Čiobiškyje buvo kalbėta apie medžio ir žmogaus ryšį…

Neatskiriama čiobiškiečių kultūrinio gyvenimo dalimi tapo Juknonių kaimo muzikantas Stepas Pranckevičius.

Kovo 2 dieną Čiobiškyje vyko seniūnijos kultūros diena. Publikai buvo pristatyta meninė kompozicija „Žmogus ir medis“. Pernai Čiobiškyje buvo kalbama „beveik rimtai…“, o šiais metais iš tikrųjų labai rimtai. Pasitelkus skaitovus, muzikantus ir dainininkus buvo aptartas ypač aktualus nūdienos žmonijos klausimas – žmogaus santykis su gamta ir bene su svarbiausiu floros atstovu – medžiu. Nuo seno žmonės žino apie medžių teikiamą energiją žmogui. Mokslininkai tvirtina, kad medžiai padeda žmogui susigrąžinti jėgas. Be medžių mes net kvėpuoti negalėtume, juk tik medžiai gamina žmogui reikalingą deguonį…

Scenos gilumoje rodomos fotomenininko Jono Lučiūno nuotraukos, kurių pagrindinė tema – Lietuvos miškas. Su skardžiabalsio paukštelio giesme scenoje pasirodo dramos kolektyvo skaitovai. Tiesas apie medžio šaknis, jo šakas bei žiedus patvirtina scenoje pasirodžiusių tėvo, sūnaus ir mamos žodžiai. Kas tinka medžiui, tinka ir žmogui… Čiobiškio pagrindinės mokyklos mergaičių trio su keturių dūdelių pritarimu (vadovė Inga Strakauskienė) atlieka lietuvių liaudies dainą „Už žalių miškelių“. Jaudina skaitovų žodžiai apie medžius, kurie kaip ir žmonės džiaugiasi ir verkia… Žiūrovai audringais plojimais palydi moterų vokalinio dueto (vadovė Inga Strakauskienė) dainą „Kur jūs?“ Švelniais melodingais balsais moterys prisimena savo vaikystės draugus. Pasigirsta vyriškas balsas: „Aš – senas medis ir žinau daug… Gerbkite mišką ir jūs tapsite protingesni…“ Po seno medžio naudingų patarimų scenoje pasirodžiusios Čiobiškio pagrindinės mokyklos vokalinio ansamblio moterys „Sentimentalioje dainoje“ papasakoja apie aukštas pušeles, ežerėlius ir bažnyčių stogus. Gražu Lietuvoje gyventi…

Jau neatskiriama čiobiškiečių kultūrinio gyvenimo dalimi tapo – artėjantis prie 90-ies metų Juknonių kaimo muzikantas Stepas Pranckevičius. Vien ko verta jo „vaisinė“ skrybėlė! Stepas šauniai pagrojo jaunuolių valsą ir suskėlė smagią „Piršlio polką“. Čiobiškio filialo folkloro ansamblio „Liepelė“ (vadovė Vida Dambrauskienė) net pavadinimas atspindėjo šventės temą. Vienuolika tautiniais drabužiais pasidabinusių „liepelių“ padainavo ir apie kitus medžius – berželį, žilvitį, o baigė žodžiais apie dvi širdis. „Liepelių“ lietuvių liaudies dainos apie karą ir meilę „Ir vienąkart pavasarį“ žodžiai ne vieno žiūrovo širdyje pasėjo liūdesį ir nerimą. Vadinasi, daina buvo atlikta profesionaliai… Moterų vokalinis ansamblis „Lyra“ apdainavo pilnus svajų Lietuvos ežerėlius bei lygias lankas. Publiką sužavėjo puikūs moterų balsai ir… juodų drabužių fone ryškiai išsiskiriantys raudoni prie krūtinės prisegti „kvietkai“.

Žiūrovus suintrigavo skaitovių pasakojimai apie medžių įtaką žmogui bei druidų (medžių) horoskopas. Pasirodo, yra medžių, sugeriančių blogą žmogaus energiją, ir medžių, skleidžiančių gerą energiją. Medžių kenkėjų žmogui (energijos prasme) nėra. Jeigu esi piktas, – apkabink drebulę, o po to – susirask ąžuolą… Be to, medžiai (gyvi) gydo nuo įvairiausių ligų. Reikia tik žinoti, koks medis nuo kokios ligos…

Šventės „vinimi“ tapo Čiobiškio liaudiškos muzikos kapela. Kapela – sudėtinė. Prie muzikantų labai tiko ir moterų iš vokalinio ansamblio „Lyra“ balsai. Kolektyvas atliko du romansus „Nebegrįšiu laukų takeliu“, „Pavargę paukščiai“ ir dainą „Mano kraštas“. Pasiklausę taip gražiai atliekamų ir tokių prasmingų dainų žodžių, pusė emigrantų sugrįžtų atgal į Tėvynę… Pasak vieno žiūrovo, dar gyva Lietuva, jei kaimuose ir miesteliuose skamba lietuviška daina, puoselėjamos lietuviškos tradicijos. Po Stepono Mažrimo perskaitytų eilių, scenoje pasirodė visi tą dieną koncertavę žmonės… Žiūrovai jiems padėkojo gausiais plojimais. Pabaigą vainikavo gražūs žodžiai, dovanos ir gėlės.

Remigijus Bonikatas

[imagebrowser id=313]