Ar per metus tuščioms tribūnoms surengtos kelerios „lenktynės-bandymai“ yra rimtas pagrindas atleisti nuo valstybinės žemės mokesčio?
Kai 2008-ųjų spalį Ūkio ministerija patvirtino valstybės planuojamų turizmo projektų, siūlomų finansuoti iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, sąrašą, išsižiojo ne vienas šalies žirgininkas: Lazdijų hipodromui įrengti buvo skirti 4,5 mln., Raseinių – 5 mln. litų.
Nors tada pasigirdo kalbų, jog yra vertesnių gauti šią paramą, periferijoje esantiems Lazdijams ir Raseiniams buvo suteikta puiki proga įsirengti šiuolaikinius žirginio sporto ir žmonių traukos centrus. O štai širvintiškiams su nenusisekusias socializmo statybas primenančiu hipodromu apie tokią galimybę, matyt, net pasvajoti ilgai bus nedrąsu: ilgametė patirtis leidžia prieiti prie išvados, kad gandai apie žirginio sporto populiarumą Širvintose ir neprastus mūsiškių rezultatus yra gerokai perdėti.
Tačiau su tokiais mūsų pastebėjimais nesutiks rajono valdantieji, kurie kasmet svarsto, ką galima atleisti nuo žemės mokesčio. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numato, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Rajone ilgą laiką buvo du tokie „etatiniai“ kaulytojai – tai UAB „Širvintų komunalinis ūkis“ ir ŽŪB „Žirgynas“.
Kasmet UAB „Širvintų komunalinis ūkis“ prašydavo atleisti nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio už 0,87 ha gamybinę bazę Plento gatvėje ir 7,7 ha žemės sklypą Antaninavos kaime. Pastarajame sklype, kuris yra Zibalų seniūnijoje, kažkada buvo planuota įrengti buitinių atliekų sąvartyną. 2003-2008 metais UAB „Širvintų komunalinis ūkis“ buvo atleistas tik nuo 2215 Lt mokesčio už sklypo Antaninavos kaime nuomą, o 2009-2013 metais iš viso buvo dovanota per 35,6 tūkst. litų.
Už 2014-uosius „Širvintų komunaliniam ūkiui“ buvo suskaičiuotas 3598 Lt valstybinės žemės nuomos mokestis. Kadangi šių metų kovą rajono taryba pritarė, kad būtų nutraukta dar 1997 metais sudaryta valstybinės žemės Antaninavos kaime nuomos sutartis, iki jos nutraukimo balandžio 4-ąją „pritiksėjo“ tik 1380 Lt žemės nuomos mokesčio.
Kaip ir reikėjo tikėtis, komunalininkai buvo atleisti ir nuo pastarojo mokesčio.
Geros naujienos ir vėl sulaukė, jei tikėsime valdančiaisiais, rajonui ypač reikšminga ŽŪB „Žirgynas“. Gerų naujienų jai būdavo pametėjama kasmet – vien tik per 2008-2013 metus bendrovei buvo dovanota per 62,5 tūkst. litų nuomos mokesčio.
2014-aisiais už žemės nuomą valstybė iš šios bendrovės galėjo gauti 12,6 tūkst. litų, tačiau valdančioji dauguma vėl pasistengė žirgininkams „atkišti ledinuką“. Teikdami atleisti nuo nuomos mokesčio, valdininkai eilinį kartą savo sprendimą motyvavo tuo, kad „bendrovė, padėdama organizuoti rajoninius ir respublikinius sportinius bei kultūrinius renginius, iš to sklypo negauna jokios naudos“.
– Opozicijai nelabai suprantama, kodėl kasmet bendrovės savininkai, kurių didesnė dalis, mano žiniomis, gyvena ne mūsų rajone, visų Širvintų rajono gyventojų sąskaita pamaloninami tokiomis dovanėlėmis, – stebėjosi tarybos narė „darbietė“ Živilė Pinskuvienė. – Nemanau, kad per metus tuščioms tribūnoms surengtos kelerios, kaip jie patys vadina, „lenktynės-bandymai“ yra rimtas pagrindas atleisti nuo valstybinės žemės mokesčio. Juk šia dovanota dalimi sumažinamas rajono biudžetas.
Nors tarybos sprendimo projekte nurodyta, kad jo antikorupciniu požiūriu vertinti nereikia, tarybos narė neatmeta, kad šis užtikrintumas parašytas šakėmis ant vandens. Šiuo metu Širvintų žirgininkams sporto varžybose dažniausiai atstovauja tik Kvakšių šeima. Jos galva, Juozas Kvakšys, 2011-ųjų rajono tarybos rinkimuose dalyvavo šiai valdančiajai koalicijai priklausančių liberalcentristų sąraše, kurį į tarybą vedė ankstesnis rajono meras Kęstutis Pakalnis. Živilė Pinskuvienė neatmeta galimybės, kad nerašyta taisykle tapę žirgininkų atleidimai nuo nuomojamos valstybinės žemės mokesčio gali būti kažkaip su tuo susiję.
– Jei žirgininkai, kaip teigiama, jokios naudos iš nuomojamo sklypo neturi, kodėl nepaseka komunalininkų pavyzdžiu ir tos nuomos sutarties nenutraukia? – svarstė Živilė Pinskuvienė. – Galbūt į jų vietą ateis kiti, kurie ras galimybių, kaip iš sklypo turėti naudos ne tik sau, bet ir rajonui.
Neatsitiktinai šį pasakojimą pradėjome pavyzdžiu, kaip Lazdijams ir Raseiniams buvo suteikta galimybė turėti modernius hipodromus. Živilė Pinskuvienė mano, kad šiuo keliu reikia eiti ir mūsų rajonui. Būtina parengti gerą europinės paramos projektą ir siekti lėšų hipodromui renovuoti, jį paversti tikru, o ne tariamu kultūrinių ir pramoginių renginių centru. Tada rajone atgis ir žirginis sportas, o iš jo naudos turės ir verslas.
Deja, kol kas apie tai tenka tik pasvajoti, nes mūsų valdančiųjų vizijos prasilenkia su žmonių lūkesčiais. Tarybos narė prisiminė kelerių metų senumo istoriją, kai rajono valdantieji, atleidę nuo daugiatūkstantinio žemės nuomos mokesčio tuos pačius komunalininkus ir žirgininkus, negailestingai atmetė bedarbio ir neįgalaus pensininko prašymus atleisti nuo kelių šimtų litų dydžio kasmetinių žemės nuomos mokesčių. Galima sakyti, valdantiesiems tokia lengvata pasirodė nepakeliama našta rajono biudžetui…
„Širvintų krašto“ informacija
žirgininkai labai reikalingi miestui ir geros kumelės