Opozicija algos merui padidinti neleido

Praėjusį ketvirtadienį, sausio 30 dieną, vykusiame rajono tarybos posėdyje iki 10-ies narių padidėjusios opozicijos vieninga nuostata neleido padidinti pareiginės algos koeficiento merui Vincui Jasiukevičiui.

Kaip jau esame informavę, sausio 30-os dienos rajono tarybos posėdyje mero pareiginės algos koeficientas turėjo būti padidintas iki 10,5. Sprendimo projekte buvo siūloma didesnę algą mokėti nuo sausio 1 d., tačiau Vyriausybės atstovas pataisė, kad turi būti nuo sprendimo priėmimo datos. Pačiam merui nuo balsavimo nusišalinus, valdančiųjų balsų neužteko, kad sprendimas būtų priimtas. Taigi kol kas merui teks tenkintis „kriziniu“ atlyginimu.

Tuo tarpu vicemerui krizė nuo sausio 30 d. jau baigėsi – pareiginės algos koeficientas padidintas iki 8,8. Tiesa, rajono vadovo argumentai, kad vicemerui algą būtina padidinti dėl to, kad jis yra jaunas tėtis, kad jauna šeima augina mažą vaikiuką, sukėlė ir šypsenų, ir šurmulio (bepigu būtų, kad į tokius argumentus būtų atsižvelgiama nustatant kiekvienos jaunos šeimos atlyginimus!). Bet šįkart, nors valdančiųjų ir opozicijos balsų santykis buvo toks pat – 10:10, bet nulėmė „dvigubos vertės“ mero Vinco Jasiukevičiaus balsas. Taigi, dėdamasis į piniginę keliais šimtais didesnį atlyginimą, vicemeras turėtų žemai nusilenkti merui.

Tačiau vienas dalykas taip ir lieka neaiškus bei nesuprantamas: sprendimų dėl mero ir vicemero pareiginių algų projektuose skelbiama, kad gyventojų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą, skaičius Širvintų savivaldybėje – 18 057. Opozicijos lyderė Živilė Pinskuvienė paprašė patikslinti, kiek vis dėlto gyventojų mūsų rajone. Ir nors vicemeras Andrius Jozonis replikavo, kad šis klausimas nesusijęs su svarstomu projektu, Vyriausybės atstovas patvirtino, kad susijęs, o Savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vedėja Roma Džiovėnaitė tikino, kad 18 057 žmonės – pagal 2014 metų sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos, kuri atliekama pagal gyvenamosios vietos deklaravimo informacines sistemas, duomenis.

Tuo tarpu Statistikos departamento duomenimis, jau 2013 metų pradžioje mūsų rajone tebuvo 16 908 gyventojai, o 18 140 žmonių mūsų rajone gyveno 2011 metais (visuotinio gyventojų surašymo duomenimis). Visoje Lietuvoje gyventojų skaičius pastaraisiais metais smarkiai „tirpsta“. Statistikos departamentas skelbia, kad per praėjusius metus gyventojų sumažėjo daugiau kaip 27 tūkst., o tai prilygsta Utenos miestui. Negi Širvintų rajonas kažkokia išimtis?

Tad kuo tikėti ir pasitikėti?

„Širvintų krašto“ informacija

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

14 Atsakymų į “Opozicija algos merui padidinti neleido”

  1. mm parašė:

    Brangieji, įsigilinkite į įstatymo dėl tiesioginių mero rinkimo projektą. Tiesiogiai išrinktą merą bus galima atšaukti 2/3 tarybos narių balsais. Galiu garantuoti, kad pusįje rajonų per pusmetį jie bus vėl pakeisti savais tarybos gaugumos žmonėmis. Be to, tiesiogiai išrinktas meras turįs būti būtinai iš tarybos narių, kiti negalįs bolotiruotis Taigi, tai dar viena žmonių apgaulė ir bereikalingas pinigų leidimas.

  2. zzz parašė:

    Nera pinigu.

  3. copy paste parašė:

    Ne paslaptis, kad tiesiogiai išrinkto mero, kurio beveik negalėtų atšaukti išrinkta savivaldybės taryba nori tie, kurie šiandien jau nebesijaučia taip tvirtai, kaip prieš praeitus rinkimus.

    Įpratusiems valdyti, bet ne tarnauti merams, nepavykus kaip iki šiol suburti absoliučią daugumą savivaldybės taryboje, staiga tektų įsiklausyti į kitą nuomonę, priimti kompromisinius sprendimus, skaitytis su opozicija.

    Sukurtų tėvonijų vadinami kunigaikščiai siekia ne tik būti praktiškai neatšaukiami (paliekant tik teorinę galimybę), tačiau ir turėti ypatingas galias. Žmonių rinkta taryba, kurioje išrinkti tarybos nariai atstovauja įvairių politinių pažiūrų rinkėjų interesus, priėmus brukamas pataisas, galimai prieštaraujančias šalies Konstitucijai, liktų tik neįgaliais stebėtojas ar statistais.

