Savivalda, politika

Darbo partija gauna signalus apie ruošiamus pažeidimus ir provokacijas rinkimų metu

Darbo partija gauna signalus apie ruošiamus pažeidimus ir provokacijas rinkimų metu
Artėjant sekmadienio rinkimams Širvintose, Trakuose ir Varėnoje, Darbo partija gauna signalus apie ruošiamus pažeidimus bei provokacijas rinkimų metu. Vienas pranešimas atėjo iš Širvintų, kur į mero postą kandidatuoja partijos kandidatė Živilė Pinskuvienė. Šiandien jos rinkimų štabas gavo informaciją apie po rajoną važinėjančius ir balsus siekiančius pirkti nenustatytus asmenis.
„Paskambino žmogus, kuris pranešė, kad pas jį apsilankė nepažįstami asmenis, kurie siūlėsi nupirkti jo balsą ir sekmadienį nuvežti į rinkimų apylinkę, kad jis balsuotų už Darbo partiją. Apie šį atvejį buvo nedelsiant pranešta policijai, kuri nuvyko į įvykio vietą“, – sako Ž. Pinskuvienė.
Apie įvykį informuotas Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis pabrėžia, kad Darbo partija netoleruos jokių rinkimų tvarkos ir įstatymų pažeidimų bei reikalaus atsakingumo ir sąžiningumo iš visų rinkimuose dalyvaujančių politikų.
„Visi atvejai turi būti ištirti ir įvertinti, todėl kviečiu teisėsaugos institucijas ir Vyriausiąja rinkimų komisiją tinkamai reaguoti į visus pranešimus, kad niekam nekiltų abejonių dėl rinkimų skaidrumo“, – sako V. Mazuronis.
Darbo partijos informacijos centras

Artėjant sekmadienio rinkimams Širvintose, Trakuose ir Varėnoje, Darbo partija gauna signalus apie ruošiamus pažeidimus bei provokacijas rinkimų metu. Vienas pranešimas atėjo iš Širvintų, kur į mero postą kandidatuoja partijos kandidatė Živilė Pinskuvienė. Šiandien jos rinkimų štabas gavo informaciją apie po rajoną važinėjančius ir balsus siekiančius pirkti nenustatytus asmenis.

„Paskambino žmogus, kuris pranešė, kad pas jį apsilankė nepažįstami asmenis, kurie siūlėsi nupirkti jo balsą ir sekmadienį nuvežti į rinkimų apylinkę, kad jis balsuotų už Darbo partiją. Apie šį atvejį buvo nedelsiant pranešta policijai, kuri nuvyko į įvykio vietą“, – sako Ž. Pinskuvienė. Skaityti daugiau »

Mauras savo darbą padarė. Kas toliau – neįdomu?

Mauras savo darbą padarė. Kas toliau – neįdomu?
Akivaizdu, nė vienam iš rajono politikų, prieš du mėnesius padėjusių parašą ant prašymo Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad rinkimai Širvintų rajone būtų pripažinti negaliojančiais, visai neįdomu, kaip bus realizuojamas jų skundo vaisius – organizuojami pakartotiniai Širvintų rajono mero rinkimai. Antradienį Širvintų rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko Stepono Liktoravičiaus sukviestame seminare, kuriame dalyvavo Vyriausiosios tinkimų komisijos, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, rajono rinkimų apylinkių ir Policijos komisariato atstovai, akių taip ir neparodė nei tokių skundų „generatorius“ Vincas Jasiukevičius, nei buvęs jo pavaduotojas Andrius Jozonis, Savivaldybės administracijos eksdirektorė Elena Davidavičienė ar jos buvusi pavaduotoja Rasa Tamošiūnienė. Nebuvo ir jų parankinių – „baltųjų pirštinių“ atstovų. Negi nutarta pasinaudoti garsiuoju Otelo principu, kai savo darbą atlikęs, tai yra – Dezdemoną pasmaugęs, mauras gali išeiti?
Pasitarime dalyvavęs VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas tiesiai šviesiai pripažino, kad pas mus didžiausia bėda buvo ta, kad nuo pat pradžių Širvintų rajono rinkimų apygardos komisija „veikė konfrontacijos principu“. Tai sukėlė nereikalingų aistrų, išprovokavo skundų, teko įsikišti VRK atstovams ir įsitikinti, kad elgtasi neteisėtai, pažeidžiant tvarką. Zenonas Vaigauskas paragino partijas atsisakyti neleistinų veiksmų, susitarti dėl sąžiningos kovos, liautis skundus vieniems kitus. Deja, šie raginimai tik retoriniai, kadangi partijų lyderių, išskyrus seminare dalyvavusius „darbiečius“, daugiau nebuvo.
O klausimų ir rekomendacijų buvo tikrai įvairių ir tikrai naudingų, iš esmės dėl to, kur ankstesnieji vadovai matė pažeidimų. Seminare dalyvavę apylinkių komisijų pirmininkai domėjosi, ar leisti balsuoti neblaiviems, kaip nustatyti neblaivumo faktą, kas laikytina neleistinu rinkėjų pavėžėjimu, kada rinkimų agitacija peržengia ribas, ar rinkėjas gali su savimi turėti biuletenio pildymo pavyzdį. Anot Zenono Vaigausko, niekur nėra nurodyta, kad neblaivūs asmenys negali balsuoti. Vien jau iš šio pirmininko pasakymo aiškėja, kad neblaivumo fakto nederėtų laikyti rinkimų pažeidimu. Anot Zenono Vaigausko, rinkimų apylinkės komisijos nariai turi apsispręsti, ar žmogus galimai yra neblaivus ir apie tai informuoti policiją. Nors nebuvo įvardyta priežastis, atsakymas peršasi pats: įrodžius, kad žmogus yra neblaivus, jis atsakytų administracine tvarka už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje. VRK pirmininko žodžiais, nėra pažeidimas ir tai, kai kaimynas į rinkimus atveža kaimyną, partietis – bendrapartiečius. Įtarus galimus pažeidimus, būtina atkreipti dėmesį, ar šie faktai neturi sistemos požymių, ar už jų neslypi akivaizdūs papirkimo, trukdymo pasinaudoti apsisprendimo teise veiksmai. Zenonas Vaigauskas taip pat pripažino, kad nėra aiškiai nurodyta, kad rinkėjas su savimi negali turėti biuletenio pildymo pavyzdžio, tačiau neturėtų jo demonstruoti taip, kad tokie veiksmai kai kam būtų panašūs į neleistiną kitų rinkėjų agitaciją. Apskritai reikėtų vengti panašių savireklamos dalykų. Kur garantija, kad koks provokatorius neatneš, o paskui – „neatras“ balsavimo kabinoje palikto kitos partijos reklaminio lapelio. „Per rinkimus dažnai balansuojama ant pažeidimų ribos, galima provokacijų tikimybė,“ – reziumavo vyriausiasis rinkimų prievaizdas.
Kai kurie seminare dalyvę apylinkių komisijų pirmininkai, taip pat Darbo partijos atstovai negailėjo kritikos žodžių policijai, Širvintų rajono policijos komisariato vadovui Erik’ui Jalovik’ui. Seminare dalyvavę Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, Širvintų rajono policijos komisariato atstovai teigė, kad bus atsižvelgta į pastabas, stengiamasi operatyviau reaguoti į skundus. Pažadėta, kad ir per šiuos rinkimus dirbs papildomos policijos pajėgos, rajonas bus suskirstytas į sektorius, kad policijos pareigūnai operatyviau reaguotų į pranešimus. Tuo pat metu Kriminalinės policijos pareigūnai (ne tik iš mūsų rajono) atliks ir sekamuosius operatyvinės veiklos veiksmus.
Kritikos kliuvo ir ankstesnei rajono valdžiai. Steponas Liktoravičius pastebėjo, kad yra sumaišyti kai kurių kaimų rinkėjų sąrašai, kai kur trūksta logikos: štai netoli Širvintų esančio Groblės viensėdžio rinkėjai kažkodėl turi balsuoti už keliolikos kilometrų esančiuose Šešuolėliuose. Zenonas Vaigauskas atsakė, kad tai – Savivaldybės administracijos darbo brokas: ji turėjo kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad būtų pakoreguota rinkėjų duomenų bazė ir padaryta taip, kaip rinkėjams yra patogiau.
ŠK informacija
8861 Zenonas Vaigauskas neatmetė, kad per rinkimus gali būti provokacijų, todėl apylinkių pirmininkus ir kampanijos dalyvius ragino nesikarščiuoti.
8868 Širvintų rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Steponas Liktoravičius siūlė pasistengti, kad rinkimai būtų tokie, jog „nei baltosios, nei juodosios pirštinės“ neturėtų prie ko prikibti. Dešinėje – su papirkimo traktavimo ypatumais seminaro dalyvius supažindinusi VRK pirminko pavaduotoja Laura Matjošaitytė.
Širvintų rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Steponas Liktoravičius siūlė pasistengti, kad rinkimai būtų tokie, jog „nei baltosios, nei juodosios pirštinės“ neturėtų prie ko prikibti. Dešinėje - su papirkimo traktavimo ypatumais seminaro dalyvius supažindinusi VRK pirminko pavaduotoja Laura Matjošaitytė.

