Anot Kernavės seniūno, viešuosius darbus atliekantys gyventojai nemažai padeda tvarkyti aplinką.
Rajono valdžia kelerius metus iš eilės nuolatos sako jau visiems gerai žinomus žodžius: „Nėra pinigų“. Nepaisant šių žodžių bei apkarpyto biudžeto, visos rajono seniūnijos privalo atlikti tokios pačios apimties darbus kaip ir anksčiau. Būtent todėl šiuo metu jos išgyvena pakankamai sunkius laikus.
Dažniausiai rajono gyventojai išsako nusiskundimus dėl apšvietimo ar blogėjančių gyvenimo sąlygų, tačiau šalia praktinių dalykų egzistuoja ir nemažiau svarbus estetinis pasaulis.
Nenuostabu, kad tam, jog pritrauktume kuo daugiau svečių, reikia ir šiek tiek pastangų – šen bei ten pasodinti gėlių, nuolatos prižiūrėti žolę bei griovius. Tačiau kiekvienas darbas turi savo kainą, kurią seniūnijoms ne visada lengva apmokėti.
Nors Savivaldybės prieigose gėlės nevysta visus metus, o žolė šienaujama gal net dažniau negu reikia, kitose rajono vietovėse situacija kur kas prastesnė.
Kaip sekasi sunkmečio laikais kai kuriems seniūnams prižiūrėti aplinką ir seniūnijų grožį, paklausėme jų pačių.
Vieno iš daugiausiai rajone lankomų seniūnijų – Kernavės – seniūnas S. Gaidakauskas teigė, kad kasmet aplinkos tvarkymui yra skiriama pastovi suma: „Vien tik gėlėms pasodinti reikia nuo šešių iki septynių šimtų litų kasmet. Lėšų reikia ir žaliesiems plotams prižiūrėti. Daug atsieina benzinas, žoliapjovių priežiūra. Nors biudžetas ir apkarpomas, lėšos šiems darbams vis tiek privalo būti skirtos.“
Seniūnas neslepia, kad viešuosius darbus atliekantys gyventojai nemažai padeda tvarkyti aplinką. Tačiau susiduriama ir su kita problema: ne visi atėję žmonės nori dirbti: „Su vienais sutariame labai gerai, su kitais, deja, ne. Visada smagu kai žmonės patys ateina ir siūlosi. Bet būna ir tokių, kurie ateina tik valandas „atsėdėti“. Jiems darbas tiesiog našta. Tuomet bandome šnekėti, keisti situaciją. Mūsų seniūnija nedidelė, tad per metus pas mus ateina vos 12 – 14 žmonių, daugiausiai jų – vasarą. Darbų niekuomet nerūksta. Kviečiu visus rajono gyventojus atvažiuoti padirbėti ir taip prisidėti prie Kernavės gražinimo,“ – ragino seniūnas S. Gaidakauskas.
Tarp svarbiausių darbų jis įvardijo aplinkos gražinimą, gatvių tvarkymą, dažymo darbus. Pasak seniūno, su mažiausiomis lėšomis reikia padaryti didžiausius darbus, nes seniūnijos ir viso rajono reprezentacija yra labai svarbi.
Čiobiškio seniūnas Virginijus Niekis teigė, kad atskirai estiniam grožiui palaikyti pinigų iš biudžeto neskiria.
„Yra skirta lėšų kapinių bei gyvenviečių priežiūrai. Iš šių pinigų ir tvarkom viską. Prisideda ir įvairūs projektai, iš kurių galima suorganizuoti ir gėlių sodinimą. Tačiau šiuo metu gėlių sodinimo nėra,“ – teigia V. Niekis.
Pasak jo, už socialines išmokas viešuosius darbus atliekantys gyventojai yra labai didelė pagalba seniūnijoms. Seniūnas pasakoja, kad tokių žmonių susidaro nemažai – į mėnesį įdarbinama apie dešimt.
„Viešuosius darbus atliekantys žmonės, čia užsibūna skirtingą laikotarpį: tai priklauso nuo jiems paskirtų valandų skaičiaus. Tų žmonių pastangoms senūnija ir atrodo taip, kaip dabar,“ – gerų žodžių viešųjų darbų programai negaili V. Niekis.
Kaip ir prieš tai kalbinti seniūnai, Gelvonų seniūnas Lionginas Juzėnas tvirtina, kad darbų seniūnijoje visą laiką užtenka. Vien šienaujamų žaliųjų plotų susidaro per penkiasdešimt arų.
Netrukus prie Gelvonuose esančio paminklo vėl raudonuos gėlės...
Visai neseniai į „Širvintų krašto“ redakciją kreipėsi ukmergiškė Milda, kuri iškėlė naują problemą: „Prieš keletą dienų lankiausi Gelvonų miestelyje. Nusprendžiau apžiūrėti partizanams skirtą paminklą. Nuėjusi prie jo netekau žado – aplink plynas laukas. Nei žolės, nei gėlės. Kaip taip gali būti, kad toks žinomas, visai apskričiai svarbus paminklas liko nepapuoštas?“
Apie šią situaciją paklaustas seniūnas aiškino, kad jokios „tragedijos“ čia nėra: „Pagal projektą yra sutarta, kad šalia paminklo gali būti sodinamos tik raudonos gėlės, simbolizuojančios partizanų pralietą kraują. Kasmet sodiname tokias pat gėles, kurios neatsparios šalčiams. Pernai jas pasodinome tik birželį, tačiau šiemet jos atsiras jau artimiausiomis dienomis. Paminklą prižiūri ir projekto autorius, tad negalim savavališkai pasėti žolės, nes pagal projektą ji paprasčiausiai nenumatyta. Tad nereiktų pūsti burbulo – gėlės tikrai bus.“
L. Juzėnas užtikrino, kad dedama daug pastangų, jog seniūnija būtų kuo patrauklesnė tiek gyventojams, tiek ir svečiams.
Nors anksčiau buvo kalbama, kad visose rajono seniūnijose trūksta rankų, kurios atliktų pagrindinius darbus, atsiradus viešųjų darbų programai skeptikai vėl rado prie ko prikibti. Esą, žmonės atėję į seniūnijas neturi ką veikti, nes nėra darbų.
Pasikalbėjus su seniūnais, tapo aišku, kad toks požiūris neteisingas – darbų kiekvienoje seniūnijoje užtektų ir didesniam būriui žmonių. Tačiau, jei už tai negaunama jokio atlygio, niekas, deja, ir dirbti nenori.
„Širvintų krašto“ informacija
kai tip paraso tuoj prazista:)