Sveikinimo kalbas sakė Širvintų švietimo centro direktorė Daiva Vinciūnienė, mokytoja Aldona Ragelskienė, bibliotekos direktorė Laima Kutiščeva, keltininkas Gediminas Dzeventauskas. Tą vakarą netrūko padėkų, šypsenų ir gėlių.
Renginio dalyviams virtualioje erdvėje buvo parodyta fotografės Astos Sabonytės nuotraukų paroda ir vyko filmo „Keltas“ premjera. Sauliaus Jankausko ir Astos Sabonytės sukurtas filmas sužavėjo visus žiūrovus, todėl buvo palydėtas nuoširdžiais plojimais.
Filme „Keltas“ vykusiai atskleista vienintelio Lietuvoje veikiančio vandens srovės plukdomo Padalių-Čiobiškio kelto istorija. Unikalią kelto atsiradimo istoriją, prasidėjusią Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 1935 metais pasirašytu leidimu, pasakoja pats kelto savininkas Gediminas Dzeventauskas. Keltininko malonus balso tembras ir nepriekaištinga tartis prikaustė žiūrovų dėmesį. Įdomiai pateiktos kelto atsiradimo detalės, gamybos procesas Jonavoje, kelionė tempiant arkliais į paskirties vietą Padaliuose – viskas Gedimino Dzeventausko pateikta apgalvojant ir pasveriant kiekvieną žodį.
Keltininkas Gediminas Dzeventauskas – tai trečios kartos unikalaus amato atstovas. Keltininko veiklą pradėjo jo senelis 1935 metais, tarybiniais laikais tęsė tėtis, o dabar keltu rūpinasi jis pats, Gediminas. Žiūrovai ir klausytojai sužinojo, jog dabartinis keltas Nerimi plaukioja nuo 1978 metų ir per sezoną nuplaukia apie 200 kilometrų. Žiūrovus sudomino automobilio  „Volga“ ant kelto vykusi ypatinga drama, keltininko išsakytos jautrios ir prasmingos mintys apie gyvenimą, darbą, šeimą, bendravimą. „Jaučiuosi kaip kunigas, kuriam nuvažiuodami žmonės ant kelto išsipasakoja  savo bėdas, – filme kalbėjo Gediminas Dzeventauskas. – Norėčiau, kad keltas būtų. Keltas veiks, kol būsiu gyvas.“
Jautriai filmo kūrėjams kalbėjusios keltininko žmona Rasa Dzeventauskienė, dukros Ugnė Dzeventauskaitė ir Urtė Dzeventauskaitė akcentavo kelto svarbą, šeimos narių, vyro ir žmonos, tėvo ir vaikų tarpusavio darną, pažymėjo, jog keltas yra tarsi šeimos narys. „Ką pradėjo mano prosenelis, tęsiu aš“, – pabrėžė filme paskutinis kalbėjęs sūnus Arnas Dzeventauskas. Jeigu taip įvyktų, tai būtų 4-tos kartos amatininkas.
Pasibaigus filmui, kūrėjas Saulius Jankauskas atsakė į žiūrovų klausimus, vyko didžiulė projekto dalyvių ir organizatorių fotosesija. Netrūko nei teigiamų emocijų, nei pagyrimo žodžių. Projekto veikla baigėsi, tolesnis bendravimas tęsėsi prie kavos puodelio.
Romas Zibalas
1. Projekto „Keltas vakar ir šiandien“ koordinatorė, Kaišiadorių kultūros centro parodų organizatorė Lina Urbanavičienė (dešinėje) ir Švietimo centro direktorė Daiva Vinciūnienė.
2. Padalių-Čiobiškio kelto jubiliejui skirto plenero dalyvės-dailininkės: (iš kairės į dešinę) Valentina Brazaitienė, Sigita Kaminskienė, Jolita Jurkevičiūtė.
3. Sveikinimo kalbą pasakė plenero dalyvė, dailininkė, mokytoja Aldona Ragelskienė.
5. Sveikinimo ir padėkos kalbas pasakė Širvintų rajono vicemerė Irena Vasiliauskienė (kairėje) ir merės padėjėja Janina Greiciūnaitė.
6. Filmo kūrėjai Saulius Jankauskas ir Asta Sabonytė (kairėje) kalbasi su  Rasa ir Gediminu Dzeventauskais (dešinėje).
7.  Plenero dalyvės-dailininkės iš Kaišiadorių ir Širvintų (pirmoji iš kairės – projekto koordinatorė Lina Urbanavičienė).
8. Filmo „Keltas“ kūrėjai ir Dzeventauskų šeima: (iš kairės į dešinę) Asta Sabonytė, Saulius Jankauskas, Rasa Dzeventauskienė, keltininkas Gediminas Dzeventauskas, Urtė Dzeventauskaitė ir Ugnė Dzeventauskaitė.
Plenero dalyvės-dailininkės iš Kaišiadorių ir Širvintų (pirmoji iš kairės - projekto koordinatorė Lina Urbanavičienė).