Širvintų rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Steponas Liktoravičius siūlė pasistengti, kad rinkimai būtų tokie, jog „nei baltosios, nei juodosios pirštinės“ neturėtų prie ko prikibti. Dešinėje - su papirkimo traktavimo ypatumais seminaro dalyvius supažindinusi VRK pirminko pavaduotoja Laura Matjošaitytė.

Akivaizdu, nė vienam iš rajono politikų, prieš du mėnesius padėjusių parašą ant prašymo Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad rinkimai Širvintų rajone būtų pripažinti negaliojančiais, visai neįdomu, kaip bus realizuojamas jų skundo vaisius – organizuojami pakartotiniai Širvintų rajono mero rinkimai. Antradienį Širvintų rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko Stepono Liktoravičiaus sukviestame seminare, kuriame dalyvavo Vyriausiosios tinkimų komisijos, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, rajono rinkimų apylinkių ir Policijos komisariato atstovai, akių taip ir neparodė nei tokių skundų „generatorius“ Vincas Jasiukevičius, nei buvęs jo pavaduotojas Andrius Jozonis, Savivaldybės administracijos eksdirektorė Elena Davidavičienė ar jos buvusi pavaduotoja Rasa Tamošiūnienė. Nebuvo ir jų parankinių – „baltųjų pirštinių“ atstovų. Negi nutarta pasinaudoti garsiuoju Otelo principu, kai savo darbą atlikęs, tai yra – Dezdemoną pasmaugęs, mauras gali išeiti? Skaityti daugiau »

Ištaškė per milijoną. O kas toliau?

