Privatizavimo objektų sąraše šis pastatas - Sporto mokykla...
Pirmame šių metų „Širvintų krašto“ numerio straipsnyje „Klausimas: „Kodėl mažėja žmonių pasitikėjimas valdžia?“ Štai vienas iš atsakymų“ buvo rašoma apie Širvintų miesto gyventojos Zofijos Ivanauskienės socialinio būsto privatizavimo niuansus. Gruodžio 18 dieną Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas dar vienas sprendimo projektas – „Dėl viešame aukcione parduodamo Širvintų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ – taip pat susijęs su privatizavimu ir sukėlęs didelę tarybos narių diskusijų bangą.
Pirmu numeriu sąraše įrašytas vieno aukšto medinis „pastatas – sporto mokykla“. Po Živilės Pinskuvienės klausimo, apie kokią sporto mokyklą kalbama, sekė tylos pauzė, po kurios paaiškėjo, kad tai – Z. Petkevičienės IĮ – Laidotuvių namai. Galbūt kai kam atrodys, kad tai – menkniekis, tačiau, sutikite, – mažų mažiausiai nesolidu. Širvintų rajono gyventojai jau senokai su savo Anapilin išėjusiais giminaičiais atsisveikina šiuose Laidotuvių namuose, tik Savivaldybės administracijai – ten dar iki šiol sporto mokykla… Pasak projekto rengėjo, Infrastruktūros skyriaus vyresniojo specialisto Petro Opanovičiaus, sporto mokykla į turto fondo sąrašus buvo įtraukta dar 2008 metais. Taip ir liko… „Nueita“ lengviausiu keliu – pastato pavadinimas, matyt, perkeltas automatiškai, nes juk neįtikėtina, kad Z. Petkevičienė savo veiklą vykdytų nelegaliai, be jokios sutarties.
Beje, sutartis yra ir ji galioja net iki 2017 metų! Tačiau kas gali paneigti, kad įtraukto į privatizuojamų objektų sąrašus pastato nenusipirks turtingi verslininkai jau po savaitės? Tokiu atveju, investavęs į pastato remontą ne vieną tūkstantį litų, Laidotuvių namų nuomininkas turės susikrauti karstus ir iškeliauti. Į tarybos narės Živilės Pinskuvienės klausimus: „Kodėl norite žmonėms sužlugdyti verslą?“ ir „Kam daroma tokia paslauga?“, meras atsakyti nepanoro.
Įdomu buvo sužinoti pačių pastato nuomininkų nuomonę. O gal jie patys nori privatizuoti šį patrauklioje vietoje esantį nekilnojamo turto objektą, gal patys nori baigti savo verslą? Kalbantis su Jonu Petkevičiumi paaiškėjo, kad jie pageidautų nuomotis pastatą ir po 2017 metų bei toliau teikti ritualines paslaugas. Pasak nuomininko, konkurencija Širvintose ir šiame versle vis dėlto turėtų būti, žinoma, geriau būtų pastatą privatizuoti, tačiau kaina per didelė. Vertinimo komisija pastatą įvertino 80 000 litų. Pasak J. Petkevičiaus, pastato remontui jau išleista apie 100 000 litų, nes šalia „marių“ esantis namas nuo drėgmės vietomis gerokai apipuvęs ir, jei ne remonto darbai, būtų sugriuvęs. Taigi, situacija tokia pati, kaip ir su ponios Zofijos Ivanauskienės būstu, – nuomininkas savo lėšomis suremontuoja ir… automatiškai „pasikelia“ privatizavimo kainą.
Į privatizavimo sąrašus įtrauktas netoli Zibalų esantis Staškūniškio dvaras. Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbuotojas Algimantas Gražulis praėjusių metų kovo 1 dienos laikraščio „Mokslo Lietuva“ straipsnyje „Lietuvos dvarų paveldas, samprata ir kultūra“ rašo, kad „Ypač unikalus, net archajiškas, restauratorių ir statybininkų dar nesugadintas, žinomas kaip seniausias Lietuvoje, yra XVII a. pabaigos medinis Staškūniškio dvaro ponų namas (rūmai) Širvintų rajone.“ Buvo tokia galimybė, pritraukus Europos Sąjungos lėšas, restauruoti rūmus, tačiau, pasak mero, Savivaldybės indėlis į projektą pasirodė per didelis, todėl šis objektas buvo įtrauktas į privatizavimo sąrašą. Pasak mero, žmogus, nusipirkęs Staškūniškio dvarą, privalės jį sutvarkyti. Tik… išaiškėjo, kad šis dvaras – be žemės. Aplinkui esanti žemė seniai jau privatizuota. Tokiu atveju automatiškai objektas tampa nepatrauklus. Kas pirks dvarą be žemės su perspektyva remonto darbams paaukoti, sakykim, milijoną eurų? Logiškai mąstant, priėmus šį nutarimo projektą, seniausias Lietuvoje medinis dvaras būtų pasmerktas…
Septintuoju numeriu įtrauktas mokyklos pastatas, esantis Anciūnų kaime. Pasak mero, šį pastatą nori nusipirkti ten gyvenantis žmogus – Aušra Stundienė. Galima būtų mero žodžiais ir patikėti, jei ne tarybos narės Daivos Sakalauskienės pastebėjimas: „Visai neseniai lankėmės šioje šeimoje. Aušra Stundienė jau įsigijo namą kitoje vietoje. Moteriai buvo pasakyta, kad jeigu susiremontuos butą, tai privatizuojant bus suteikta pirmumo teisė. Tačiau kai valdžios atstovai pareiškė, kad galės dalyvauti aukcione kaip ir visi, nusipirko kitą namą tame pačiame kaime, nors į privatizuojamą būstą taip pat įdėjo apie 20 000 litų.“ Vėlgi tas pats, kaip ir Z. Ivanauskienės atveju – pažadėjo, bet… paskui „pamiršo“?
Pasak tarybos nario Romo Zibalo, gal jau laikas baigti šią ydingą praktiką? Gal iš tiesų jau laikas būtų sukurti ir priimti taisykles, leidžiančias neskriaudžiant gyventojų, privatizuoti socialinius būstus? Dabar žmogus už savo pinigus, pavyzdžiui, susideda naujus langus, už kuriuos privatizuodamas moka antrą kartą.
Išties, kiek dar gali būti tokių akibrokštų, kai žadama vienaip, o daroma kitaip?
Po ilgų diskusijų opozicijai pavyko įrodyti, kad sprendimo projektas būtų atidėtas.
Remigijus Bonikatas