    Lietuvos Respublikos Konstitucijos X skirsnio Vietos savivalda ir valdymas 119 straipsnyje apibrėžiama: „Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas.“

    Šiuo straipsniu vienareikšmiškai įvardijama, jog taryba yra aukščiausias savivaldos valdymo organas mūsų valstybėje. Tačiau, pasirodo, kad atskiromis įstatymų pataisomis galima perrašyti ar savaip interpretuoti pačią valstybės Konstituciją.

    Iš esmės visos didžiausios politinės partijos, šalies Prezidentė, sutaria, kad teisę rinkti turintys gyventojai merą rinktų tiesiogiai, o ne savivaldybės taryba, kaip yra iki šiol.

    Tačiau pagrindiniai nesutarimai vyksta dėl pačio savivaldos modelio bei tiesiogiai išrinkto mero įgaliojimų ir jo atšaukimo mechanizmo, savivaldybės tarybos vaidmens, savivaldą kontroliuojančiųjų institucijų kompetencijos ribų. Iki šiol niekam nekilo abejonių, kad norint įteisinti tiesioginius mero rinkimus, būtina pakeisti 119 Konstitucijos straipsnį.

    Europos vietos savivaldos chartijoje pabrėžiama būtinybė gerbti valdžių padalijimo principą. Siūlomų įstatymų pakeitimų akcentai: tiesiogiai renkamas meras yra tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.

    Jam numatomas suteikti galios instrumentas, kuriuo jis gali priimti, įgyvendinti sprendimus primena ne demokratinį, o autokratinį (vienvaldystės) valdymo modelį su demokratijos prieskoniu, kuomet gyventojam bus leista išsirinkti tą vienintelį visagalį. Mero atstatydinimui teisės aktuos būtų apliekamos tik teorinės galimybės.

    Tikėtina, kad net ir „prastūmus“ Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pakeitimus Seime, juos arba vetuos šalies Prezidentė, arba jų atitikimas Konstitucijai bus nagrinėjama Konstituciniame teisme.

    Nepalankus Konstitucinio teismo sprendimas gali apsunkinti kitos kadencijos savivaldybės tarybos darbą. Jeigu ketinamų pakeisti įstatymų normos būtų pripažintos antikonstitucinėmis, tai tiesioginiai mero rinkimai su plačiais-autokratiniais įgaliojimais bei tik teorine galimybe atstatydinti merą, būtų pripažinti neteisėtais, kaip ir visi priimti sprendimai vadovaujantis minėtais teisės aktais.

    Atsakyti į klausimą kas ir kodėl nori tiesioginių mero rinkimų, Seime neradus kompromiso tarp visų politinių partijų ieškant demokratiško bei efektyvaus savivaldos valdymo modelio, nėra sudėtinga. Užtenka atpažinti iniciatorius, kurie savivaldą mieliausia paverstų privačia bendrove su paveldėjimo teise.

  4. paukstiena parašė:

    visus trukumus nurasysime ant opozicijos

  5. Grašis parašė:

    Juoko verta ta opozicija. Opozicija kam? Įstatymui? Tik pagal tokį supratį ir dirbs ta „opozicija“. Spektakliai ir didelio „rūpesčio “imitacija savo rinkėjui. Noras parodyti save. Bet manau, kad ir šis balsavimas buvo daromas suprantant, kad taip negalima. Sistema tokia: sukeliamas triukšmas aišku, prieš algų didinimą valdžiai. Pasisakoma, parodoma savo „kova“. Gyventojams pateikiama laikraštiena. O po to, kai valstybės atstovas nurodo įstatymo pažeidimą – tyliai ir ramiai per sekantį posėdį nubalsuos, kaip priklauso. Pavyzdžių tokių pilna. Tai žemos politinės kultūros pavyzdžiai. Negarbinga naudotis žmonių nesupratimu.

  6. Man nerūpi parašė:

    – man meras pa barabanu

  7. 41 parašė:

    Žadama, kad jau kitais metais merus bus galima rinkti tiesiogiai. Kokia Jūsų nuomonė?

    Pritariu (80%, 33 Balsai)
    Nepritariu (12%, 5 Balsai)
    Man nerūpi (7%, 3 Balsai)

    Balsavo: 41

  8. pan . Tadeusz parašė:

    kaip baisu nu tikri lietuviai …..

  9. to Anonimas parašė:

    kaltas kiaulių maras.

  10. Anonimas parašė:

    Mero etatas uzimtas, o mero neturime 🙁

  11. 10,5 parašė:

    šAUNUOLIAI musu opozicionieriai.

  12. oho parašė:

    pasirodo mūsų opozicijos norai net už Vyriausybės nutarimus svarbesni.

  13. 18 057 -16 908- parašė:

    18 140 – tai kam mums tas MERAS? Negi Širvintų rajonas kažkokia išimtis?

  14. va parašė:

    o kur SAVI ziurejo?

Comments are closed.

scroll to top
+