„Čiobrelių rojui“ – per milijoną, ištikimai bendražygei – tūkstančius…
Gegužės 31-oji – diena, kai oficialiai turėtų būti baigtas įgyvendinti Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Kiauklių kultūros namų nenaudojamų patalpų ir teritorijos pritaikymas visuomenės poreikiams“. Neseniai panašus projektas buvo realizuotas Lapelių kaime, kur biblioteka bei kaimo bendruomenės centras įsikūrė atnaujintose buvusio pradinio ugdymo skyriaus patalpose.
Tiesą sakant, iš pradžių apie analogišką projektą Kiaukliuose net nebuvo kalbos, mat 2011 metų gegužės 26 dienos sprendimu Širvintų rajono taryba pritarė projektui „Kiauklių kultūros namų pritaikymas bendruomenės poreikiams“, o tų pačių metų birželio 15-ąją projektą pateikė finansavimui gauti. 2012 metų balandžio 19-ąją buvo skirtos paramos lėšos ir pasirašyta 475,4 tūkst. litų finansavimo ir administravimo sutartis. Tačiau parengus techninį projektą ir atlikus jo ekspertizę reikalingų atlikti darbų vertė „išsipūtė“ iki 1,28 mln. litų. Atsižvelgusi į tai, kad šių darbų atlikimui nepakanka lėšų, Elenos Davidavičienės vadovaujama Širvintų rajono savivaldybės administracija, neprabėgus nė savaitei po lėšų skyrimo, Vilniaus regiono plėtros tarybai pateikė projektinį pasiūlymą dėl dar vieno projekto – „Kiauklių kultūros namų nenaudojamų patalpų ir teritorijos pritaikymo visuomenės poreikiams“ įtraukimo į Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Dar po metų, 2013 metų birželio 14 dieną, projektui buvo skirtos lėšos.
2013 metų birželio 19 dieną Širvintų rajono savivaldybės taryba pritarė pastarojo projekto įgyvendinimui ir jo vykdymui nutarė skirti ne mažiau kaip 7,5 proc. lėšų iš Savivaldybės biudžeto. Kad tai tikrai nemenki pinigai, rodo preliminari projekto vertė – 691 tūkst. litų (kiek daugiau nei 200 tūkst. eurų). Maža to, vietos valdžia taip pat pasižadėjo apmokėti visas netinkamas finansuoti, tačiau šiam projektui įgyvendinti būtinas išlaidas, ir tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia projektui skirtas finansavimas.
2013-ųjų gruodį buvo pasirašyta šio projekto finansavimo ir administravimo sutartis. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta 416,3 tūkst. litų (120,5 tūkst. eurų). Kaip vėliau per ištikimą žiniasklaidą pasigyrė tuometė Širvintų rajono savivaldybės Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėja Jūratė Visackaitė, bendra į Kiauklių kultūros namus ir jų aplinką investuojama suma siekia 1 mln. 166 tūkst. 400 litų, iš jų Europos Sąjungos lėšos – 659,8 tūkst. litų, Valstybės biudžeto lėšos – 180,4 tūkst. litų, Širvintų rajono savivaldybės biudžeto lėšos – 286,2 tūkst. litų, o 40 tūkst. litų – šio pastato vertė įskaitoma įnašu natūra.
„Pasidomėjus savivaldybės puslapyje apie projektus, aiškiai matyti, kaip neprotingai paskirstomos investicijos. Ar Kiauklių kultūros namų rekonstrukcijos dabams racionalu panaudoti savivaldybės iš banko paskolintus pinigus, juk visos projekte nenumatytos išlaidos sudaro virš 300 tūkstančių? Tai ne Europos parama, o iš biudžeto, taigi – visų mokesčių mokėtojų, pinigai. Koks pastatas „monstras“ rekonstruojamas, ar toks yra reikalingas senstančiam kaimui? Kas galvoja apie jo išlaikymą, kiek tam biudžeto pinigų reikės. O kokie kultūriniai „solidūs“ renginiai ten vyksta? Cepelinų balius? Panašu, kad Kiaukliuose kuriami antri Naisiai“, – pernai Kiauklius su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbausko Naisiais ironiškai palygino laikraščio skaitytojai.
Su tuo iš dalies galima sutikti. Nors oficialiai motyvuota, kad Kiauklių kultūros namų rekonstrukcijos dar nuo 2008-ųjų pageidavę keli šimtai vietos ir aplinkinių Pažusių, Kriaunų, Šventakalnio, Rubikonių, Naidų kaimelių gyventojų, net pačios savivaldybės Administracijos kuluaruose kalbėta, jog šis grandiozinis projektas galimai yra tuometės Širvintų administracijos direktorės Elenos Davidavičienės dovanėlė ne tik apylinkių, iš kurių yra kilusi, rinkėjams, bet ir ištikimajai bendražygei Astai Amankavičienei, mat minėtiems kultūros namams vadovaujanti „valstiečių“ aktyvistė buvo paskirta šio projekto koordinatore. Tikėkimės, prie to tikrai neprisidėjo mūsų skaitytojų paminėti Kiaukliuose organizuojami garsieji „cepelinų baliai“ ar, sakykime, parašų klastojimas, į kurio šešėlį Asta Amankavičienė pateko per Valstiečių ir žaliųjų sąjungos remtą referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams.
Apskritai sunku pasakyti ir tai, ką ir kaip vykdant projektą koordinavo Asta Amankavičienė, kadangi jai šiam darbui laiko ne kažin kiek turėdavo likti. Be tiesioginio darbo kultūros namuose (logiškai svarstant, ir po veiklos bendruomenės labui, kadangi ji tuo pačiu eina Kiauklių kaimo bendruomenės pirmininkės pareigas), Asta Amankavičienė kultūros namuose dar buvo įdarbinta ir valytoja. Tačiau kultūros bitutei tai nesutrukdė per darbo dieną projektą „koordinuoti“ po 4, kartais – net po 7 valandas. Už tą darbą per pusmetį jai buvo suskaičiuota netoli 3 tūkstančių eurų. Tai gerokai daugiau, nei buvo atseikėta projekto vadovei, keturis kartus daugiau, nei projekto finansininkei.
Įdomu tai, kad iš šio projekto koordinatorių Asta Amankavičienė buvo atleista šių metų vasarį. Kaip galima suprasti, baigėsi tam skirti pinigai, nors greičiausiai – Elenos Davidavičienės kadencija. Tačiau ir po vasario projekto darbai dar buvo vykdomi, tik štai koordinuoti jų kažkodėl nebereikia. Gal nereikėjo ir nuo pat pradžių, jei jau taip?
Laikinoji Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė neatsistebi nei tokiu kultūros darbuotojos darbštumu, nei pačiu projektu.
Prieš perduodama įgaliojimus, balandžio 2 dieną, Širvintų rajono savivaldybės administracija su ukmergiške įmone „Ingarė“ pasirašė beveik 70 tūkst. eurų (maždaug 240 tūkst. litų, t. y. kone ketvirčio milijono litų) vertės statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią numatyta atlikti aplinkos sutvarkymo darbus. Kokius? Dauguma jų tikrai neįspūdingi, pavyzdžiui – numatyta iškirsti gyvatvorę ir trukdančius medžius, užsėti veją, taką ir lauko estrados kraštą apsodinti rododendrais, suformuoti alpinariumą, kurio įrengimui naudoti lauko riedulius, „kad labiau susilietų su peizažu“, o tarp jų pasodinti eraičinų, perkūnropių, čiobrelių, levandų… Beje, vos po dviejų savaičių (!) įmonė už atliktus darbus Savivaldybei pateikė 33 241,64 eurų (beveik 115 tūkst. litų) sąskaitą „pagal atliktų darbų aktą“.
– Su visa pagarba Kiauklių ir jų apylinkių gyventojams vis dėlto norėčiau pastebėti, kad minėti du projektai – tai pavyzdys, kaip vietos valdžiai nereikėtų daryti, – sakė laikinoji merė. – Šie daugiau nei milijoną kainavę darbai pirmiausia tėra gražus paminklas nepagrįstam buvusiųjų valdžioje išlaidavimui, mažai kuo nusileidžiantys garsiajai Sočio olimpiadai, kur neįtikėtinai brangiai sukurta infrastruktūra paprasčiausiai nėra kam naudotis. Labai abejoju, ar tie keli iš laukų atridenti akmenys, kelios įkištos eglutės su pabarstytais čiobreliais verti dešimčių tūkstančių eurų. Prisiminkime, kad analogišką ir ne ką prastesnį bendruomenės centrą įsirengusiems lapeliškiams jų darbai kainavo maždaug per pusę pigiau, o iš biudžeto buvo prisidėta ar tik ne 62 tūkst. litų, t. y. keturis kartus mažesne suma. Už ankstesnės valdžios Kiaukliams skirtus pinigus buvo galima sutvarkyti kelis rajono bendruomenės centrus, dar nuveikti daug gerų darbų, kuriais galėtų džiaugtis tūkstančiai, o ne keli šimtai gyventojų.
„Širvintų krašto“ informacija
Dviems kaimelio projektams lengva ranka ištaškius per milijoną litų, Kiauklius papuoš ir kelios eglaitės...

Dviems kaimelio projektams lengva ranka ištaškius per milijoną litų, Kiauklius papuoš ir kelios eglaitės...

Gegužės 31-oji – diena, kai oficialiai turėtų būti baigtas įgyvendinti Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Kiauklių kultūros namų nenaudojamų patalpų ir teritorijos pritaikymas visuomenės poreikiams“. Neseniai panašus projektas buvo realizuotas Lapelių kaime, kur biblioteka bei kaimo bendruomenės centras įsikūrė atnaujintose buvusio pradinio ugdymo skyriaus patalpose. Skaityti daugiau »