Plenero dalyvės-dailininkės iš Kaišiadorių ir Širvintų (pirmoji iš kairės - projekto koordinatorė Lina Urbanavičienė).

Spalio 29 dieną Širvintų  viešosios bibliotekos skaitykloje vyko Kaišiadorių kultūros centro projekto „Keltas vakar ir šiandien“ baigiamasis renginys. Projektas skirtas Padalių-Čiobiškio kelto 80-mečiui paminėti. Šiame projekte bendra veikla sujungė Širvintų ir Kaišiadorių krašto įvairių sričių menininkus, kūrėjus, kultūros ir švietimo įstaigas, kelto prieplaukose esančias Čiobiškio ir Žaslių seniūnijas. Pasak projekto koordinatorės, Kaišiadorių kultūros centro parodų organizatorės Linos Urbanavičienės, projekto sėkmę lėmė žmonės, kurių kūrybingumas ir išmonė žavėjo vykdant įvairias veiklas. Skaityti daugiau »

Čiobiškyje susitiko romantikai

Meilės motyvai nesvetimi „Liepelės“ moterims.

Meilės motyvai nesvetimi „Liepelės“ moterims.

Daugeliui žmonių pavasaris yra pats nuostabiausias metų laikas. Kiekvieną dieną saulės spinduliai tampa vis šiltesni, dangiška mėlynė – sodresnė, drabužiai – ryškesni ir atviresni, medžiai sulapoja, įmantrias melodijas vinguriuoja paukščiai, žmonės daugiau šypsosi, moterys matuojasi naujus drabužius ir vis dažniau žvilgčioja į veidrodį, o vyrai – į moteris… Čiobiškiečiai, stebėdami šį visuotinį atsinaujinimą, taip pat neliko nuošalyje. Gražią sekmadienio popietę jie susikvietė daug romantiškai nusiteikusių svečių ir pradžiugino žiūrovus dainomis apie Meilę… Atvelykio dieną (balandžio 27-ąją) Čiobiškyje vyko koncertas „Romantiškas pavasaris“.

Meilė yra viena pagrindinių žmonijos vertybių. Apie šią žmogaus būseną išsamiai papasakojo bei šioje būsenoje esančių jausmus, emocijas ir mintis apdainavo: Musninkų filialo moterų vokalinis ansamblis (vadovė Dalia Kiaulevičiūtė), Intos ir Andriaus šeimyninis duetas, Čiobiškio filialo vokalinis moterų ansamblis „Lyra“ Skaityti daugiau »

Vietos gyventojų bei svečių poreikiams

Ateities kartoms sodinamas medelis.

Ateities kartoms sodinamas medelis.

Lapkričio 10 dieną per pietus čiobiškiečiai rinkosi netoli Musės ir Neries santakos tyvuliuojančio tvenkinio. Vyko projekto „Čiobiškio bendruomenės viešosios erdvės tarp Kranto, Vilties gatvių bei Musės ir Neries upių santakos sutvarkymas ir pritaikymas vietos gyventojų bei svečių poreikiams“ atidarymas. Projektas finansuotas iš lėšų Širvintų rajono vietos veiklos grupės plėtros strategijos įgyvendinimui pagal „LEADER” programą. Paramos suma – 194 895 litai.

Į šventę atvykęs ir, ko gero, senokai buvojęs Čiobiškyje tūlas svečias nustebęs apsidairė aplinkui ir pratarė: „Matyt, ne ten pataikiau… Juk čia toks šabakštynas anksčiau buvo!“ Iš tikrųjų dar visai neseniai ši vieta atrodė nekaip… Šiandien viešoje erdvėje tarp Čiobiškio Kranto ir Vilties gatvių bei Musės ir Neries upių santakos sukurta patraukli aplinka, pritaikyta ne tik vietos gyventojų, bet ir svečių poreikiams. Skaityti daugiau »

Tautiška giesmė skambėjo garsiau už lietų

Istoriko Almanto Piškino pasakojimas sudomino visus.

