Ar per vieną dieną išnagrinėti vieną skundą laiko nepakanka?

Kasdien po kelissyk peržiūriu informacinius pranešimus naujienų portaluose. Informaciją dažniausiai pateikia žurnalistai profesionalai, bet yra ir savamokslių, trokštančių parodyti savo uolumą, principingumą ir teisingumą. Kiek ten procentų ko yra, dažniausiai sprendžia skaitytojai.

Žurnalistinį darbą dirbantys asmenys linkę žodžių į vatą nevynioti, rėžia ne iš širdies, bet iš peties. Jeigu kurį asmenį pasigavo, tai ilgokai pešioja kaip alkanas vanagas žioplinėjančią vištelę. Vienokiais ar kitokiais kaltinimais apibėrę, dažniausiai sulaukia skaitytojų ir internautų susidomėjimo. Kiek ten tiesos būna, niekas nepatikrins. O jei ir išsiaiškina, jog tai melas, dažniausiai nutylima. Juk nėra joks „honoras“ prisipažinti klydus.

Todėl visai nenuostabu, jog žmonės, tikėdamiesi teisingumo, savo garbę ir orumą gina rašydami skundus ir pareiškimus įvairioms tarnyboms. Dažna tarnyba imituoja darbą neskubėdama atsakyti ir padėti žmogui. Juk dažnas valdininkas, ypatingai dirbantis „prie popierių“, per daugybę sėdėjimo vienoje vietoje metų susireikšmina ir stengiasi parodyti savo darbo reikalingumą.

Net krūptelėjau, kai Delfyje perskaičiau, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovė dėl padaugėjusių skundų norėtų 5 papildomais etatais padidinti valstybės tarnautojų pareigybių skaičių. Pasirodo, tarnybos pareigybių sąrašas buvo patvirtintas 2007 metais. Tarnyba turi 18,5 etatų, iš jų net 13 valstybės tarnautojų. Dirbantiems pagal darbo sutartį yra skirta 5,5 etato, tačiau užimta tik 1,5 etato, nes nepakanka finansavimo.

Delfyje skelbiama, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2017 metais gavo 253 skundus, 2018 m. – 321, šiemet per 3 mėnesius jau gauti 107 skundai. Skelbiama, jog skundų nagrinėjimui reikėtų įdarbinti teisininkus, todėl prašoma papildomų 5 valstybės tarnautojų pareigybių, pažymėta, jog vienas etatas vidutiniškai kainuotų apie 21 tūkstantį eurų per metus su mokesčiais.

Kodėl akys užkliuvo už Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pranešimo? Priežastis labai paprasta – ogi dar pernai opozicionieriai buvo apskundę mane ir ne vien tik šiai tarnybai skirtame skunde prirašę, jog verčiuosi žurnalistine praktika. Kadangi žurnalistu savęs nelaikau, tai minėtoji tarnyba nelabai ką ir turėjo atsakyti skundo autoriams.

Smalsu būtų visuomenei sužinoti, kuo užsiima Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, o tada tik jai skirti papildomus etatus ir pinigus. Greičiausiai tai bus nereikšmingų skundų bei skundelių svarstymas ir dėliojimas iš vienos krūvelės į kitą. Jeigu skundų skaičių padalinsime iš darbo dienų skaičiaus, tai gausime, kad per vieną dieną reikia išnagrinėti vieną skundą. O tarnyboje juk dabar dirba ne vienas darbuotojas. Tai tegul dirba, o ne nosį krapšo ir internete naršo. Panagrinėjus tokių tarnybų veiklos rezultatus, akivaizdu, kad ne etatų skaičių didinti reikia, o tokias tarnybas vertėtų naikinti.

Priežasčių skundams rašyti galima įžvelgti ne vieną. Pirma, žurnalistais turėtų dirbti tik specialiuosius mokslus baigę asmenys, visapusiškai išsilavinę ir raštingi. Antra, kvalifikaciją patvirtinančio diplomo neturintys asmenys ne visada dirba profesionaliai, nebent turi ilgametę tokio darbo patirtį. Trečia, dažna moteriškė, pakilusi su milžtuve nuo karvės tešmens, ar vyriškis, palikęs dirvoje žagrę, skelbiasi esanti(-is) žurnalistė(-as). Žemės ūkis smuko, darbo nėra, galima griebtis žurnalistikos. Gėda kam ir besakyti, iki ko priėjome. Parapijinio lygio straipsniukai dažniausiai pagrindžiami vieninteliu informacijos šaltiniu – „portalu VBS“ („Viena Boba Sakė“). Nenuostabu, kad dėl to kyla nepasitenkinimas ir gimsta įvairūs skundai. Teisėsauga tokius skundus turėtų tirti ir bausmes už šmeižimą skirti, o ne kažkokias etikos tarnybas steigti ir mokesčių mokėtojų pinigus mėtyti į balą.

Mano galva, visokiose tokiose ir panašiose tarnybose visiškai pakanka vieno kito valdininko. Ir tai tik dėl akių, kad Briuselio ponai neprikibtų dėl ketvirtosios valdžios palaido ir nekontroliuojamo elgesio, juk tokia įstaiga jokių veiksmų stabdyti purvo drabstymą ir propagandą vis tiek nesiima.

Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

4 Atsakymai į “Ar per vieną dieną išnagrinėti vieną skundą laiko nepakanka?”

  1. Cita parašė:

    Ko reikejo prirukyt kad taip parašyt

  2. Teresė parašė:

    Seniai jau reikėjo apie tai rašyt. nesuprantama, kaip gali žurnalistų vadas palaikyti tą purvasklaidą. Apskritai, visur – ir TV, ir didžiojoje, ir regioninėje žiniasklaidoje mažiausiai yra žurnalistikos – visur viešųjų ryšių rašliava. Prisidengdami neva tiriamąja žurnalistika portalai, manau, tik vykdo užsakymus-įsakymus. Bet ir etikos sargai, ir žurnalistų sąjunga to linkusi nepastebėti. Kažin kodėl jau daug metų vyrauja nuostata: jei jau valdančiųjų darbus laikraštis nušviečia, tai jau parsidavėlis, o va opozicijos trukdymą dirbti ir skundus jei liaupsina, va, tai jau kovingi ir pilietiški. Net partkomų laikais tokio „bezpredielo“ nebuvo. Dar kartą – šaunuoliai, kad pagaliau ryžotės kelti problemą.

  3. klausimas parašė:

    kas cia su melztuve prie tesmens sedejo?

  4. Tete parašė:

    Paklausa gimfo pasiula. Yra dkunfu reikia ir tyreju. Tegul tie tyrejai patys dusimoka arba kalti tegul apmoka paslauga.

Comments are closed.

scroll to top
+