Lėšos nešvaistomos

Lėšos nešvaistomos
Gražėja aplinka, tvarkomi keliai, sodinami medžiai, atsirado užsiėmimo vaikams, organizuojami puikūs renginiai… Tuo džiaugiasi dauguma širvintiškių. Tačiau atsiranda ir skeptiškai replikuojančių: „kažin, iš kokių pinigų…“, „kiek ilgai taip bus, jei švaisto lėšas į kairę ir į dešinę…“ ir pan.
Į „Širvintų krašto“ skaitytojų klausimus atsako laikinai mero pareigas einanti rajono Tarybos narė Živilė Pinskuvienė:
– Miestas pilnas gėlių, sodinami nauji želdiniai, medžiai. Iš kur visa tai?
– Širvintų žmonėms noriu paaiškinti, kad daugybę metų Savivaldybė vykdo Aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą, kuriai įgyvendinti kasmet surenkamos lėšos (mokesčiai už teršalų išmetimą į aplinką, už valstybinius gamtos išteklius ir kt.). 2014 metais buvo surinkta per 31 tūkst. Eur, šiais metais planuojama surinkti per 37 tūkst. Eur. Kas iki šiol buvo daroma su minėtos programos lėšomis, sunku pasakyti. Tačiau dabar būtent šie pinigai ir yra skiriami gėlėms, medžiams sodinti bei želdiniams tvarkyti.
– Ar biudžeto pinigai nėra beatodairiškai švaistomi, ar biudžetinėse įstaigose dirbantys gyventojai neliks be atlyginimų, ar nepritrūks lėšų socialinėms pašalpoms, pensijoms?
– Nerimaujantiems dėl atlyginimų galiu atsakingai pasakyti – nepaisant to, kad Savivaldybė patyrė skaudų finansinį smūgį – buvusiems 4 rajono vadovams išeinant išmokėta 25 837,74 Eur (89 212,55 Lt), tačiau darbo užmokesčio fondas nejudinamas, socialines išmokas gyventojai gauna ir gaus laiku. O su pensijų mokėjimu Savivaldybė nėra susijusi, tai daro „Sodra“. Beje, už buvusiems vadovams Savivaldybės išmokėtą sumą būtų buvę galima nudirbti dar daugiau darbų.
– Iš kur gaunama lėšų kelių, gatvių tvarkymui, už kokias lėšas atliekami kiti darbai?
– Lėšos vietinės reikšmės kelių ir gatvių tvarkymui yra gaunamos iš Kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos. Praėjusią savaitę, gegužės 19 d., Administracijos direktoriaus pareigas einanti Ingrida Baltušytė-Četrauskienė pasirašė su Kelių direkcija sutartį, pagal kurią mūsų Savivaldybei bus skirta per 680 tūkst. Eur (2 347 904 Lt). Konkursas darbams atlikti jau paskelbtas, kai tik bus atrinktas laimėtojas, greideriai tučtuojau išvažiuos į kelius.
Nekantriai laukiu artėjančio birželio mėnesio Tarybos posėdžio, kuriame bus keičiama Integruotų teritorijų vystymo programa, kurioje, be Jaunimo sodo, Sporto mokyklos, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stadiono, skvero prie skulptūros „Širvinta“, „Saulutės“ lopšelio-darželio, bus įtrauktas ir tilto per „marias“ projektas.
O tai, kas šiuo metu yra daroma mieste ir rajone, mano manymu, yra eiliniai „mažyčiai“ darbai, kurie, protingai vadovaujant, turėjo būti atliekami kasmet. Atgaivinome akciją „Dovana miestui“, pakvietėme į pagalbą rėmėjų, įmonių, verslininkų, ūkininkų, su kurių skirta finansine parama, geranoriška pagalba jau įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, poilsio vietos daugiabučių kiemuose (suoliukai, šiukšliadėžės). Išskirtinai svarus rėmėjų įnašas ir rengiant gegužės 29-31 dienomis vyksiančią Širvintų miesto 540 metų jubiliejui skirtą miesto šventę.
Kaip nepaminėti Šilumos ūkio vyrų, kurie dabar, pasibaigus šildymo sezonui ir kiek atslūgus tiesioginiams darbams, ėmėsi gaminti suoliukus miesto šventei. Visi mato nuoširdų Komunalinio ūkio žmonių triūsą puošiant miestą.
Beje, itin įtemptu režimu pastaruoju metu gyvena ir Savivaldybės kolektyvas. Ne vienas specialistas yra gavęs papildomų užduočių, už kurias atitinkamai gauna priedą prie atlyginimo, kaip tai numato įstatymas. Neskaičiuodami valandų dirba Infrastruktūros skyriaus darbuotojai – Robertas Bartulis, Algirdas Vilčinskas, Jūratė Meškutavičienė, Kristina Banikonienė ir Saulius Zabulis, Investicijų ir Savivaldybės nuosavybės skyriaus – Stanislava Norušienė, Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėja Vita Majerienė, Finansų skyriaus vedėja Vilija Ramaškevičienė, Buhalterijos skyriaus vedėja Rita Gujienė, Informacinių technologijų skyriaus vyr. specialistė Aušrinė Miliukaitė – Janovskienė, Širvintų seniūnijos darbininkas Petras Ožiūnas. Nuoširdus ačiū visiems, kurie supranta bendro darbo svarbą.

Gražėja aplinka, tvarkomi keliai, sodinami medžiai, atsirado užsiėmimo vaikams, organizuojami puikūs renginiai… Tuo džiaugiasi dauguma širvintiškių. Tačiau atsiranda ir skeptiškai replikuojančių: „kažin, iš kokių pinigų…“, „kiek ilgai taip bus, jei švaisto lėšas į kairę ir į dešinę…“ ir pan. Skaityti daugiau »

Kodėl rajono vadovai nenorėjo mūsų informuoti apie atliekų tvarkymą?

