Pirmas blynas neprisvilo. Tačiau svyla kiti…

Netrukus turėtų pasirodyti ketvirtasis Lietuvos laisvosios rinkos instituto leidinys „Lietuvos savivaldybių indeksas“, kuriame kasmet pagal pagrindinius kriterijus vertinamos visos šalies savivaldybės. Įvertinimas skiriamas dešimtyje sričių: komunalinis ūkis, transportas, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, investicijos, mokesčiai, turto valdymas, administracija, biudžetas. Kiekviena sritis sudaryta iš rodiklių, kuriems savivaldybė gali daryti tiesioginę įtaką savo sprendimais. Pastarųjų reikšmės įvertinamos balais nuo 0 iki 100, taip išrikiuojant savivaldybes nuo geriausios iki blogiausios.

Pirmąkart šį indeksą sudarius 2011 metais, Širvintų rajono savivaldybė atsidūrė aukštoje 7 vietoje. Tiesa, reikėtų paaiškinti, kad didieji šalies miestai vertinami atskirai, todėl ši 7-oji vieta buvo skirta ne tarp visų 60, o tarp 53 rajonų savivaldybių. Bet tai turėtos vietos nė kiek nesumenkino.

Deja, patarlė, jog pirmas blynas dažniausiai prisvyla, šiuo atveju nepasiteisino. Išėjo netgi priešingai. Kitais, 2012-aisiais, metais šiame savivaldybių indekse Širvintų rajono savivaldybė smuktelėjo į 14-ąją, o 2013-aisiais – jau į 24-ąją vietą. Šis nuosmukis panašus į geometrinę progresiją.

Sakysite, ir ir pastarasis įvertinimas (24 vieta) yra neprastas, jis – tarsi „aukso vidurys“? Galbūt su tuo būtų galima sutikti, jeigu ne vienas „bet“. Esmė ta, kad į šį „aukso vidurį“ nepatenka kriterijai, turintys didžiausią įtaką savivaldybės žmonių gyvenimo kokybei.

Kaip minėjau, 2013 metais Širvintų rajono savivaldybė, surinkusi 49,3 balo iš 100, užėmė 24 vietą tarp 53 rajonų savivaldybių. Kaip akcentuoja Laisvosios rinkos institutas, „tai blogiausias iki šiol savivaldybės įvertinimas Lietuvos savivaldybių indekse“. Rezultatą nulėmė žemesni balai komunalinio ūkio, investicijų bei švietimo srityse, prie to prisidėjo ir nuostolinga šilumos vei vandens tiekimo bendrovių veikla. Ir visa tai mums giriantis, kad šilumos kaina Širvintose – viena mažiausių šalyje!

Anot įvertinimo, 2013 metais 1000 rajono gyventojų teko ketvirtadaliu mažiau veikiančių ūkio subjektų, nei vidutiniškai šalyje. Širvintų rajono savivaldybė pateko tarp 15 savivaldybių, neturinčių bendrojo miesto plano. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių prastesniam investicijų srities įvertinimui.

Dėl investicijų norėtųsi pastebėti štai ką. Iš „Lietuvos savivaldybių indekso“ matyti, kad 2013 metais tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam Širvintų rajono gyventojui, buvo net 44 (!) kartus mažesnės už šalies vidurkį. Šiuo atveju nelyginama su investuotojams patraukliu Vilniumi, Kaunu ar Klaipėda, tiesiog sugretinama su šalies vidurkiu, kuris suskaičiuojamas vertinant situaciją ir Kazlų Rūdoje (beje, ji užėmė 8-ąją vietą), ir Pagėgiuose ar taip pat sostinės pašonėje bei irgi prie greitkelio įsikūrusiuose Elektrėnuose…

Gerai, be mūsų tas užsienis ekonomiškai nežlugs. Tačiau ir pagal materialines investicijas, tenkančias vienam gyventojui, Širvintų rajonas dvigubai atsilieka nuo šalies vidurkio. Rengiant „Lietuvos savivaldybių indeksą“, investicijos ir plėtra mūsų rajone pernai buvo įvertintos vos 5,9 balo iš 100, o administracijos darbas savivaldybės valdyme – tik 41,3 balo iš 100.

Taigi norėtųsi paklausti, ką Savivaldybės administracijoje dirba ir kam reikalingas Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyrius, jei tokie štai akivaizdūs to darbo rezultatai?

Girdžiu rajono valdančiuosius burbant, kad ne visi rodikliai pas mus žemesni. Ir tikrai: pagal Savivaldybės administracijos, tarybos narių, kontrolės ir audito tarnybos darbuotojų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, pernai net ketvirtadaliu lenkėme šalies vidurkį!

Ingrida Baltušytė-Četrauskienė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top