Istoriko Almanto Piškino pasakojimas sudomino visus.

Šeštadienį Čiobiškis trumpam tapo turbūt pačiu pilietiškiausiu metu visoje Lietuvoje. Pliaupiant smarkiam lietui, būrys čiobiškiečių bei miestelio svečių, išsirikiavę ilga vora, žygiavo Dariaus ir Girėno tilto link.

Važiuojantys pro šalį negalėjo atsistebėti: kas čia vyksta? Kodėl tiek daug žmonių lyg niekur nieko vaikštinėja merkiant lietui? Atsakymus į visus klausimus jie tikriausiai būtų radę vos išgirdę, su kokiomis emocijomis ir šiluma kolona dainavo dainas, skirtas lakūnų Dariaus ir Girėno žūties dienai atminti.

Dvi ilgos iš ąžuolo šakų supintos juostos tarytum simbolizavo iš gyvenimo dėl mylimos tautos ir Tėvynės pasitraukusius lakūnus. Šios juostos buvo pakabintos ant Dariaus ir Girėno tilto. Jį taip pat papuošė ir keturios žvakės, o užrašas „80“, pakabintas virš šio tilto, priminė, kiek metų praėjo nuo visų laikų garsiausių lietuvių lakūnų žūties. Skaityti daugiau »

Apygardos teisme „nomenklatūrinė teisė“ patyrė pralaimėjimą

Sausio 23-iosios „Širvintų krašto“ numeryje rašėme apie vilnietį Saulių Baumilą, kurį 2012 metų rugsėjo 7-ąją Vilniaus medžiotojų klubas „Čiobiškis“, vadovaudamasis Širvintų rajono policijos komisariato viršininko Almanto Lukšos pasirašyta pažyma apie tai, kad jis neva neturi galiojančio leidimo laikyti šaunamuosius ginklus ir negali medžioti „Čiobiškio“ klube, pašalino iš klubo.

Tyrimą atlikęs Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius šią širvintiškių policininkų pažymą ne tik įvardijo kaip neatitinkančią tikrovės, bet ir nurodė, kad ji klubui buvo pateikta pažeidžiant galiojančią tvarką. Skaityti daugiau »

Grožėtis gėlėmis galima ne visur

Anot Kernavės seniūno, viešuosius darbus atliekantys gyventojai nemažai padeda tvarkyti aplinką.

Anot Kernavės seniūno, viešuosius darbus atliekantys gyventojai nemažai padeda tvarkyti aplinką.

Rajono valdžia kelerius metus iš eilės nuolatos sako jau visiems gerai žinomus žodžius: „Nėra pinigų“. Nepaisant šių žodžių bei apkarpyto biudžeto, visos rajono seniūnijos privalo atlikti tokios pačios apimties darbus kaip ir anksčiau. Būtent todėl šiuo metu jos išgyvena pakankamai sunkius laikus.

Dažniausiai rajono gyventojai išsako nusiskundimus dėl apšvietimo ar blogėjančių gyvenimo sąlygų, tačiau šalia praktinių dalykų egzistuoja ir nemažiau svarbus estetinis pasaulis.

Nenuostabu, kad tam, jog pritrauktume kuo daugiau svečių, reikia ir šiek tiek pastangų – šen bei ten pasodinti gėlių, nuolatos prižiūrėti žolę bei griovius. Tačiau kiekvienas darbas turi savo kainą, kurią seniūnijoms ne visada lengva apmokėti.

Nors Savivaldybės prieigose gėlės nevysta visus metus, o žolė šienaujama gal net dažniau negu reikia, kitose rajono vietovėse situacija kur kas prastesnė.

Kaip sekasi sunkmečio laikais kai kuriems seniūnams prižiūrėti aplinką ir seniūnijų grožį, paklausėme jų pačių. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar Širvintose reikėtų rengti lietuviškų filmų premjeras?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Farming simulator 19 mods
Apskaitos paslaugos

  • Kasyba.com
  • VSA

Hey.lt - Nemokamas lankytoju skaitliukas

  
Statistika
Dabar svetainėje: 7 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.