Tūkstančiai už galbūt vežtą … sniegą?
Širvintų rajono savivaldybės patvirtintų Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių VI skyriuje „Visuomenės informavimas“ nurodoma, kad kasmet iki kovo 30 d Savivaldybės administracija turi parengti ir viešai paskelbti ataskaitą apie komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje. Ataskaitoje turi būti pateikiami duomenys apie susidariusias, surinktas, panaudotas ir pašalintas komunalines atliekas, duomenys apie Savivaldybės atliekų tvarkytojų pajamas, išlaidas, investicijas ir jų šaltinius, aplinkosauginį, techninį ir ekonominį savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos įvertinimą, savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos tikslus ir uždavinius kitiems metams ir tolesniam laikotarpiui, planuojamas priemones atliekų tvarkymo sistemai plėsti ir tobulinti (69 punktas). Be to, 70 taisyklių punkte įtvirtinta, kad kasmet iki gruodžio 15 d. Savivaldybės administracija turi parengti visuomenės informavimo programą kitiems metams. Šioje programoje numatomos priemonės visuomenei informuoti apie atliekų tvarkymo įrenginius ir teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų atskiro surinkimo ir tvarkymo ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės antrines žaliavas, apie atliekų pavojingumą ir pavojingų atliekų surinkimo galimybes ir kitus atliekų tvarkymo aspektus, apie kuriuos būtina informuoti atliekų turėtojus, kad būtų efektyviau įgyvendinami atliekų tvarkymo reikalavimai.
Tačiau žodį „turi“ atsakingi Savivaldybės tarnautojai suprato kitaip. Ko gero, tokios ataskaitos ir programos formaliai gal ir buvo rengiamos, tačiau jų rasti, juo labiau – viešai pateiktų visuomenei susipažinti, nepavyko. Geriausiu atveju, nusėdo kur nors giliai stalčiuose. Nors Savivaldybės interneto svetainėje atliekų tvarkymui skirtas atskiras skyrelis (Veikla>Veiklos sritys>Infrastruktūra>Atliekų tvarkymas), tačiau jame skelbiama kažkiek su tuo susijusi informacija yra beviltiškai pasenusi ar paviršutiniška, labiau pažintinio pobūdžio. Galbūt šiek tiek daugiau informacijos apie susidariusias ir surinktas atliekas galima gauti patyrinėjus ten pat skelbiamas UAB „Ecoservice“ ataskaitas, deja, jose galima rasti tik trejų metų skaičius, o naujausi duomenys apima 2012 metus.
Visa tai leidžia prieiti prie išvados, kad iki šiol į Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus Savivaldybėje buvo žiūrima pro pirštus.
Tačiau to negalima sakyti apie Savivaldybės prievoles atliekų tvarkytojai. Pastaroji sąžiningai pateikdavo sąskaitas už galimai suteiktas paslaugas, o Savivaldybės administracija sąžiningai už tai mokėdavo.
Kadangi taisyklėse minimų ataskaitų apie atliekų susidarymą rasti nepavyko, atsakymą, kiek apmokėjimas už suteiktas paslaugas buvo pagrįstas, lieka atviras. Pinigai į „Ecoservice“ kišenę iš rajono biudžeto byrėjo ne tokie jau maži. Pavyzdžiui, šių metų sausį už galimai išvežtas 72,94 kub. m komunalinių atliekų, kurios susidaro Savivaldybei priklausančiose aikštelėse (pavyzdžiui, prie kapinių) Širvintų rajono savivaldybė sumokėjo beveik 950 eurų, už 8 kub. m didžiųjų atliekų pašalinimą – dar per 160 eurų. Vasarį šiukšlininkai suskaičiavo išvežę beveik 65 kub. m komunalinių atliekų ir 15 kub. m didžiųjų atliekų, kovą – kone 170 kub. m komunalinių atliekų ir 13 kub. m didžiųjų atliekų. Apskritai per pirmąjį šių metų ketvirtį už galimai suteiktas paslaugas „Ecoservice“ pateikė sąskaitų už 5675,67 Eur (19 596 Lt 96 ct).
Ne mažiau mokėta ir ankstesniais metais. Štai 2014 metų sausį „Ecoservice“ Širvintų rajono savivaldybės administracijai pateikė 6428 Lt 42 ct (1861,80 Eur), vasarį – 3827 Lt 67 ct (1108,57 Eur) sąskaitas. O štai už praėjusių metų kovą pateiktoje sąskaitoje nurodyta dar įspūdingesnė – 9220 Lt 91 ct (2670,56 Eur) suma, birželį paprašyta sumokėti net 15 610 Lt 95 ct (4521,24 Eur), liepą – 13 695 Lt 82 ct (3966,58 Eur), rugpjūtį – 13 289 Lt 35 ct (3848,86 Eur).
Ir mokėjo. Laikinoji merė Živilė Pinskuvienė sutinka, kad šie skaičiai kelia labai didelių abejonių. Jos nuomone, sumos tikrai įspūdingos. Panašu, kad taisyklėse būtinų ataskaitų valdžia nerengė, bent jau neviešino specialiai, kad žmonės nesužinotų, kiek iš tiesų rajono biudžetui kainuoja ankstesniųjų į rajoną atvestos rubikoninės „Ecoservice“ paslaugos.
– Įdomu, kokias susidariusias atliekas „Ecoservice“ vežė žiemą, kai visi žinome iš savo patirties, jog žmonės žiemą kapinėse tvarkosi mažai? Gal vežė sniegą, kurio, tiesa, irgi daug nebuvo, – ironizavo laikinoji rajono vadovė. – Apskritai susidaro įspūdis, kad kai kurie ankstesni rajono vadovai labiau gynė atliekų surinkimo operatoriaus įmonės, o ne rajono gyventojų interesus. Naujosios valdančiosios koalicijos užduotis – paaiškėjus esant neskaidrių dalykų nukirsti tą galimą bambagyslę.
„Širvintų krašto“ informacija
Kodėl rajono vadovai nenorėjo mūsų informuoti apie atliekų tvarkymą?

Kasmet už komunalinių ir didžiųjų atliekų tvarkymą šiukšlininkai iš rajono išsiveždavo įspūdingas pinigų sumas...

Širvintų rajono savivaldybės patvirtintų Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių VI skyriuje „Visuomenės informavimas“ nurodoma, kad kasmet iki kovo 30 d. Savivaldybės administracija turi parengti ir viešai paskelbti ataskaitą apie komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje. Ataskaitoje turi būti pateikiami duomenys apie susidariusias, surinktas, panaudotas ir pašalintas komunalines atliekas, duomenys apie Savivaldybės atliekų tvarkytojų pajamas, išlaidas, investicijas ir jų šaltinius, aplinkosauginį, techninį ir ekonominį savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos įvertinimą, savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos tikslus ir uždavinius kitiems metams ir tolesniam laikotarpiui, planuojamas priemones atliekų tvarkymo sistemai plėsti ir tobulinti (69 punktas). Be to, 70 taisyklių punkte įtvirtinta, kad kasmet iki gruodžio 15 d. Savivaldybės administracija turi parengti visuomenės informavimo programą kitiems metams. Skaityti daugiau »

Atsisakė vykdyti savo pareigas?

Atsisakė vykdyti savo pareigas?
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnyje „Savivaldybės tarybos nario pareigos“ sakoma, kad tarybos narys privalo: 1) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose; 2) būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu; 3) dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose.
Balandžio 30 dieną vykusiame rajono Tarybos posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“. Keturi rajono tarybos nariai-
Elena Davidavičienė, Kęstutis Pakalnis, Jonas Purvaneckas ir Vidmantas Mateika atsisakė pasirinkti kurį nors komitetą, motyvuodami tuo, kad esą, kai bus ne laikinas meras, tada jie savo pareigas ir atliks.
Ar ne pernelyg įžūlu ir nepadoru rinkėjų atžvilgiu? Juk rajono žmonės rajono tarybos nariais šiuos asmenis išrinko tam, kad jie dirbtų jų labui, vykdytų savo rinkimų programas, o ne, kaip sakoma, „durnių voliotų“.
Jeigu čia jų protestas „iš principo“ prieš laikinąją merę Živilę Pinskuvienę, tai toks poelgis mažų mažiausiai vaikiškai kvailas ir visiškai nepateisinamas. Juk ne Živilei Pinskuvienei jie prieš rinkimus pasižadėjo dirbti, o rajono žmonėms, kurių dalis jais ir patikėjo… O ir Vietos savivaldos įstatyme tikrai nepavyko rasti, kad būtų paminėta išlyga, leidžianti priesaiką davusiems rajono tarybos nariams nedirbti. Atvirkščiai – jeigu rajono tarybos narys atsisako tapti bent vieno komiteto nariu, po poros mėnesių galima inicijuoti priesaikos sulaužymo procedūrą.
O gal minėti tarybos nariai, jau nuo pat pirmųjų dienų atsisakę vykdyti savo pareigas kaip priklauso, vis dėlto atsisakys ir atlyginimo už 2 mėnesius?
Nors… Pasak laikinai mero pareigas einančios rajono Tarybos narės Živilės Pinskuvienės, „valstiečiams“ atstovaujantis rajono tarybos narys Vytas Šimonėlis, net nesiteikęs atvykti į balandžio 30 dienos posėdį, pats pirmas pateikė „čekučius“ vadinamajai kanceliarinei išmokai gauti…
Kokias įžvalgas galima daryti apie tolesnį minėtų išrinktųjų darbą, jei tokia pradžia?
„Širvintų krašto“ replika

