Akibrokštas: kelis Čiobiškio daugiabučius šildė „auksinis“ katilas

Ar nebūtų buvę pigiau šildyti elektra, užuot klojus dešimtis tūkstančių už tokios konteinerinės katilinės nuomą?

2011 metų rugsėjo 1 dieną likvidavus Čiobiškio vaikų socializacijos centrą, buvusiems šios įstaigos darbuotojams kilo įvairių buitinių rūpesčių. Vienas jų – kaip šildyti daugiabučius namus, kuriuose ilgus dešimtmečius gyvena ne vienas čiobiškietis, savo gyvenimą atidavęs sunkiam darbui su socialiai pažeidžiamais vaikais.

Kuriam laikui šildymo problema buvo išspręsta šilumą daugiabučiams tiekiant iš UAB „Izobara“ katilinės.

Šildė žiemą – nuomojosi visus metus

Taip sutapo, kad likvidavus Čiobiškio socializacijos centrą netrukus bankrutavo ir „Izobara“, 2014-ųjų spalį buvo nutraukta šilumos tiekimo sutartis. Širvintų rajono savivaldybės administracija skubiai pavedė UAB „Širvintų šiluma“ „organizuoti 2014-2015 metų šildymo sezono metu visą veiklą, susijusią su šilumos gamyba, tiekimu ir pardavimu gyventojams“.

Ir „Širvintų šiluma“ viską „organizavo“: iš viename Ukmergės rajono kaimų įregistruotos UAB „Konstra“ buvo išnuomota konteinerinė katilinė, kuri pastatyta prie vieno daugiabučio, įmonė skyrė 0,75 etato kūrikui, kuris kasdien katilinės bunkerį papildydavo medžio granulėmis. Tokia buvo „gražioji“ šio reikalo pusė. Kita – neviešinama – buvo ta, kad paskaičiuota, jog dėl tokio šildymo „organizavimo“ UAB „Širvintų šiluma“ per metus patiria … 4275 Eur (14 760 Lt 72 ct) sąnaudų ir 14 701,9 (50 762 Eur 72 ct) nuostolio.

„Iš kur tokie milžiniški nuostoliai?!“ – pasidomėsite. Pasirodo, jie buvo užprogramuoti jau pačioje nuomos sutartyje, kurią 2014 metų spalio 24 dieną UAB „Širvintų šiluma“ vardu pasirašė tuometis jos vadovas Sigitas Jozonis. Pagal šią sutartį, šilumininkai įsipareigojo kas mėnesį ukmergiškiams mokėti po 4000 Lt (1158,48 Eur) už šios konteinerinės katilinės nuomą. Beje, nuomos mokestis suskaičiuotas ne už šildymo sezoną, o už visus kalendorinius metus, per kuriuos (tiksliau – iki šių metų gegužės 1-osios) šilumininkai įsipareigojo „Konstrai“ lygiomis dalimis sumokėti net 11 489 Eur (39 669,22 Lt)!

Taigi galima drąsiai sakyti, kelis Čiobiškio daugiabučius šildė „auksinis“ katilas, nors, kitaip pažiūrėjus, auksiniu jo vadinti neapsiverstų liežuvis: naujas lenkiškas 50 kW „Pellets Fuzzy Logic“ katilas, koks sumontuotas Čiobiškyje pastatytoje konteinerinėje katilinėje, šiuo metu Lietuvoje parduodamas maždaug už 4350 Eur (15 tūkst. Lt).

Gyventojams bus kompensuojama

Širvintų rajono savivaldybės duomenimis, pastarąjį šildymo sezoną šiluma buvo tiekiama Vilties gatvės 1B namo dviem butams, kompensaciją gavo vieno buto vartotojai. Vilties gatvės 3 namo šešiems butams šiluma tiekta, keturi butai šildėsi tik iš dalies, du butai buvo atjungti nuo centrinio šildymo, kompensaciją gavo dviejų butų vartotojai.

Susiklosčius kritinei situacijai, naujieji Širvintų rajono vadovai ėmė ieškoti išeities. Merė skubiai sukvietė specialistus. Buvo apsvarstyti keli variantai, susitikta su gyventojais. Praėjusią savaitę nutarta decentralizuoti šių Čiobiškio daugiabučių namų šildymą – gyventojai tam pritarė vienbalsiai.

– Tai neblogas sprendimas ne tik gyventojams, kurie skundėsi dėl jiems brangaus šildymo ir su tuo susijusių problemų, bet ir šilumos įmonei, kuriai teko dengti susidarančius nuostolius, – sakė Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės pareigas einanti Ingrida Baltušytė-Četrauskienė. – Decentralizacijos naudą turėtų pajusti ne tik čiobiškiečiai. UAB „Širvintų šiluma“ patiriamos sąnaudos buvo įkalkuliuotos į įmonės parduodamos šilumos kainą, tad praėjusį šildymo sezoną už čiobiškiečius iš dalies sumokėjo ir Širvintų miesto vartotojai.

Pasak Administracijos direktorės, išgirdę, kad galės atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, čiobiškiečiai negailėjo piktų žodžių buvusiai valdžiai. Anot jų, to jie pageidavę dar prieš kelerius metus, bet tuometė rajono valdžia kategoriškai nurodė „nesvaigti“, kadangi „atsijungti neįmanoma“. Per tuos metus ne vienas gyventojas susiremontavo butus, kuriuos dabar vėl reikės pertvarkyti dėl rengiamo autonominio šildymo. Taigi galima suprasti žmonių pasipiktinimą: kodėl tada neleista, o dabar – galima?

– Išgirdę, kad netgi yra galimybė gauti kompensacijas už autonominio šildymo sistemų įrengimą, gyventojai labai apsidžiaugė. UAB „Širvintų šiluma“ įpareigota parengti metodiką dėl tokių kompensacijų paskaičiavimo. Netrukus bus pradėti atjungimo nuo senosios šildymo sistemos darbai. Manau, žmonės pasirinks jiems tinkamiausią šildymo būdą ir dėl to laimės labai daug, juk pagal Šilumos įstatymo nuostatas įmonė be jokių išlygų galėjo su jais nutraukti šildymo sutartis, apie tai įspėjusi prieš 18 mėnesių, – sakė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė ir pridūrė, kad naudą skaičiuos ir UAB „Širvintų šiluma“: preliminariais skaičiavimais, investicijos į šildymo decentralizaciją šilumininkams atsipirks maždaug per pusmetį.

Pasiūlytu variantu patenkinta ir rajono merė. Anot jos, bus atsisakyta rajonui ir jo žmonėms nenaudingos sutarties:

– Galima tik spėlioti, dėl kokių motyvų nuomos sutartis buvo pasirašyta tokiomis sąlygomis. Kad „Izobara“ bankrutuoja, buvo žinoma dar praėjusių metų pavasarį, kai rajono valdžia susitiko su šios įmonės bankroto administratoriumi. Kodėl buvo laukiama iki rudens, užuot problemas sprendus tik pabaigus senąjį šildymo sezoną? Pagaliau, per tiek laiko buvo galima daug pigiau įsigyti savo konteinerinę katilinę, užuot ją išnuomojusiems verslininkams storai tepus sviestą ant pyrago. Turėtume dabar ką pastatyti prie Barskūnų pagrindinės mokyklos, nereikėtų sukti galvos, iš kur mokyklos katilinės modernizavimui skubiai paimti apie 50 tūkst. eurų.

Gintaras Bielskis