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnyje „Savivaldybės tarybos nario pareigos“ sakoma, kad tarybos narys privalo: 1) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose; 2) būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu; 3) dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose. Skaityti daugiau »

Dešimtys tūkstančių – iš mokesčių mokėtojų kišenės

Dešimtys tūkstančių – iš mokesčių mokėtojų kišenės
Jau esame rašę, kad buvusio mero Vincas Jasiukevičius atlyginimas kadencijos pabaigoje dėl didesnio pareiginės algos koeficiento šoktelėjo nuo 1233 iki 1370 eurų (4730 Lt), prisidėjo ir apie 3 tūkst. eurų (apie 10 tūkst. Lt) pareiginės algos skirtumas už laikotarpį nuo praėjusių metų sausio 1-os iki šių metų kovo 26-os dienos.
Po nesėkmingų rinkimų atlaisvinusiems savo kėdes merui Vincui Jasiukevičiui ir vicemerui Andriui Jozoniui taip pat priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas kasmetes atostogas ir 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokos – iš viso 15 263,86 Eur (52 703,06 Lt).
ŠK informacija

Jau esame rašę, kad buvusio mero Vincas Jasiukevičius atlyginimas kadencijos pabaigoje dėl didesnio pareiginės algos koeficiento šoktelėjo nuo 1233 iki 1370 eurų (4730 Lt), prisidėjo ir apie 3 tūkst. eurų (apie 10 tūkst. Lt) pareiginės algos skirtumas už laikotarpį nuo praėjusių metų sausio 1-os iki šių metų kovo 26-os dienos. Skaityti daugiau »

Šilumininkų įmonėje – „šeimyninės rangos“ metodas?

Sprendimai ir nuomonės
Šilumininkų įmonėje – „šeimyninės rangos“ metodas?
Vos tik rajone pasikeitė valdžia, pirmajame naujosios tarybos posėdyje buvo išrinkta laikinoji merė, o Savivaldybės administracijai ėmė vadovauti laikinoji direktorė, UAB „Širvintų šiluma“ direktorius Sigitas Jozonis pasiprašė atostogų. Sako, ne eilinių, o nepanaudotų, kurių susikaupė net už kelerius metus.
Laikinoji Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė mano, kad toks prašymas atsirado neatsitiktinai. Naują valdančią koaliciją sudariusių politikų nuomone, per pastarąjį dešimtmetį į Širvintų šilumos ūkį buvo investuota gana daug, atlikta kardinalių pakeitimų ir procesų modernizavimo, tad šiluma pas mus turėtų būti pigesnė, nei yra dabar.
Kelias kadencijas Širvintų šilumos ūkio reikalai buvo savotiškas tabu opozicijai, ypač per pastaruosius ketverius metus, kai rajono vicemeru buvo paskirtas šilumos įmonės vadovo sūnus Andrius Jozonis. Įtariama, kad tuometinių rajono vadovų liaupsinamoje įmonėje iš tiesų būta ir abejotinų dalykų, kurie slėpti nuo visuomenės.
– Pirmiausia abejonių kelia tai, ar įmonė buvo valdoma skaidriai? – mano Živilė Pinskuvienė. – Mus visada piktino tai, kad Savivaldybės kontroliuojamos įmonės valdybos pirmininku buvo paskirtas Infrastruktūros skyriaus vedėjas Robertas Bartulis, Lietuvos socialdemokratų partijos rajono skyriaus pirmininkas, kuris faktiškai buvo pavaldus vienam iš rajono vadovų – tos partijos deleguotam mero pavaduotojui Andriui Jozoniui, Savivaldybės kontroliuojamos įmonės vadovo sūnui. Apie kokius objektyvius sprendimus tada galima kalbėti? Tokia situacija gimdė prielaidas galimam privačiųjų ir viešųjų interesų derinimo konfliktui. Kad konfliktas galimas, leidžia manyti pavyzdys, kai pernai Širvintų rajono taryba tvirtino didesnes šilumos kainas. Kilus grėsmei, kad balsai pasiskirstys po lygiai, viską nulėmė Andriaus Jozonio balsas už kainos didinimą. Opozicijos nuomone, svarstant šį reikalą mero pavaduotojas kaip tik privalėjo nusišalinti dėl galimo interesų konflikto – juk kainos didinimo šilumininkų vardu pageidavo jo tėvas, o ir pats Andrius Jozonis savo deklaracijoje tokius privačius interesus yra nurodęs. Tačiau mero pavaduotojas to nepadarė ir nutiko taip, kaip buvo galimai naudinga.
Laikinoji merė sako mananti, kad per pastarąjį dešimtmetį rajone susiformavo savotiškas šeimų klanas, siejamas su šilumos ūkiu.
Įdomi detalė: su Andriaus Jozonio paskyrimu eiti mero pavaduotojo pareigas netrukus prasidėjo ir dar neseniai bedarbiu buvusio vakarykščio studento namo statybos. 2014 metų spalio 6 dieną per pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Noriu būti meras“ Andrius Jozonis laidos vedėjui nekukliai prisipažino, kad vertina pinigų teikiamus malonumus, mėgsta skaniai pavalgyti, statosi namą, o mero pavaduotojo alga ne tokia jau ir didelė – 3 tūkstančiai litų. Kažin ar tokie pinigai žemiškuosius malonumus iškeliančiam jaunam politikui yra pakankami statytis namą? Tiesa, buvęs pavaduotojas per šiųmečius rinkimus deklaravo paėmęs kone 378 tūkst. litų paskolą, bet juk paskola tam ir yra paskola, kad ją reikia grąžinti, dar ir su palūkanomis. Jei jaunajam politikui tai sekasi padaryti iš, jo žodžiais, „ne tokios didelės“ algos, tikrai vertėtų pasidalyti patirtimi su kitais, kurie visą gyvenimą sunkiai dirba, o apie atskirą namą net nedrįsta pasvajoti.
– Prisiminkime, kaip Sigitas Jozonis tapo įmonės vadovu. 2007-aisiais dėl to, kad įmonės rezultatai netenkino pagrindinės akcininkės Širvintų rajono savivaldybės, iš darbo buvo atleistas ankstesnis vadovas Gediminas Urbanavičius. Tačiau netrukus susiformavusi valdančioji dauguma naują vadovą Artūrą Juškauską atleido, o vadovu paskyrė įmonės administracijoje dirbusį Sigitą Jozonį. Šio žmogaus atėjimą į vadovus vertinčiau kaip politinį sprendimą, – sako Živilė Pinskuvienė.
Jos nuomone, dabartinė situacija, kai rajono taryboje jau dirba du Sigito Jozonio sūnūs, šilumos ūkio reikalams gali daryti dar didesnę įtaką.
Pasak laikonosios rajono vadovės, dabar į dienos šviesą išlindo tikrai keistų su Sigitu Jozoniu siejamų sprendimų. Viena, į darbą įmonėje (tiesa, kitoms pareigoms) buvo grąžintas ankstesnis vadovas Gediminas Urbanavičius. Kodėl buvo taip pasielgta? Gal tai buvo įmonėje svarbias pareigas (ekonomistės) einančios jo žmonos Viktorijos Urbanavičienės užgaida? O gal todėl, kad šie sutuoktiniai – vieni iš įmonės akcininkų (beje, kaip ir pats Sigitas Jozonis)? Beje, Urbanavičiai buvo ne vienintelė UAB „Širvintų šiluma“ šeimyninė grandis. Po kiek laiko įmonėje buvo įdarbinta ir … Sigito Jozonio žmona. Ar rasime daug valstybės kontroliuojamų įmonių, kuriose sėkmingai įgyvendinamas „šeimyninės rangos“ metodas?
Tiesa, papūtus pasikeitimų vėjams, Gediminas Urbanavičius staiga galimai pasijuto nejaukiai ir darbą įmonėje paliko šalių susitarimu.
– Mes nuolat girdėdavome kalbų, kad faktiškai nėra galimybių nedidinti šilumos kainų. Dabar kyla įtarimų, kad tam didinimui paprasčiausiai trukdė būtent tokie sprendimai. Reikia iš esmės pažiūrėti, ar įmonėje neišpūsti etatai, vadovaujančių darbuotojų atlyginimai, ar nesišvaistoma lėšomis. Nesakau, kad viskas buvo daroma netinkamai, tačiau tai reikia gerai įvertinti. Iki šiol susiklosčiusi situacija, mano manymu, tikrai neleido objektyviai analizuoti šios įmonės veiklos, – mano Živilė Pinskuvienė.
„Širvintų krašto“ informacija
UAB „Širvintų šiluma“ - kelios šeimyninės grandys...

UAB „Širvintų šiluma“ - kelios šeimyninės grandys...

Vos tik rajone pasikeitė valdžia, pirmajame naujosios tarybos posėdyje buvo išrinkta laikinoji merė, o Savivaldybės administracijai ėmė vadovauti laikinoji direktorė, UAB „Širvintų šiluma“ direktorius Sigitas Jozonis pasiprašė atostogų. Sako, ne eilinių, o nepanaudotų, kurių susikaupė net už kelerius metus.

Laikinoji Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė mano, kad toks prašymas atsirado neatsitiktinai. Naują valdančiąją koaliciją sudariusių politikų nuomone, per pastarąjį dešimtmetį į Širvintų šilumos ūkį buvo investuota gana daug, atlikta kardinalių pakeitimų ir procesų modernizavimo, tad šiluma pas mus turėtų būti pigesnė, nei yra dabar.

Kelias kadencijas Širvintų šilumos ūkio reikalai buvo savotiškas tabu opozicijai, ypač per pastaruosius ketverius metus, kai rajono vicemeru buvo paskirtas šilumos įmonės vadovo sūnus Andrius Jozonis. Įtariama, kad tuometinių rajono vadovų liaupsinamoje įmonėje iš tiesų būta ir abejotinų dalykų, kurie slėpti nuo visuomenės. Skaityti daugiau »

Patvirtino vienbalsiai

Patvirtino vienbalsiai
Balandžio 30 d. rajono tarybos posėdyje nuspręsta pavesti Širvintų rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėjai Ingridai Baltušytei-Četrauskienei nuo 2015 m. gegužės 11 d. eiti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas (įstaigos vadovo, A lygis, 17 kategorija) iki tol, kol bus paskirtas Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai. Taip pat nutarta mokėti ne mažesnį kaip iki perkėlimo nustatytą darbo užmokestį. Diana Rodzevič nuo gegužės 11 d. grąžinta į Širvintų rajono savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigas.
Posėdžio metu sprendimo projektą pateikusios Živilės Pinskuvienės buvo paklausta, kas įvyko, kad daromi tokie pakeitimai, gal nusivilta l.e. pareigas administracijos direktorės D. Rodzevič darbu?
Živilė Pinskuvienė paaiškino, kad Diana Rodzevič – kompetentinga ir pareiginga specialistė, nepabūgusi iššūkio imtis atsakingų pareigų pereinamuoju laikotarpiu. „Tačiau aš visuomet laikausi duoto žodžio. Dar praėjusių metų gruodžio mėnesį vykusio Darbo partijos rinkimų štabo atidarymo metu, kalbėdama apie tai, kad jei būčiau išrinkta mere, norėčiau, kad Savivaldybės administracijai vadovautų Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, – sakė Živilė Pinskuvienė. – Tai daugiau nei 10 metų darbo investicijų srityje patirtį turinti specialistė, Širvintų rajone inicijavusi ir įgyvendinusi daugelį Europos Sąjungos lėšomis remiamų projektų, pastaruoju metu naujų idėjų ir dar daugiau patirties pasisėmusi eidama atsakingas pareigas Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamente. Tai žmogus, pasiryžęs nuoširdžiai dirbti širvintiškių labui ir su kaupu pateisinti jų lūkesčius.“
Sprendimą patikėti Ingridai Baltušytei-Četrauskienei Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas iki tol, kol bus paskirtas Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai, palaikė visi rajono tarybos nariai.
„Širvintų krašto“ informacija
Diana Rodzevič nepabūgo iššūkio imtis atsakingų pareigų pereinamuoju laikotarpiu.
Administracijai vadovauti patvirtinta Ingrida Baltušytė-Četrauskienė – daugiau nei 10 metų darbo investicijų srityje patirtį turinti specialistė.
Diana Rodzevič nepabūgo iššūkio imtis atsakingų pareigų pereinamuoju laikotarpiu.

Diana Rodzevič nepabūgo iššūkio imtis atsakingų pareigų pereinamuoju laikotarpiu.

Balandžio 30 d. rajono tarybos posėdyje nuspręsta pavesti Širvintų rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėjai Ingridai Baltušytei-Četrauskienei nuo 2015 m. gegužės 11 d. eiti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas (įstaigos vadovo, A lygis, 17 kategorija) iki tol, kol bus paskirtas Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai. Taip pat nutarta mokėti ne mažesnį kaip iki perkėlimo nustatytą darbo užmokestį. Diana Rodzevič nuo gegužės 11 d. grąžinta į Širvintų rajono savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigas.

Administracijai vadovauti patvirtinta Ingrida Baltušytė-Četrauskienė - daugiau nei 10 metų darbo investicijų srityje patirtį turinti specialistė.

Administracijai vadovauti patvirtinta Ingrida Baltušytė-Četrauskienė - daugiau nei 10 metų darbo investicijų srityje patirtį turinti specialistė.

Posėdžio metu sprendimo projektą pateikusios Živilės Pinskuvienės buvo paklausta, kas įvyko, kad daromi tokie pakeitimai, gal nusivilta l.e. pareigas administracijos direktorės D. Rodzevič darbu?

Živilė Pinskuvienė paaiškino, kad Diana Rodzevič – kompetentinga ir pareiginga specialistė, nepabūgusi iššūkio imtis atsakingų pareigų pereinamuoju laikotarpiu. „Tačiau aš visuomet laikausi duoto žodžio. Dar praėjusių metų gruodžio mėnesį vykusio Darbo partijos rinkimų štabo atidarymo metu, kalbėdama apie tai, kad jei būčiau išrinkta mere, norėčiau, kad Savivaldybės administracijai vadovautų Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, – sakė Živilė Pinskuvienė. – Tai daugiau nei 10 metų darbo investicijų srityje patirtį turinti specialistė, Širvintų rajone inicijavusi ir įgyvendinusi daugelį Europos Sąjungos lėšomis remiamų projektų, pastaruoju metu naujų idėjų ir dar daugiau patirties pasisėmusi eidama atsakingas pareigas Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamente. Skaityti daugiau »

Senam stadionui – dviejų butų vertės „auksinė būda“

Mūsų gyvenimo grimasos
Senam stadionui – dviejų butų vertės „auksinė būda“
Visuomenė dar pamena, kaip 2008 metų rudenį viena bendrovė Kauno miesto savivaldybės atstovų užsakymu įrengė auksiniu pramintą viešąjį tualetą, miestui kainavusį 527 tūkst. litų (apie 152,6 tūkst. eurų).
Panašu, kad jau galime kalbėti ir apie savo „auksinį“ statinį. Tiesa, Širvintų rajono savivaldybės administracijos sprendimas už 26 999 eurus (beveik 100 tūkst. litų) iš vienos Kaune įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės įsigyti apie 48 kv. m ploto namelį savo užmoju minėtam Kauno skandalui prilygti negali, tačiau galimo švaistūniškumo tai nė kiek nepateisina. Kovo 4-ąją, praėjus vos kelioms dienoms po patirto triuškinamo pralaimėjimo Savivaldybių tarybos ir tiesioginiuose mero rinkimuose, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė „valstietė“ Elena Davidavičienė pasirašė modulinių patalpų (namelio) pirkimo sutartį, pagal kurią per keturis mėnesius sunykusiame Širvintų miesto stadione turėtų atsirasti skardinis namelis. Jame būtų dvi sportininkų persirengimo patalpos, dvi dušinės ir du tualetai.
Jau juokaujama, kad šis „grandiozinis“ statinys – ir buvusio mero pavaduotojo Andriaus Jozonio, kuravusio jaunimo reikalus, visos kadencijos darbas.
Paminėti kone 27 tūkst. eurų – ne vienintelės išlaidos, kurias Elena Davidavičienė išeidama užkrovė ant Savivaldybės pečių. Pagal sutarties technines specifikacijas, biudžeto lėšomis turi būti įrengtas vandentiekis, kanalizacija, elektra, taigi spėjama, kad bendra „auksinės būdos“ vertė gali pasiekti apie 38 tūkst. eurų (apie 130 tūkst. litų). Kaip rodo informacija nekilnojamojo turto interneto svetainėje aruodas.lt, už tokią sumą šiuo metu mieste galima lengvai nupirkti netgi du dviejų kambarių (po 54 kv. m) butus su baldais blokiniame name Kalnalaukio gatvėje. Na, tokia milžiniška suma gal dar būtų pateisinama, jei „auksinėje būdoje“ būtų įrengtos ne tik šarvo durys, paauksuoti pisuarai, bevielis internetas, vaizdo projektoriai komandų strategijai ir taktikai formuoti, bet ir efektyvus momentinis vandens šildytuvas, o ne numatytas buitinis 80 litrų elektrinis boileris, kuriame sušildyto vandens pakaks tik komandų kapitonams nusiprausti. Nekalbame jau apie šildymą, kurio vos 10 cm storio sienų pastatėlyje paprasčiausiai nėra.
Teisininkų nuomone, sutartis buvo sudaryta tokia, kad ją nutraukti faktiškai nėra galimybių.
Prasta persirengimo namelio būklė ne kartą yra tapusi sportininkų diskusijų objektu, į būtinybę gerinti sportuojančių stadione sąlygas pirmoji dėmesį viešai atkreipė tuometinė opozicija. Gerai, kai įsiklausoma į siūlymus, tačiau vargiai pateisinama, kokiomis priemonėmis šios problemos sprendžiamos. Per visą savo kadenciją valdantieji nepraleido nė menkiausios progos dosniai žarstyti pažadus, kaip jie rems vietos verslininkus, ypač po to, kai liks valdžioje. Tarp galimų „geros valios“ pavyzdžių jau pernai buvo deklaruojami ketinimai rekonstruoti ar net perstatyti šį namelį, o visus darbus patikėti kuriai nors rajone veikiančiai statybos paslaugų įmonei. Netgi buvo vieša paslaptis, kas juos galėtų atlikti. Nesvarbu, kad šis verslininkas – iš buvusiųjų aplinkos. Toks namelis vietos statybininkams – „misija įmanoma“, juo labiau kad būtent Širvintose veikia didelę panašių statinių bei jiems reikalingų medžiagų gamybos patirtį turinti UAB „Ježvitas“. Vietos kapitalo įmonė, gaminanti kur kas sudėtingesnius statinius ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkai. Tačiau patirtas fiasko rinkimuose buvo vainikuotas būtent tokiu abejonių keliančių sprendimu. Galimas dalykas, kad kitokiam „kerštui“ už patirtą pralaimėjimą paprasčiausiai nebeliko laiko. Taip atsirado direktorės parašas ant sutarties, o vietos verslui galėjusi padėti finansinė injekcija iškeliavo į „auksinių statinių“ patirtį turintį Kauną. Ir kaip po viso to nesuabejosi buvusiųjų valdžioje nuoširdumu, tokio jų sprendimo skaidrumu?..
ŠK informacija
„Auksinei būdai“ nupirkti buvusieji valdžioje išleido 27 tūkst. eurų, t. y. - beveik 100 tūkst. litų

„Auksinei būdai“ nupirkti buvusieji valdžioje išleido 27 tūkst. eurų, t. y. - beveik 100 tūkst. litų

Visuomenė dar pamena, kaip 2008 metų rudenį viena bendrovė Kauno miesto savivaldybės atstovų užsakymu įrengė auksiniu pramintą viešąjį tualetą, miestui kainavusį 527 tūkst. litų (apie 152,6 tūkst. eurų).
Panašu, kad jau galime kalbėti ir apie savo „auksinį“ statinį. Tiesa, Širvintų rajono savivaldybės administracijos sprendimas už 26 999 eurus (beveik 100 tūkst. litų) iš vienos Kaune įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės įsigyti apie 48 kv. m ploto namelį savo užmoju minėtam Kauno skandalui prilygti negali, tačiau galimo švaistūniškumo tai nė kiek nepateisina. Kovo 4-ąją, praėjus vos kelioms dienoms po patirto triuškinamo pralaimėjimo Savivaldybių tarybos ir tiesioginiuose mero rinkimuose, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė „valstietė“ Elena Davidavičienė pasirašė modulinių patalpų (namelio) pirkimo sutartį, pagal kurią per keturis mėnesius sunykusiame Širvintų miesto stadione turėtų atsirasti skardinis namelis. Jame būtų dvi sportininkų persirengimo patalpos, dvi dušinės ir du tualetai. Skaityti daugiau »
Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos